• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 3
  • 1
  • Tagged with
  • 4
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Prieglobstį gavusių asmenų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje / The implementation of economic, social and cultural rights of persons granted asylum in lithuania

Belkevičiūtė, Milda 24 November 2010 (has links)
Šiame darbe yra siekiama glaustai apžvelgti prieglobstį gavusių užsieniečių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimo galimybes Lietuvos Respublikoje bei pateikti Lietuvoje vykdomos pabėgėlių integracinės programos aprašymą bei jos kritiką. Remiantis šiais tikslais yra analizuojami Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautiniai teisės aktai ir pateikiamos nacionalinės teisės atitikties tarptautiniams ir regioniniams instrumentams vertinimas. Darbe yra iškeliami ne tik integracinio proceso atitikties ES acquis reguliavimui klausimai, bet ir keliamos integracinio proceso tinkamumo per se problemos, taip pat pateikiamos su autoritetingų nevyriausybinių organizacijų pozicija suderintos rekomendacijos kaip modifikuoti Lietuvos integracinę strategiją ir užtikrinti pabėgėlių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimą didesne apimti. Darbe taip pat yra pateikiama pavyzdžių apie pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių situaciją kitose Europos valstybėse. / This article aims to review pithily the oppurtunities of the implementation of rights of refugees and asylum seekers in Republic of Lithuania, to suggest characterization of national integration programes of Lithuania and to give the critics of it. On this purpose this work aimes to give the analysees of Lithuanian, international legislation and EU acquis. The questions raised in this article are related not only with the match of these national instruments to EU reguliation, but also with the problems of suitability of national integratio process per se. The author also analyses the practise given in certain areas by other countries and the recommendations of NGO.
2

The application of human rights for EU asylum policy / Žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje

Tamulevičiūtė, Asta 16 June 2008 (has links)
This paper explores the application of human rights in the EU asylum policy. The prevention of terror and the strengthening of the area of Justice, Freedom and Security require tighter border controls, which consequently reflect negatively on asylum seekers and their human rights. Therefore this paper sets the aim to explore the application of human rights for EU asylum policy in respect to international obligations. There are three main objectives to be attained in the paper: to determine if the treatment of asylum seekers, Conventional Refugees and persons granted Subsidiary Protection in the EU corresponds to human rights obligations; to explore how certain rules regarding asylum are used for the purpose of migration controls; to assess the impact of such policies for the people in the need of international protection. The research has to determine the correctness of the hypothesis claiming that the application of human rights in the EU asylum policy is often oriented to migration controls rather than humanitarian obligations. The research is based on a theoretical analysis and uses primary as well as secondary data sources. The research determines that the hypothesis has been approved. Theoretical analysis based on the social-constructivist neo-institutionalism indicates the need for the incorporation of human rights into the EU asylum rules, the application of which is currently very vague. A remarkable part of the rules related to the EU asylum policy does not... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamas žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje. Terorizmo prevencija bei Teisingumo, laisvės bei saugumo erdvės stiprinimas reikalauja griežtesnės sienų kontrolės, kas neigiamai atsiliepia prieglobsčio prašytojams bei jų žmogaus teisėms. Ryšium su tuo, šio darbo tikslas – ištirti žmogaus teisių taikymą ES prieglobsčio politikoje tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu. Darbe siekiama įgyvendinti tris pagrindinius uždavinius: nustatyti, ar elgesys su prieglobsčio prašytojais, konvenciniais Pabėgėliais bei asmenims, kuriems suteikta Papildoma apsauga, atitinka tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus; ištirti, kaip tam tikros su prieglobsčiu susijusios taisyklės yra naudojamos migracijos kontrolės tikslais; įvertinti atitinkamos politikos poveikį asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Tyrimu siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, teigiančią, jog dažnais atvejais žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje yra orientuotas ne į humanitarinius įsipareigojimus, bet į migracijos kontrolę. Darbas paremtas teorine analize, naudojant pirminius bei antrinius šaltinius. Tyrimu nustatyta, jog iškelta hipotezė pasitvirtino. Teorinė analizė, paremta socialkonstruktyviuoju neoinstitucionalizmu, identifikavo poreikį į ES prieglobsčio politikos taisykles įtraukti žmogaus teises, kurių taikymas šiuo metu yra labai vangus. Ženkli su ES prieglobsčio politika susijusių taisyklių dalis neatitinka žmogaus teisių įsipareigijimų. Non-entré... [toliau žr. visą tekstą]
3

Persekiojimas dėl lyties pabėgėlių teisėje / Gender-Based persecution in refugee law

Dajoraitė, Karina 24 November 2010 (has links)
Persekiojimas dėl lyties pastaruoju metu yra vienas iš problematiškiausių pabėgėlių teisės aspektų, kadangi persekiojimo dėl lyties pagrindas 1951 m. Ženevos konvencijoje tiesiogiai nėra įtvirtintas, o pastaruoju metu ypač pagausėjo prieglobsčio prašymų pagrįstų persekiojimu dėl lyties, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar nėra, o gausėjanti persekiojimo dėl lyties teisminė praktika reikalauja tam tikrų standartų suformulavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teoriškai persekiojimas dėl lyties apima tiek vyrų, tiek moterų persekiojimą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje susiklostė praktika, kad didžioji dauguma persekiojimo dėl lyties aukų yra moterys ir mergaitės, kurios susiduria su persekiojimu dėl jų lyties ir su specifiniais persekiojimo būdais, todėl šiame darbe persekiojimas dėl lyties iš esmės aptariamas kaip moterų persekiojimas pabėgėlių teisėje. Pažymėtina, jog šiame darbe analizuojami tarptautiniai teisės aktai ir dokumentai, įtvirtinantys persekiojimą dėl lyties, teisinė doktrina bei nacionalinių teisminių institucijų sprendimai persekiojimo dėl lyties klausimais, kadangi šiuose šaltiniuose geriausiai atskleidžiama persekiojimo dėl lyties samprata bei atsispindi realus tarptautinės apsaugos suteikimas persekiojimo dėl lyties atvejais. Taigi šio darbo atitinkamose dalys aptariami daugiausiai diskusijų tarptautinėje bendruomenėje keliantiems klausimai, tai yra: persekiojimas dėl lyties kaip persekiojimas dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtintų pagrindų... [toliau žr. visą tekstą] / GENDER-BASED PERSECUTION IN REFUGEE LAW Gender-based persecution is one of the most problematic aspects in Refugee Law, because gender-based persecution was not included as a separate ground of persecution in the 1951 m. Geneva Convention. Recently the number of application based on the gender-based persecution has greatly increased. However, unanimous opinion on gender-based persecution is still not found, thought particular standards are highly required. Furthermore, despite gender–based persecution could be related to persecution either suffered by women or men, almost in all the cases gender-based persecution is related to persecution suffered by women or girls, who most often face gender-specific forms of persecution. That is why gender-based persecution is analysed as persecution suffered by women in this paper. It should be noted that basically international acts and documents, legal doctrine and national jurisprudence are analysed in this paper, because in these sources the conception of gender-based persecution are best revealed. Therefore, this paper is divided in the parts, where the most problematic questions of gender-based persecution are discussed: gender-based persecution as persecution based on conventional grounds, that is, gender-based persecution as persecution because of membership of a particular social group, political opinion or religion; well-founded fear of gender-based persecution; acts considered as gender-based persecution; discrimination against... [to full text]
4

Tarptautinės organizacijos kaip apsaugos šalies gyventojams teikimo subjektai / International organizations of the country people security supplying subjects

Kazimierskaitė, Kristina 26 June 2013 (has links)
Šiame baigiamajame darbe įrodinėjama, kad tarptautinių organizacijų teikiama apsauga neatitinka Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. nurodytų reikalavimų. Bendrojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami bendrieji tarptautinių organizacijų požymiai. Specialiojoje nagrinėjama tarptautinių organizacijų, kaip apsaugos teikimo subjekto, specifika išskiriant probleminius aspektus. Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje aptariama tarptautinių organizacijų samprata, subjektiškumas ir jo teorijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tarptautinių organizacijų ir valstybių tarptautinio teisinio subjektiškumo skirtumus lyginant valstybių bei tarptautinių organizacijų gebėjimą atlikti tam tikrus teisinius veiksmus. Antrojoje baigiamojo darbo dalyje analizuojama apsaugos teikimo subjekto samprata 1951 m. konvencijoje bei Kvalifikavimo direktyvoje, išskiriant esminius šių teisės aktų skirtumus apibūdinant apsaugos teikimo subjektą. Trečiojoje baigiamojo darbo dalyje aptariami efektyvios apsaugos kriterijai bei analizuojama, ar tarptautinės organizacijos pagal savo pobūdį gali teikti efektyvią apsaugą šalies gyventojams. Ketvirtojoje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama kai kurių tarptautinių organizacijų veikla tam tikrose kilmės valstybėse, ir analizuojama, ar jų atliekami veiksmai yra pakankami tam, kad asmenims būtų garantuojama Kvalifikavimo direktyvos 7 str.2 d. minima apsauga. Baigiamojoje darbo dalyje autorė pateikia išvadas, kuriose apibendrinami baigiamojo darbo tyrimo rezultatai. Nurodoma... [toliau žr. visą tekstą] / In this final work it is argued that international organizations do not provide protection that is qualified as it is required in Qualification directive article 7 second part. In the common part of this work it is discussed about common features of international organizations. In the special part there is discussed about international organizations such as the security supplying subject specifics marking out problematic aspects. In the first part of this work there is discussed about international organization conception, personality and theories. Also attention is directed to international organizations and nations of the international legal personality differences comparing nation and international organizations abilities to perform legal actions. In the second part of this work there is discussed about security supplying subjects conception that is formed in year 1951 Convention and Qualification directive, highlighting most important legal acts defying security producing subject differences. In the third part of this work there is discussed about effective security criteria and analyzing how international organizations can offer effective security for citizens by its nature. In the fourth part of this work there is discussed about some international organizations activities in some kind of countries and analyzing if their actions are sufficiently efficient for guaranteed security mentioned in article 7 second part of Qualification directive. In the end author... [to full text]

Page generated in 0.0408 seconds