Studenčių nuostatos į menstruacijas SANTRAUKA Menstruacijos – tai multidimensinis mokslinio ir paramokslinio domėjimosi objektas. Tyrimo objektas – studenčių nuostatos į menstruacijas. Tyrimo tikslas – studenčių nuostatų į menstruacijas analizė lietuviškosios tradicinės mėnesinių sampratos kontekste. Tyrime dalyvavo 234, 17 – 26 metų studentės merginos (amžiaus vidurkis 19.9 m.), kurios buvo suskirstytos į keturias grupes pagal tai, kada joms prasidėjo mėnesinės: anksti ( iki 12.6 m.), laiku (12.6 – 14.6 m.) ir vėlai ( nuo 14.6 m.) brendusios merginos bei pagal tai, kalbėjo ar nekalbėjo su mama prieš prasidedant pirmosioms mėnesinėms. Tyrimo dalyvės turėjo užpildyti anketą, sukurtą amerikiečių psichologių J. Brooks – Gunn ir D. N. Ruble (1980), bei atsakyti į tris papildomus anketos pabaigoje pateiktus klausimus: koks Jūsų amžius, kada prasidėjo pirmosios mėnesines bei ar kalbėjote su mama apie jas prieš prasidedant pirmosioms mėnesinėms. Gauti lietuvių studenčių rezultatai buvo lyginami su anksčiau atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo britės bei indės studentės, rezultatais. Lietuvės savo nuostatomis į menstruacijas artimesnės bričių nuostatoms nei indžių. Tyrimo metu gauti duomenys buvo skaičiuojami Stjudento t kriterijaus, taikomo nepriklausomoms imtims, pagalba. Rezultatai patvirtino hipotezę, kad anksti, laiku ir vėlai brendusių studenčių nuostatos skiriasi. Anksti brendusios merginos labiau nei laiku ar vėlai brendusios pritarė teiginiams, jog mėnesinės – tai sveikatą... [toliau žr. visą tekstą] / Higher School Students’ Attitudes to Menstruation SUMMARY Menstruation is a multidimensional object of both scientific and parascientific inquiry. The present study examines higher school students’ attitudes to menstruation, purposing to analyse them within the context of Lithuanian traditional understanding of menstruation. Investigation involved 234 female students aged from 17 to 26 (mean age 19.9) years. The participants were divided into 3 groups by their menarcheal age, that is early (before 12.6), on time (between 12.6 and 14.6), and late (after 14.6) maturing girls. Moreover, the study cohort was divided into 2 groups basing upon the presence/absence of a pre-menarcheal conversation with the mother on the topic of menstruation. Participants were asked to fill in a questionnaire survey form worked out on the basis of instrument created by American psychologists J. Brooks-Gunn and D. N. Ruble (1980), and to answer the following 3 additional questions provided at the end of the questionnaire form, that is what is your age? when did your have your first period? had you discussed with your mother the topic of menses before you had your first period? Evidence elicited from Lithuanian students was compared with the findings produced by a previous study involving British and Indian students. Lithuanian students’ attitudes to menstruation were more similar to the ones demonstrated by British students. The study data were calculated with the help of a Student-t criterion... [to full text]

Mokyklų vadovų nuostatos į demokratines vertybes Temos aktualumas ir problema. Vienas iš pagrindinių šiuolaikinio švietimo uždavinių – mokyklos demokratizacija. Švietimo įstaigų vadovai yra svarbūs demokratinių procesų skatintojai mokyklose, o jų nuostatos į demokratines vertybes turi lemiamos įtakos tų vertybių įsisavinimui visai mokyklos bendruomenei. Remiantis empirinio tyrimo duomenimis, galima konstatuoti, kad vadovai stokoja teorinių žinių apie demokratiją, retai lankosi seminaruose, kuriuose gvildenamos demokratijos problemos, patys taip pat mažai kalba apie demokratines vertybes ir būtinybę jomis vadovautis kasdieniame gyvenime. Retas vadovas turi pilną demokratiškai veikiančios mokyklos viziją. Išryškėjo nedideli skirtumai tarp amžiaus grupių ir vietovės. Vyriausieji (51 – 60 m.) vadovai aktyviau siekia panaikinti teorines spragas. Rajono mokyklų vadovai labiau propaguoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą, o miesto mokyklų vadovai orientuojasi į mokyklos vidaus gyvenimą. Mokyklų vadovų nuostatos į demokratines vertybes yra teigiamos, nes dauguma jų pažįsta demokratines vertybes, bendradarbiauja su išorės institucijomis, mokyklose realiai veikia savivalda, pedagogai turi pakankamai laisvės saviraiškai, vyrauja gera bendravimo atmosfera, o patys vadovai mano, kad vadovavimasis demokratinėmis vertybėmis teikia ir vidinį pasitenkinimą. Taigi demokratizacijos procesas turi pagrindą sėkmingai veikti. Kad vadovų nuostatos stiprėtų, būtina ieškoti jų stiprinimo būdų: tai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The School Leaders Attitude Towards Democratic Values One of the main problem of modern education – the school's democratization. The chiefs of the schools are important prompters of democratic process in schools, and their attitudes to democratic valuables have decisive influence for these valuables reclamation for all school's society. Sustaining experiential research materials, we can state, that the directors lack of theory knowledge about the democracy, they rarely visit seminars, in which there are ventilating democratic problems, they speak a little about democratic valuables and necessity to guide by them in ordinary life. The rare director has full democratical working school's vision. Showed up little differences between age groups and the place. The eldest (51-60 years) chiefs more acctive reach to liquidate theory gaps. The region's schoolmasters propagate more collaboration with mid institutional collaboration and cities' schoolmasters orient to school's inside life. Despite particular gaps, nevertheless we can state that the schoolmasters keep possitive attitudes to democratic valuables , because many of them know democratic valuables, collaborate wiht outside institutions, there is real autonomy in the schools, the teachers have enough liberty for self-expression , there is a good comunicational atmosphere and own schoolmasters think that leading by democratic valuables infuse inside pleasure.Therefore the process of democratization has evidence for successful... [to full text]

SANTRAUKA Didelės suicidinės rizikos asmenų demografinės charakteristikos, žinios ir nuostatos savižudybių atžvilgiu Jau dešimt metų Lietuvoje aukščiausi savižudybių rodikliai kelia susirūpinimą ir skatina įvairius tyrimus šioje srityje. Ankstesni tyrimai atkleidė, jog aukšti savižudybių rodikliai šalyje gali būti susiję su teigiamesnėmis nuostatomis savižudybių atžvilgiu. Suicidinių tendencijų analizė gali padėti geriau suprasti savižudybės procesą bei suicidinio elgesio išreikštumą. Didelės suicidinės rizikos grupės analizė ne tik suteiktų galimybę įvertinti rizikos faktorius, bet ir padėtų suprasti suicidiškų asmenų nuostatas savižudybių atžvilgiu. Šio tyrimo tikslas įvertinti Lietuvos tiriamųjų suicidines tendencijas, didelės suicidinės rizikos grupės demografines charakteristikas bei įvertinti, ar skiriasi nuostatos savižudybių atžvilgiu priklausomai nuo savižudybės rizikos ir lyties. METODIKA: tyrime analizavome 10 skirtingų tikslinių grupių (N=536). Tiriamieji apklausti anonimiškai pildant ATTS ,,Nuostatų savižudybių atžvilgiu“ klausimyną. REZULTATAI: Lietuvos tiriamųjų suicidinės tendencijos stipresnės nei kitų šalių (Latvijos, Danijos, Švedijos, Norevegijos) tiriamųjų suicidinės tendencijos. Per praėjusius metus net pusė (52 proc.) Lietuvos tiriamųjų jautė, jog „gyventi neverta“, 47,3 proc. norėjo „būti mirę“, 37,8 proc. nurodė, jog kilo „minčių nusižudyti“, kas penktas buvo apgalvojęs ,,savižudybės planą“ (19,8 proc.), 0,8 proc. nurodė, jog bandė nusižudyti. Atlikus... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Demographic Characteristics Knowledge and Attitude Toward Suicide of High Risk Suicide group Over ten years suicide rate in Lithuania is among highest in the World. That concerns researches in this area to get a better understanding for that dilemma. Previous researches showed that high suicide rates could be connected with agreeable attitude toward suicide in the country. Analysis of suicidal tendencies could help to understand suicidal process and suicidal behaviour of target group. Besides, analysis of high-risk suicide group could be a possibility to get a better understanding of risk factors and attitude toward suicide of suicidal participants. The aim of the present study was to evaluate prevalence of suicidal tendencies among Lithuanian participants, demographic characteristics of high suicide risk group, and to evaluate if attitudes differ between different suicide risk groups and gender. METHOD Ten different objective groups (N=536) were analysed. Participants were surveyed anonymously with ATTS (“Attitude Toward Suicide”) questionnaire. RESULTS Suicidal tendencies of Lithuanian participants were higher than other European country’s (Latvia, Denmark, Norway, Sweden). In the study period of one year, half participants (52%) reported “life weariness”, 47,3% had “death wishes”, 37,8% reported “suicidal ideation”, every fifth participant (19,8%) contemplated “suicidal plan” and, 0,8% reported “suicide attempt”. Logistic regression analysis with high level of... [to full text]

Die Kinder der staatlichen Kinderhäuser sind eine offene Wunde unserer Gesellschaft. Immer öfters in den höchsten Institutionen wird über diese Probleme diskutiert. Diese Arbeit beschäftigt sich über aktuelle Fragen der sittlicher Erziehung und moralische Bestimmungen wie einen wichtigen Indikator, der die Sozialisation der Kinder verbessert. Wenn die volljährige Jugendliche diese Kinderheime verlassen und mit einem selbständigen Leben anfangen, wird immer öfters festgestellt, dass sie keine Anpassung an diesem Leben finden. Sie werden verwiesen, entlassen usw. Nach einer nicht erfolgreichen Integration in die Gesellschaft fallen diese Jugendliche zur Alkoholkonsum oder zur verschiedenen Kriminalität. In der Analyse dieser Thematik konnten keine Arbeiten gefunden werden, in denen diese Problematik diskutiert wird. Deshalb wurde eine Untersuchung durchgeführt, wo nach den Möglichkeiten einer besseren Integration dieser Jugendlichen gesucht wurde. Nach der Analyse der wissenschaftlichen Literatur kann man behaupten, dass die moralische Bestimmungen der Kinder der staatlichen Kinderhäuser -Kinderheime lassen denen noch vor der Handlung eine Einschätzung des künftigen Benehmens machen und sich an vorgegeben, herrschenden Bestimmungen stützen. Disposition, innerliche Bedingungen, die eine Position des Menschen aus dem Inneren determiniert, kann die Kinder der Kinderheime zu einigen moralischen Bestimmungen orientieren und damit einen beständigen Verhältnis mit der... [to full text]

Studentų nuostatos į tatuiruotę SANTRAUKA Tyrimo objektas – studentų nuostatos į tatuiruotę. Tyrimo tikslas – studentų nuostatų į tatuiruotę tyrimas. Tyrime dalyvavo 401 studentas iš keturių Vilniaus universitetų. Tyrimo dalyvių amžius: 18 – 26 metų (amžiaus vidurkis 21 m.). Tyrime naudotas M. L. Armstrong sukurtas ATTAS klausimynas (The Armstrong Tattoo Team Attitude Survey). Analizuojant rezultatus, tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: tatuiruoti studentai (36), netatuiruoti studentai (365), merginos (255) ir vaikinai (146). Gauti rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavusių studentų nuostatos į tatuiruotę pozityvios. Pasitvirtino hipotezės, kad (a) skiriasi tatuiruotų ir netatuiruotų studentų nuostatos į tatuiruotės riziką, (b) skiriasi studentų vaikinų ir studenčių merginų nuostatos į tatuiruotės riziką. Didžioji netatuiruotų tyrimo dalyvių dalis manė, kad, jei nuspręs išsitatuiruoti, išgirs neigiamų šeimos narių pastabų; didžioji tatuiruotų tyrimo dalyvių dalis tikino, kad, jei nuspręs dar kartą išsitatuiruoti, susidurs su odos aplink tatuiruotę dirglumu. Merginos labiau nei vaikinai buvo linkusios manyti, kad tatuiruojantis susidurs su vietos aplink tatuiruotę jautrumu saulės spinduliams ir odos aplink tatuiruotę dirglumu, o vaikinai – jog tatuiruodamiesi susilauks neigiamų visuomenės vertinimų ir išgyvens įvairių nepatogumų. Duomenų analizė parodė, jog (A) skiriasi tatuiruotų ir netatuiruotų studentų tatuiravimosi tikslas, bei (B) studentų vaikinų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher School Students’ Attitudes to Tattoo SUMMARY Object under study: students’ attitudes to tattoo. Purpose: investigation into students’ attitudes to tattoo. Participants: 401 students from four universities in Vilnius. Age: 18-26 years (mean: 21 years). The Armstrong Tattoo Team Attitude Survey was used to carry out the study. To analyse the data, participants were divided into four groups: tattooed students (36), non-tattooed students (365), girls (255), and boys (146). The findings showed that participants’ attitudes to tattoo were positive. Hypotheses that the attitudes differed by (a) gender and (b) tattoo presence/absence were corroborated. Most non-tattooed participants expected negative remarks from their family should they get a tattoo; most tattooed participants expected to develop local skin irritation should they get another tattoo. Girls, compared to boys, were more inclined to believe that they would develop local sensitivity to sunrays and skin irritation should they get a tattoo; boys – that they would experience negative reaction from people and multiple inconvenience. Data analysis showed that the purpose of getting a tattoo differed in terms of (A) tattoo presence/absence, and (B) gender. Most tattooed and non-tattooed participants thought that should they decide to get a/another tattoo that would be a thing “to honour a festive occasion”. However the second purpose differed: non-tattooed students thought that a tattoo would help to “express oneself”... [to full text]

Jaunimui, kaip socialinei grupei Europos sąjungoje skiriama vis daugiau dėmesio. Jaunimo politikos įgyvendinimas priklauso nuo valstybės pasirinktų prioritetų, priemonių. Pasigendame jaunimo požiūrio į meną, estetiką vertybių lygmens kontekste tyrimų. Jaunimo ir jo meninių bei estetinių vertybių sąsajų tyrimus apsunkima tiek jaunimo, kaip socialinės grupės apibrėžtumas, tiek pačios tyrimo metodikos nebuvimas bei galimų skirtingų tyrimo aspektų gausa. Šiame darbe siekiama į jaunimo menines ir estetines vertybes pažvelgti išskirtinai vertybiniame (ugdymo(si)) bei aplinkos veiksnių kontekste, t.y. magistro baigiamajame darbe siekiama ištirti, kaip jaunimas vertina savo, kaip socialinės grupės, menines ir estetines vertybes, jų formavimąsi, raišką. Darbo tikslas – išanalizuoti jaunimo meninių ir estetinių vertybių formavimosi, raiškos ypatumus. Uždaviniai: 1. Apibendrinti meninių, estetinių vertybių vaidmenį jaunimo vertybiniame kontekste; 2. Nustatyti jaunimo meninių, estetinių vertybių formavimosi veiksnius; 3. Ištirti jaunimo meninėms ir estetinėms vertybėms įtakos turinčių veiksnių vertinimą. Ginamieji teiginiai: 1. Meninės, estetinės vertybės jaunimo tarpe yra mažiau svarbios, negu domėjimasis sportu, darbo paieškos, laisvalaikis ir pan.; 2. Akademinio jaunimo meninėms, estetinėms vertybėms daugiausia įtakos daro autoritetai ir jiems priimtinos socialinės grupės (teatralai, muzikai ir pan.); 3. Akademinis jaunimas, priklausantis kokiai nors subkultūrai (gotams, pankams... [toliau žr. visą tekstą] / Young people as a social group receives increasing attention in the European Union. Implementation of youth policy depends on the priorities and means selected by the state. There is a lack of researches of young peoples' attitudes to art, esthetic in the context of values' level. Certainty of young people as a social group, lack of research methodology and abundancy of possible different aspects of the investigation complicate research of young people and their artistic and esthetic values' interfaces. This paper aims to look to youth artistic and esthetic values exclusively in the context of values (education(self)) and environmental factors, ie, in the Master's thesis it is aimed to investigate how young people as a social group evaluate their artistic and esthetic values, formation and expression of these values. The aim of research is to analyze characteristics of youth artistic and esthetic values' formation and expression. Objectives of research: 1. to summarize the role of artistic and esthetic values in the youth valuable context; 2. to identify factors of youth artistic, esthetic values formation; 3. to investigate evaluation of factors which affect youth artistic and esthetic values. Defended statements: 1. Among young people artistic and esthetic values are less important than interest in the sport, job search, leisure time and others; 2. Academic youth artistic, esthetic values are mainly influenced by authorities and an adequate to youth social groups (actors... [to full text]

The aim of work is to distinguish realization of moral values orientations of practicing social pedagogues in comparison to non – practicing social pedagogues (who have qualification of social pedagogues, but do not work accordingly) in relation to children, their parents and pedagogues. Moral values now functioning and actual in the activities of school social pedagogue are being discussed in the work. The aim of the work is to reveal and to understand deeper the content of basic moral values defined in instructions for social pedagogues working schools. Though nowadays orientations of moral values effectively enriching people’s consciousness have become inseparable part of daily consciousness, the essential difference between them inevitably remains. The theory all the time outdistances daily consciousness. Concept of moral values widely spread in practical life from theoretical point of view is deeper studied and developed and serves the purpose of scientific cognition. A great impact in formation of moral values orientations of young people is made by mass media. We, the pedagogues, in colloquial language describe moral values inaccurately, sometimes even perceiving them incorrectly. The social pedagogues’ activities at school, their moral values orientations and specific features of their activities are based on scientific work of Lithuanian scientists. While analyzing the historical development of moral values orientations and performing their analysis from the... [to full text]

Kurdami teisinę visuomenę ir valstybę, visi piliečiai privalo turėti teisės žinių, išmanyti įstatymus, dorovės normas, jausti ir žinoti, kas yra gėris ir blogis, kaip reikia elgtis. Teisė yra glaudžiai susijusi su tautos istorija, gyvenimo būdu, nuosavybės formomis. Atsižvelgiant į šias nuostatas, bendrojo lavinimo programa bandoma sudaryti taip, kad jos pagalba būtų išugdyti pilnaverčiai visais atžvilgiais asmenys. Tuo tikslu buvo organizuota sistema papildomų (pasirenkamų) pamokų (modulių) prie pagrindinių dalykų, kad praplėstų mokinių akiratį, sustiprintų pilietiškumo jausmą ir geriau parengtų tolimesniam socializacijos procesui. Būtent tam tikslui ir yra skirtas toks dalykas kaip teisės pagrindai. / The science of law is full of assertions on the influence of law on social enviroment, and vice versa. Most often such asertions are based on the experience of judicial profession. Social psychology and sociology also deal with social influence. Social psychology treats social influence as an interpersonal possibility, or a specially created circumstances of influence, when an influence agent tries to influence several objects. Social psychology also investigates assertiveness, social learning, ways of behaviour reinforment. Sociology deals with social instruction. Ways of behaviour reinforment, assertiveness are categories known and investigated in law in their own way. Sociological theories of aggression explain, its learning in the socialization process, as social behaviour model’s cause. There are primary and secondary socialization. The primary socialization is a familly and the secondary- school, mass media, unformal groups. Social behaviour needsbalance between soviety’s standarts and position of personality.

Daugelio šiuolaikinių Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, prievolių teisė yra susiformavusi romėnų prievolinės teisės pagrindu. Didelė Senovės Romoje sukurtų prievolių teisės idėjų, principų, nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei nekvestionuojama. Magistro darbe tiriama, kuo konkrečiai pasireiškė bendrųjų romėnų prievolinės teisės nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei, t.y. kokios idėjos, principai, taisyklės darė įtaką minėtos teisės šakos formavimuisi ir kuo konkrečiai ji pasireiškė, kokios nuostatos buvo perimtos ir kaip jos įtvirtintos šiuolaikinėje teisėje. Pirmoje magistro darbo dalyje pateikiama romėniškoji prievolės samprata, jos genezė ir evoliucija iki tokios prievolės sampratos, kokią ją turime šiandien. Čia taip pat apibūdinami bendrieji romėnų teisės recepcijos bruožai, svarbiausi atgijusio susidomėjimo šia teisės sistema momentai. Antroji darbo dalis skirta analizei tų teisės institutų, kurie laikytini pagrindiniais prievolių teisėje, padariusiais didžiausią, esminę įtaką šiuolaikinės civilinės teisės formavimuisi. Šioje dalyje siekiama ištirti konkrečias bendrąsias romėnų prievolinės teisės nuostatas, idėjas, jų raidą ir įtaką šiuolaikinei prievolių teisei. Darbe analizuojami tokie prievolių teisės institutai: prievolės dalykas, prievolės šalys ir jų pasikeitimas, bendrininkavimas prievolėje, prievolių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, prievolių įvykdymo užtikrinimas, atsakomybė už prievolių pažeidimą. Iš esmės nagrinėjamos tik... [toliau žr. visą tekstą] / The obligation law in many European countries, including the Respublic of Lithuania, was influenced by Roman obligatory law. Huge influence of ideas, rules and principles in obligatory law formed in Ancient Rome, are not questioned. This Master thesis analyses, what exact influence Roman obligatory law made for contemporary law, i. e. what ideas, principles and rules made influence for the branch of law mentioned above and how it operated, what rules were adopted and how they are consolidated in contemporary law. The first part of this work reveals the conception of Roman obligation, genesis and formation of conception of contemporary obligation. The major features of common Roman law reception are also discussed here, the main moments of renewed interest in this system. The second part is devoted to analysis of the legal institutions in obligatory law, which made a great, basic influence to formation of contemporary civil law. This part has purpose to explore the concrete common Roman obligatory law rules, ideas, their genesis and influence to contemporary obligatory law. The institutions of obligatory law are analyzed in this work as it follows: the object of obligation, the parties of obligation and their changes, cooperation in obligation, the beginning and the end of obligation, the guarantees for obligation and responsibility for breach of obligation. Essentially the rules, that made the greatest influence for contemporary obligatory law are analyzed, while these, which... [to full text]

School is one of the first social environment witch helps to know better personality. Teachers, working in nowadays school, should help pupils to know better them selves, to get communicative skills, to enrich their creativity to accept and consolidate themselves as unique and original personalities. Educational process is teacher’s and learners’ interrelation that is the main condition of realization of the educational aims and goals. The aims of the study were, to clarify how teenagers’ and teachers’ communication influences the moral approaches of teenagers, to clear up the evaluation of teenagers moral communication according to teachers’ and teenagers’ attitude, also to analyse the matter of teachers’ and interrelations and conflict situations. The target group included 256 adolescent and 56 schoolteachers from village primary school, town’s secondary school and cities secondary school. Members of the target group were from Linkmenys, Utena and Vilnius. The method used in the research was interview and questionnaire. The data obtained were processed according to the Programme SPSS PC 10.1. In conclusion it can be said that relations between teachers and learners in secondary schools are influenced not only by personal qualities and character features, but also the situation that is there and emotional state. Moral relations between teachers and learners are grounded with the respect of senior, zeal for knowledge education of discipline, fairness and advertency in... [to full text]