Šiame darbe pagrindinis tikslas – išnagrinėti probleminius licencinių sutarčių pasibaigimo aspektus sietinus su sutarties objekto isnykimu del išimtinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiomis. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama licencinių sutarčių samprata, pagrindiniai bruožai, aptariamas esamas reglamentavimas, apibrėžiamas jų objektas, esminė sąlyga ir pagrindinės šalių sutartinės pareigos. Paskutiniame šios dalies skirsnyje apibrėžiama problema susijusi su licencinės sutarties pasibaigimu. Antroje dalyje pateikiama susisteminta galimų patento ir prekių ženklų apsaugos panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais analizė, leidžianti atskleisti sutarties šalių įtaką jos objekto egzistavimui, jų teisinę padėtį ir padedanti spręsti nagrinėjamus probleminius aspektus. Taip pat šioje dalyje nagrinėjamas licenciato teisės ginčyti licencine sutartimi suteikiamų teisių galiojimą klausimas, pateikiant užsienio valstybių teismų precedentų pavyzdžius ir vyraujančias doktrinas. Ypač atkreipiant dėmesį į licenciato estoppel doktrinos ribojimus patentų licenciavimo atveju. Trečioje darbo dalyje aptariama prievolės įvykdymo negalimumo įtaka sutarties galiojimui ir sutarties šalių interesų atžvilgiu, plačiau nagrinėjant specifinį atvejį – licencinės sutarties pasibaigimą nesant šalių kaltės dėl sutarties objekto išnykimo. Kadangi išimtinių intelektinės nuosavybės teisių pripažinimas negaliojančiomis turi ex nunc poveikį, įvertinama galima įtaka... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of this work is to examine problematic aspects of termination of licence agreement when subject matter in contract expires on revocation or invalidity cases of granted exclusive intellectual property rights. The first chapter determines meaning of license agreement, discloses main features and regulation aspects in national laws, defines object, fundamental term and the main duties of parties in contract. Last part of this chapter, in the context of thesis topic, defines basic problems of license agreement termination. Second chapter gives us systematic analyses of patents and trademarks protection revocation or invalidation cases, which gives us possibility to determine parties impact on object existence in contract, their legal status and helps to search for decision on investigational problematic aspects. As well this chapter examines right of licensee to challenge validity of granted rights in license agreement, it is bring up along side with foreign countries judicial precedents and dominant doctrines. Especially taking in to account licensee estoppel doctrine restrictions on patents licensing cases. Third part examines accomplishment impossibility of obligation impact to license agreement validity and parties interests, taking a broaden look at specific case - termination of licence agreement without fault of neither party of subject matter expiration in contract. As exclusive intellectual property rights invalidity acknowledgment have ex nunc effect, this... [to full text]

Įvaikinimas – šeimos teisės institutas, kuris įtvirtintas siekiant įgyvendinti vaikų teises ir poreikį augti bei būti auklėjamiems šeimoje bei patenkinti įtėvių poreikį sukurti šeimos santykius ir įgyvendinti vaikų auklėjimo teises ir pareigas. Įvaikinimas turi atitikti įstatyme numatytas bendrąsias sąlygas, kurios keliamos vaikui, kad jis galėtų būti įvaikinamas, taip pat sąlygas, kurias privalo atitikti būsimieji įtėviai, bei papildomas sąlygas, kurios skirtos tarptautiniam įvaikinimui. Įvaikinti galima tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamųjų sąrašą. Į tokius sąrašus vaikai įrašomi tik gavus tėvų, globėjų (rūpintojų) sutikimus, patvirtintus teismo, bei tik vaikus, kurie ne jaunesni nei 3 mėnesiai. Įsivaikinti gali siekti tik asmenys, kurie įrašyti į norinčiųjų įvaikinti sąrašus, kurių vienas skirtas Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, o kitas Lietuvos Respublikos piliečiams nuolat gyvenantiems užsienyje ir užsieniečiams. Tiek pagal nacionalinius įstatymus, tiek pagal Hagos konvenciją į tokius sąrašus įtraukiami tik sutuoktiniai ir, išimtiniais atvejais, vienišas asmuo, po privalomos procedūros -patikrinimo dėl pasirengimo įvaikinti. Tarptautinis įvaikinimas yra pranašesnis ir šeima vaikui randama kitoje valstybėje, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas yra kilęs. Konstatavus, kad tarptautinis įvaikinimas geriausiai atitinka vaiko interesus, turi būti išpildytos tarptautiniam įvaikinimui būtinos... [toliau žr. visą tekstą] / Adoption – family law institute, which established in order to fulfill children’s rights and requirements grow and be fostered in family. On the other hand, fulfill the requirements for adoptive parents to have family relationships and realize the rights and duties on child fostering. Adoption must satisfy the common conditions set by law. They are established for child, that she/he could be adopted and for the prospective adoptive parents. The additional conditions are set for the international adoption. Children could be adopted, if they are on the rolls of adoptable children. Children are registered into the list after the consents of his/her parents, foster-father/mother (guardian) were given in court and not younger then three month. Prospective adoptive parents could be the persons, who are on the rolls of adoptive parent. There are two lists one for the Lithuanian citizens habitual resident in Lithuania, the second for the Lithuanian citizens habitual resident in foreign country and for foreigner. According to the national law and The Hague convention on protection of children and co-operation in respect of intercountry adoption could be registered just spouses and a person after the Central authorities have determine that the prospective adoptive parents are eligible and suited to adopt. International adoption may offer an advantage of a permanent family to a child for whom a suitable family cannot be found in his or her state of origin. When it is stated, that... [to full text]

Magistro darbe apibendrinamos Vilniaus miesto apylinkės teismų 2004 – 2006 metais išnagrinėtos bylos dėl drausminių nuobaudų panaikinimo pagal drausminių nuobaudų rūšis. Darbe taip pat paliečiami procesiniai ypatumai nagrinėjant šio pobūdžio bylas. Siekiama detaliai išanalizuoti drausminės atsakomybės reglamentavimą įtvirtinančias teisės normas. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje ir antroje dalyse, remiantis galiojančiais teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimais, analizuojami teoriniai drausminės atsakomybės reglamentavimo klausimai: apibūdinami drausminės atsakomybės pagrindiniai požymiai, atskiriant ją nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių; glaustai pateikiama darbo drausmės pažeidimo samprata; siūlytina drausminės nuobaudos sąvoka; pateikiamos drausminių nuobaudų rūšys, jų skyrimo, apskundimo, panaikinimo tvarka. Trečioji dalis yra praktinio pobūdžio - skirta išnagrinėtų bylų analizei siekiant atskleisti teismų daromas klaidas taikant ne tik materialinės, bet ir procesinės teisės normas. Reziumuojant, galima pastebėti, kad iš esmės teismų sprendimai teisėti, pagrįsti, išsamūs ir motyvuoti. Svarbiausia problema – išnagrinėjimo bylų terminai, todėl specializuotų darbo teismų arba specializuotų darbo skyrių bendros kompetencijos teismuose poreikis - neišvengiamas. / In this master work the cases regarding the reversal of disciplinary penalties according to the type of disciplinary penalties heard at Vilnius City District Courts during the year 2004 - 2006 is summarized. The procedural peculiarity in judging this type of cases is discussed too. Furthermore the author particularly analyses the law norms which consolidate the regulation of disciplinary liability. The work consists of three parts. In the first and second parts, theoretical disciplinary liability regulation questions referring on the grounds of the current legislation, explications provided by The Supreme Court of Lithuania are analyzed: the main features of disciplinary penalty, separating it from the other types of law responsibility are characterized; the conception of contravene of labor discipline is proposed in brief; the conception of disciplinary punishment proposed; the types of disciplinary punishment, the setting up, appealing and liquidating course of disciplinary punishment are supplied. The third part is practical. The main purpose of this part is to analyze the cases in order to reveal the mistakes made in courts. In this part material and procedural law norms are used. In conclusion, one can notice that: the judgments of the Courts are legal, reasoned, comprehensive and motivated. The main problem in the Courts is the terms of heard cases, thats why the specialized labor Courts or specialized labor departments requirement of general competence in the Courts is... [to full text]

Bendrovių grupė turėtų būti suprantama kaip dvi ar daugiau bendrovių (akcinių arba uždarųjų akcinių bendrovių ar jų atitikmenų kitose valstybėse), kurios tarpusavyje yra susijusios įvairiais vidiniais kontrolės (tiesioginės ir netiesioginės, formalios ar neformalios) ryšiais. Šie ryšiai gali būti atsirasti sutarties ar faktinių santykių tarp bendrovių pagrindu ir apimti vienos bendrovės (patronuojančios) dalyvavimą kitos bendrovės (dukterinės) kapitale, balsų daugumos turėjimą, galimybę skirti ir atšaukti valdymo organų narių daugumą ar kitokį lemiamos įtakos turėjimą, kas leidžia visoms grupei priklausančioms bendrovėms vieningai organizuoti bendrą grupės ir jai priklausančių bendrovių veiklą, turėti ir įgyvendinti bendras finansines, organizacines priemones, verslo, personalo ir kitą politiką. Bendrovių grupių reglamentavimui ir bendrovių grupių ekonominės ir teisinės sampratos priešpriešai spręsti skirtingose valstybėse naudojamas vienas iš trijų reglamentavimo modelių. Pirmasis ir labiausiai paplitęs iš jų, vadinamas bendrovių atskirumo reglementavimo modeliu, nesiskiria nuo tradicinių pavienių bendrovių reglamentavimo, ir bendrovių grupėms priklausančias bendroves laiko autonomiškomis, pripažįsta ribotą motininės bendrovės atsakomybę (su retomis bendrovių priedangos panaikinimo išimtimis), o bendrovių valdymo organų narių fiduciarines pareigas vertina kiekvienos konkrečios bendrovės atžvilgiu. Antrasis, priešingas pirmajam, bendrovių grupes traktuoja kaip vientisą ūkio... [toliau žr. visą tekstą] / A group of companies should be defined as a combination of two or more companies (either public or private limited liability companies, or their equivalents in other countries), related together by means of various inner control (direct or indirect, formal or informal). This relationship between the companies concerned might emanate from a contract or factual links between them and comprise participation of one company (the parent company) in the capital of the other one (daughter company), holding the majority of the voting rights, ability to elect and remove the majority of members of managing or being in position as to exercise dominant influence of other kind, which is a means for the organisation of common group activities, having and implementing common financial, organisational business, human resources and other strategies. Three approaches have evolved for the regulation of corporate groups as well as solution of the economic and legal contradiction between the concepts of groups of companies. The most popular one is the so called entity approach to corporate groups. It dublicates the fundemental principles of traditional single companies, therefore, treats companies of corporate groups to be autonomous with limited shareholder (parent company) liability (only rare exceptions of piercing the corporate veil within groups of companies exist) for obligations of daughter companies and attributes fiduciary duties of members of managing bodies to a certain separate company... [to full text]

The right to life has properly been characterized as an inherent and as the supreme human right, since without effective guarantee of this right, all other rights of the human being would be devoid of meaning. One of the most controversial issues related to this right is the one of the death penalty. For a very long time death penalty was considered as one of the exceptions to the right to life. Therefore, when most of the universal and regional human rights documents were adopted death penalty was still used as a form of punishment in most of the countries worldwide. While attention to the protection of human rights has recently increased, the status of death penalty in international law became very ambiguous. The aim of this thesis is firstly to analyze and compare the content of the right to life in the documents of the different human rights systems. Secondly, to answer the question whether there is universal understanding of this fundamental right. This thesis consists of the introduction, three chapters and the conclusions. The first chapter deals with the general features of the right to life and its position in the context of the other rights. In addition, it approaches the problem of the death penalty. The second chapter consists of the comparative analysis of the universal and regional (European and Inter – American) human rights systems. In the third chapter, decisions of the supreme courts of different countries, which represent different human right systems, are... [to full text]

Magistro darbo tema – viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą. Darbo tyrimo objektą sudaro viešosios tvarkos sampratos analizė, išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje formuojamos viešosios tvarkos analizei bei tokios sampratos tolimesnio vystymosi galimybėms, taip pat esminiai su šiomis kategorijomis susiję klausimai: teismas turi teisę ar pareigą vadovautis savo ar kitų valstybių viešosios tvarkos samprata? Kokią įtaką viešosios tvarkos sampratai turi Europos Sąjungos (ES) teisė? Ar arbitražas yra susijęs su konkrečia valstybe bei ar turi vertinti tokios susijusios valstybės ar daugelio valstybių viešosios tvarkos turinį ar priešingai – yra nepriklausomas nuo konkrečios valstybės (angl. – seatless) bei turi ieškoti universalios tarptautinės viešosios tvarkos? Kokia yra teismo kontrolės apimtis, kai yra vertinama arbitražo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai? Pirmoje dalyje atskleidžiama vyraujanti bei didžiausias vystymosi perspektyvas turinti tarptautinės viešosios tvarkos samprata. Šioje dalyje siekiama analitiškai įvertinti skirtingus požiūrius į viešosios tvarkos kategoriją, taip pat pateikiamas analitinis ir kritinis viešosios tvarkos bei imperatyviųjų teisės normų santykio vertinimas, atskleidžiami pagrindiniai Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijų bruožai, analizuojamos priežastys, kurios nulemia skirtingą viešosios tvarkos taikymo praktiką. Antrojoje dalyje analizuojama ES teisės ir būtent ETT... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis reveals the issue of Public Policy as a Ground for Refusing Recognition and Enforcement or Setting Aside Foreign Arbitral Award. This work provides a comprehensive analysis of public policy. The paper focuses on the analysis of understanding of the notion of public policy in Lithuania. The thesis identifies possibilities of further development of the latter concept. Moreover, the work tackles the main questions related to public policy, such as: does the Court have an obligation or a right to apply national and/or international public policy? How does the EU law affect the concept of public policy? What is the scope of the Courts' control over compliance of the arbitral award with public policy? The first chapter of the thesis presents the dominant concept of international public policy that has the most prominent development perspectives. This part of the paper is focused on analytical evaluation of different attitudes towards public policy category. Along the same lines, critical analysis of the relationship between public policy and strictly imperative norms is provided. Furthermore, the mains aspects of International Law Association recommendations are reflected and prerequisites which determine different application of public policy are analysed. The next chapter displays the influence of the EU law and ECJ practice on the understanding of public policy in the EU Member states and non EU Member states. The case law of Lithuanian and other countries... [to full text]