Everyone has had the experience of sitting in a traffic jam, or of seeing cars bunch up on a road for no apparent good reason. Nowadays the quantity of vehicles in the Lithuanian cities are growing very fast. The necessity of circumstantial territory analysis emerged for increasing Transportation Systems Control demand. Microscopic traffic flow models are important for analyzing individual crossroads and assessing interaction between some vehicles. In this paper there are analyzed microscopic traffic flow model. In this paper there answered what effect is produced by small differences in the velocities of the cars. And we have that microscopic traffic flow is in stability when kT < 0.5 and not in stability when kT > 0.5. Its very important for modeling microscopic traffic flow model. In this paper there are shown that microscopic traffic flow in K. Mindaugo – Birštono streets has Puasson distribution. There are made microscopic traffic flow simulation model of K. Mindaugo – Birštno streets crossroad by Arena 3.0 program and performed regression analysis for prognosticating microscopic traffic flow queues.

Magistro darbe nagrinėjamos namų ūkio pajamų pasiskirstymo ir jų nelygybės problemos Lietuvoje. Šį darbą sudaro teorinė ir tiriamoji dalis. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiama mokslinė literatūra, leidžianti apibūdinti namų ūkio pajamų pasiskirstymą, pateikiami naudoti statistiniai duomenys ir internetiniai šaltiniai. Darbe išanalizuoti namų ūkių pajamų pasiskirstymą ir jų nelygybę sąlygojantys veiksniai, išskirtos namų ūkių pajamų pasiskirstymą ir jų nelygybę sąlygojančios priežastys bei pateiktos namų ūkių pajamų nelygybės problemos. Tiriamojoje darbo dalyje buvo palygintos namų ūkių disponuojamosios pajamos 2004-2008 m., siekiant nustatyti veiksnius, lemiančius didelį pajamų pasiskirstymą bei jų nelygybę. Įvertinus šalies pajamų pasiskirstymą ir jų nelygybę, buvo ieškoma veiksnių, dariusių įtaką namų ūkių pajamų pasiskirstymo ir jų nelygybės dinamikos skirtumams. Buvo tiriamas namų ūkių pajamų pasiskirstymas ir jų nelygybė apskrityse, priklausomybė nuo bendros ekonominės situacijos pokyčių. Patvirtintos darbo autorės suformuluotos mokslinio tyrimo hipotezės: 1. Namų ūkių disponuojamųjų pajamų struktūra ir dinamika, lyginant atskiras grupes pagal namų ūkio galvos socialinę-ekonominę grupę, namų ūkio tipą, namų ūkio dydį, namų ūkio galvos amžių ir išsilavinimą, gyvenamą vietą, pasižymi dideliais skirtumais. 2. Ekonomikos augimas yra susijęs su namų ūkių pajamų nelygybe. Pateiktos namų ūkių pajamų pasiskirstymo ir jų nelygybės mažinimo priemonės, kurios gali padėti išspręsti... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis deals with the household income distribution and inequality issues in Lithuania. This work consists of theoretical and research part. The theoretical part gives an overview of the scientific literature, allowing to describe the distribution of household income, the use of statistical data and online sources. The paper analyzed the distribution of household income inequality and the factors that underlie the isolated household income distribution and inequality and to give reasons for the household income inequalities. The exploratory part of this work has been compared to household disposable income in the period 2004-2008, in order to identify the factors that determine the high and the income distribution inequality. The assessment of the country's income distribution and inequality, and they were looking for factors that did impact on household income inequality in the distribution and dynamics of their differences. It has been studied in household income distribution and inequality in districts dependence on general economic situation changes. Approved by author of the research hypotheses were formulated: 1st Household disposable income structure and dynamics as compared separate groups according to head of household socio-economic group, household type, household size, household head age and education, residence, resulted in significant differences. 2nd Economic growth is linked to household income inequality. Given household income distribution and... [to full text]

Šiame darbe pristatomi mechanistiniai kiekybinio struktūros ir aktyvumo ryšio modeliai, skirti vaistinių junginių savybių, charakterizuojančių jų absorbciją ir pasiskirstymą organizme prognozavimui. Nagrinėjama keletas parametrų, apibūdinančių paprastos difuzijos per biologines membranas greitį, taip pat termodinaminės konstantos, aprašančios vaistų pasiskirstymą tarp kraujo plazmos ir audinių. Ląstelinių pernašos barjerų pralaidumas buvo modeliuojamas netiesinėmis lygtimis, siejančiomis paprastos difuzijos greitį su vaistų fizikocheminėmis savybėmis, tokiomis kaip lipofiliškumas, jonizacija, vandenilinių ryšių sudarymo potencialas ir molekulių dydis. Nustatyta, kad smegenų endotelyje ir žarnyno epitelyje stebima panašaus pobūdžio difuzijos greičio priklausomybė nuo jonizacijos – katijonai ir anijonai difunduoja atitinkamai 2 ir 3 eilėmis lėčiau už neutralias molekules. Pademonstruota, kad analizuojant vaistų pasiskirstymo tarp audinių ir kraujo duomenis, būtina paversti pradines eksperimentines vertes kitais dydžiais, atspindinčiais vaistų jungimosi prie plazmos ir audinių komponentų stiprumą. Vaistų giminingumas audiniams gali būti aprašytas jų lipofiliškumu, o neigiama jonizacijos įtaka stebima tik rūgštiniams junginiams. Taip pat parodyta, kad vaistų pernašos per hematoencefalinę užtvarą kiekybinių parametrų tiesinė kombinacija leidžia 94% tikslumu klasifikuoti vaistus pagal jų prieinamumą centrinei nervų sistemai. / The objective of this work was to develop mechanistic quantitative structure activity relationship models that would facilitate the assessment of drug properties related to their absorption and distribution in the body. The analysis involved several parameters reflecting the rate of passive diffusion across brain endothelium and intestinal epithelium, and thermodynamic constants related to drug distribution between plasma and tissues. Permeation through cellular transport barriers was modeled by nonlinear equations relating the passive diffusion rate to physicochemical properties of drugs: lipophilicity, ionization, hydrogen bonding potential and molecular size. It was demonstrated that brain endothelium and intestinal epithelium exhibit a quantitatively similar pattern of permeability-ionization dependence – ionized species permeate 2-3 orders of magnitude slower than neutral molecules. Analysis of tissue to plasma partitioning data revealed the necessity to split original experimental values into separate terms reflecting plasma and tissue binding strength. Drugs’ affinity to tissues could then be described by their lipophilicity, whereas detrimental effect of ionization was only observed for acidic drugs. Finally, it was shown that a linear combination of quantitative blood-brain barrier transport parameters allows classifying drugs according to their access to central nervous system with 94% overall accuracy.

The objective of this work was to develop mechanistic quantitative structure activity relationship models that would facilitate the assessment of drug properties related to their absorption and distribution in the body. The analysis involved several parameters reflecting the rate of passive diffusion across brain endothelium and intestinal epithelium, and thermodynamic constants related to drug distribution between plasma and tissues. Permeation through cellular transport barriers was modeled by nonlinear equations relating the passive diffusion rate to physicochemical properties of drugs: lipophilicity, ionization, hydrogen bonding potential and molecular size. It was demonstrated that brain endothelium and intestinal epithelium exhibit a quantitatively similar pattern of permeability-ionization dependence – ionized species permeate 2-3 orders of magnitude slower than neutral molecules. Analysis of tissue to plasma partitioning data revealed the necessity to split original experimental values into separate terms reflecting plasma and tissue binding strength. Drugs’ affinity to tissues could then be described by their lipophilicity, whereas detrimental effect of ionization was only observed for acidic drugs. Finally, it was shown that a linear combination of quantitative blood-brain barrier transport parameters allows classifying drugs according to their access to central nervous system with 94% overall accuracy. / Šiame darbe pristatomi mechanistiniai kiekybinio struktūros ir aktyvumo ryšio modeliai, skirti vaistinių junginių savybių, charakterizuojančių jų absorbciją ir pasiskirstymą organizme prognozavimui. Nagrinėjama keletas parametrų, apibūdinančių paprastos difuzijos per biologines membranas greitį, taip pat termodinaminės konstantos, aprašančios vaistų pasiskirstymą tarp kraujo plazmos ir audinių. Ląstelinių pernašos barjerų pralaidumas buvo modeliuojamas netiesinėmis lygtimis, siejančiomis paprastos difuzijos greitį su vaistų fizikocheminėmis savybėmis, tokiomis kaip lipofiliškumas, jonizacija, vandenilinių ryšių sudarymo potencialas ir molekulių dydis. Nustatyta, kad smegenų endotelyje ir žarnyno epitelyje stebima panašaus pobūdžio difuzijos greičio priklausomybė nuo jonizacijos – katijonai ir anijonai difunduoja atitinkamai 2 ir 3 eilėmis lėčiau už neutralias molekules. Pademonstruota, kad analizuojant vaistų pasiskirstymo tarp audinių ir kraujo duomenis, būtina paversti pradines eksperimentines vertes kitais dydžiais, atspindinčiais vaistų jungimosi prie plazmos ir audinių komponentų stiprumą. Vaistų giminingumas audiniams gali būti aprašytas jų lipofiliškumu, o neigiama jonizacijos įtaka stebima tik rūgštiniams junginiams. Taip pat parodyta, kad vaistų pernašos per hematoencefalinę užtvarą kiekybinių parametrų tiesinė kombinacija leidžia 94% tikslumu klasifikuoti vaistus pagal jų prieinamumą centrinei nervų sistemai.

Nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygos lemia naujų tyrimų poreikį. Nemažai žinių apie Lietuvos vilkus yra pasenusios ir nebeatitinka dabartinės būklės. Moksliniam vilko populiacijos valdymo pagrindimui Lietuvoje reikia atnaujinti kai kuriuos duomenis bei atlikti papildomus tyrimus. Dalis šių darbų yra būtini, planuojant populiacijos valdymą ir apsaugą. Tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos vilkų populiacijai daro aplinkos veiksniai, bei pateikti duomenis, reikalingus vilkų populiacijos valdymo planavimui. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1. išsiaiškinti Lietuvos vilkų populiacijos kokybę pagal bioindikatorius; 2. iširti vilkų grynarūšiškumą; 3. įvertinti abiotinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaką vilkų pasiskirstymui pagal gausą biotopuose; 4. išaiškinti svarbesnius veiksnius, lemiančius vilkų teritorijos pasirinkimą. Naujumas ir originalumas. Pirmą kartą Lietuvoje įvertintas populiacijos grynumas pagal morfologinius požymius ir pagal juos nustatyti pavieniai vilko ir šuns hibridai. Pagal vilkų sumedžiojimo vietas, pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijų pagalba išnagrinėti įvairūs abiotiniai, biotiniai ir antropogeniai veiksniai, galintys įtakoti vilkų biotopinį pasiskirstymą šalyje. Pasiūlyta, bendrą (skiriamą visai šaliai) sumedžiojimo limitą skirstyti regionais, priklausomai nuo vilkų daromos žalos, bei leisti trumpalaikę medžioklę žalos padarymo vietovėje ne medžioklės sezono laikotarpiu. Mokslinė ir... [toliau žr. visą tekstą] / A considerable amount of the data on wolves in Lithuania is out of date and is not representative of the current situation. To ensure that management of the wolf population in Lithuania is underpinned by a scientific methodology, some data needs to be updated and additional research conducted. This is a prerequisite to planning the management of the population and its protection. The objective and tasks. The objective of this work is to discover what influence environment factors have on the population of wolves of Lithuania and to present the data necessary for planning the management of the wolf population. To achieve this objective, the following tasks shall be tackled: To discover the true condition of the wolf population in Lithuania according to bio-indicators; To examine the purity of the species; To evaluate the influence of abiotic and biotic factors, as well as anthropogenic factors, on the distribution of wolves in terms of abundance in the biotopes; To discover additional important factors that influence the selection of wolf territories. Novelty and originality. An evaluation of the purity of the wolf population based on morphological features was conducted and single crosses between wolf and dog were detected for the first time in Lithuania. In areas of wolf hunting, different abiotic, biotic and anthropogenic factors that may influence the biotopic distribution of wolves were analysed with a help of GIS technologies for the first time in Lithuania. A... [to full text]

Nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygos lemia naujų tyrimų poreikį. Nemažai žinių apie Lietuvos vilkus yra pasenusios ir nebeatitinka dabartinės būklės. Moksliniam vilko populiacijos valdymo pagrindimui Lietuvoje reikia atnaujinti kai kuriuos duomenis bei atlikti papildomus tyrimus. Dalis šių darbų yra būtini, planuojant populiacijos valdymą ir apsaugą. Tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos vilkų populiacijai daro aplinkos veiksniai, bei pateikti duomenis, reikalingus vilkų populiacijos valdymo planavimui. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1. išsiaiškinti Lietuvos vilkų populiacijos kokybę pagal bioindikatorius; 2. iširti vilkų grynarūšiškumą; 3. įvertinti abiotinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaką vilkų pasiskirstymui pagal gausą biotopuose; 4. išaiškinti svarbesnius veiksnius, lemiančius vilkų teritorijos pasirinkimą. Naujumas ir originalumas. Pirmą kartą Lietuvoje įvertintas populiacijos grynumas pagal morfologinius požymius ir pagal juos nustatyti pavieniai vilko ir šuns hibridai. Pagal vilkų sumedžiojimo vietas, pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijų pagalba išnagrinėti įvairūs abiotiniai, biotiniai ir antropogeniai veiksniai, galintys įtakoti vilkų biotopinį pasiskirstymą šalyje. Pasiūlyta, bendrą (skiriamą visai šaliai) sumedžiojimo limitą skirstyti regionais, priklausomai nuo vilkų daromos žalos, bei leisti trumpalaikę medžioklę žalos padarymo vietovėje ne medžioklės sezono laikotarpiu. Mokslinė ir... [toliau žr. visą tekstą] / A considerable amount of the data on wolves in Lithuania is out of date and is not representative of the current situation. To ensure that management of the wolf population in Lithuania is underpinned by a scientific methodology, some data needs to be updated and additional research conducted. This is a prerequisite to planning the management of the population and its protection. The objective and tasks. The objective of this work is to discover what influence environment factors have on the population of wolves of Lithuania and to present the data necessary for planning the management of the wolf population. To achieve this objective, the following tasks shall be tackled: To discover the true condition of the wolf population in Lithuania according to bio-indicators; To examine the purity of the species; To evaluate the influence of abiotic and biotic factors, as well as anthropogenic factors, on the distribution of wolves in terms of abundance in the biotopes; To discover additional important factors that influence the selection of wolf territories. Novelty and originality. An evaluation of the purity of the wolf population based on morphological features was conducted and single crosses between wolf and dog were detected for the first time in Lithuania. In areas of wolf hunting, different abiotic, biotic and anthropogenic factors that may influence the biotopic distribution of wolves were analysed with a help of GIS technologies for the first time in Lithuania. A... [to full text]

Disertaciniame darbe analizuojama Lietuvos dirvožemio cheminės sudėties vertikali kaita, paremta akredituotose laboratorijose nustatytais Lietuvos teritorijoje gautais duomenimis, analizuotais taikant standartizuotus matematinius–statistinius metodus. Tai leido objektyviai pagrįsti vertikalaus cheminių elementų pasiskirstymo dirvožemyje bendrus dėsningumus ir išryškinti Lietuvos dirvožemio vertikalios geocheminės sudėties specifiką tarptautiniame kontekste. Dirvožemio granuliometrinės sudėties ir išskirtų frakcijų cheminės sudėties analizė išryškino sąsajas tarp dirvožemio granuliometrinės ir cheminės sudėties. Disertacijoje apibendrintos dirvodarinių uolienų bei atskirų jų litologinių tipų pirminės cheminės sudėties savybės ir šių savybių vaidmuo dirvožemio profilio formavimesi. Apžvelgiant geocheminės sudėties kaitą atskiruose dirvožemio profiliuose, atskleista įvairių dirvodaros procesų bei žmogaus veiklos įtaka vertikaliam elementų persiskirstymui dirvožemyje. Lietuvos teritorijoje tolygiai išdėstytų dirvožemio kasinių geocheminių tyrimų duomenys leido korektiškai suformuoti tipinius smėlio–priesmėlio ir molio–priemolio dirvožemio geocheminius profilius ir atskleisti jų būdingąsias savybes. Realių duomenų pagrindu sudarytas tipinio Lietuvos dirvožemio geocheminio profilio modelis ir išryškintos esminės dirvožemio vertikalios geocheminės sudėties kaičiosios savybės – Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų išplovimas ir išnešimas už profilio ribų. / Vertical alternation of chemical composition in Lithuanian soil profile has been investigated in the study. Investigations are based on the certified analytical data, by applying standard mathematical–statistical data processing that enables to justify the vertical distribution patterns of trace and major elements and obtain internationally comparable concluding results on the national soil geochemistry. Soil grain size analysis and chemical analysis of separated sand, silt and clay particles revealed the relation between the soil grain size and chemical composition. Investigation of chemical composition of the soil parent material reflected its dominance as soil forming factor. Geochemical survey of the 74 individual soil profiles, representing all soil regions and main soil types, allowed to expose various soil forming processes and on its background to generalize geochemical features and ascertain the dominant ones in the sand–loamy sand and the loam–clay soil of Lithuania. On the base of original geochemical data the model geochemical soil profile was created and the dominant geochemical process was determined – element depletion and removal out of soil profile prevails in Lithuania.

Disertaciniame darbe analizuojama Lietuvos dirvožemio cheminės sudėties vertikali kaita, paremta akredituotose laboratorijose nustatytais Lietuvos teritorijoje gautais duomenimis, analizuotais taikant standartizuotus matematinius–statistinius metodus. Tai leido objektyviai pagrįsti vertikalaus cheminių elementų pasiskirstymo dirvožemyje bendrus dėsningumus ir išryškinti Lietuvos dirvožemio vertikalios geocheminės sudėties specifiką tarptautiniame kontekste. Dirvožemio granuliometrinės sudėties ir išskirtų frakcijų cheminės sudėties analizė išryškino sąsajas tarp dirvožemio granuliometrinės ir cheminės sudėties. Disertacijoje apibendrintos dirvodarinių uolienų bei atskirų jų litologinių tipų pirminės cheminės sudėties savybės ir šių savybių vaidmuo dirvožemio profilio formavimesi. Apžvelgiant geocheminės sudėties kaitą atskiruose dirvožemio profiliuose, atskleista įvairių dirvodaros procesų bei žmogaus veiklos įtaka vertikaliam elementų persiskirstymui dirvožemyje. Lietuvos teritorijoje tolygiai išdėstytų dirvožemio kasinių geocheminių tyrimų duomenys leido korektiškai suformuoti tipinius smėlio–priesmėlio ir molio–priemolio dirvožemio geocheminius profilius ir atskleisti jų būdingąsias savybes. Realių duomenų pagrindu sudarytas tipinio Lietuvos dirvožemio geocheminio profilio modelis ir išryškintos esminės dirvožemio vertikalios geocheminės sudėties kaičiosios savybės – Lietuvos dirvožemyje vyrauja daugumos elementų išplovimas ir išnešimas už profilio ribų. / Vertical alternation of chemical composition in Lithuanian soil profile has been investigated in the study. Investigations are based on the certified analytical data, by applying standard mathematical–statistical data processing that enables to justify the vertical distribution patterns of trace and major elements and obtain internationally comparable concluding results on the national soil geochemistry. Soil grain size analysis and chemical analysis of separated sand, silt and clay particles revealed the relation between the soil grain size and chemical composition. Investigation of chemical composition of the soil parent material reflected its dominance as soil forming factor. Geochemical survey of the 74 individual soil profiles, representing all soil regions and main soil types, allowed to expose various soil forming processes and on its background to generalize geochemical features and ascertain the dominant ones in the sand–loamy sand and the loam–clay soil of Lithuania. On the base of original geochemical data the model geochemical soil profile was created and the dominant geochemical process was determined – element depletion and removal out of soil profile prevails in Lithuania.

The thesis is aimed at gaining new knowledge on carrier localization and recombination in InGaN epilayers and structures by using photoluminescence spectroscopy with sub-micrometer spatial resolution. Optical characterization is combined with the structural analysis to provide a deeper insight into peculiarities of InGaN luminescence. Studies of InGaN epitaxial layers showed the relaxed layers to contain nanocolumn-like structures that additionally contribute to inhomogeneous photoluminescence distribution in InGaN layers. The feasibility of suppressing the defect-related emission in InGaN epilayers by laser annealing is demonstrated. The influence of unintentional annealing at elevated temperatures during fabrication of InGaN structures is revealed. A novel interpretation for negative correlation between photoluminescence intensity and band peak wavelength in high-indium-content InGaN multiple quantum wells is suggested. The enhancement of emission efficiency in InGaN quantum wells due to coupling of the optical dipole with localized surface plasmons in silver nanoparticles is investigated and the influence of potential fluctuations on the coupling with localized surface plasmons is revealed. / Disertacija yra skirta krūvininkų lokalizacijos ir rekombinacijos tyrimams InGaN epitaksiniuose sluoksniuose ir dariniuose panaudojant fotoliuminescencinę spektroskopiją su submikrometrine erdvine skyra. Optinius bandinių tyrimus papildo struktūrinė analizė. Darbe parodyta, jog relaksavusiuose InGaN sluoksniuose egzistuoja į nanokolonas panašūs dariniai, kurie papildomai prisideda prie netolygaus fotoliuminescencijos pasiskirstymo InGaN epitaksiniuose sluoksniuose. Pademonstruota galimybė nuslopinti priemaišinės kilmės liuminescenciją InGaN sluoksnyje jį iškaitinus lazerio spinduliuote. Atskleistas netyčinis InGaN darinių aktyviojo sluoksnio iškaitinimas, vykstantis formuojant p tipo sluoksnius, kuris keičia InGaN kvantinių darinių optines sąvybes. Išnagrinėta neigiama koreliacja tarp fotoliuminescencijos intensyvumo ir juostos viršūnės bangos ilgio InGaN kvantiniuose dariniuose ir pasiūlytas naujas šios ypatybės interpretavimo modelis. Lokaliai stebėtas liuminescencijos intensyvumo padidėjimas dėl sąveikos su lokalizuotais paviršiniais plazmonais, indukuotais sidabro nanodalelėse. Parodytas potencialo fliuktuacijų daromas poveikis rezonansinei sąveikai tarp optinių dipolių kvantinėse duobėse ir lokalizuotų paviršinių plazmonų.

Disertacija yra skirta krūvininkų lokalizacijos ir rekombinacijos tyrimams InGaN epitaksiniuose sluoksniuose ir dariniuose panaudojant fotoliuminescencinę spektroskopiją su submikrometrine erdvine skyra. Optinius bandinių tyrimus papildo struktūrinė analizė. Darbe parodyta, jog relaksavusiuose InGaN sluoksniuose egzistuoja į nanokolonas panašūs dariniai, kurie papildomai prisideda prie netolygaus fotoliuminescencijos pasiskirstymo InGaN epitaksiniuose sluoksniuose. Pademonstruota galimybė nuslopinti priemaišinės kilmės liuminescenciją InGaN sluoksnyje jį iškaitinus lazerio spinduliuote. Atskleistas netyčinis InGaN darinių aktyviojo sluoksnio iškaitinimas, vykstantis formuojant p tipo sluoksnius, kuris keičia InGaN kvantinių darinių optines sąvybes. Išnagrinėta neigiama koreliacja tarp fotoliuminescencijos intensyvumo ir juostos viršūnės bangos ilgio InGaN kvantiniuose dariniuose ir pasiūlytas naujas šios ypatybės interpretavimo modelis. Lokaliai stebėtas liuminescencijos intensyvumo padidėjimas dėl sąveikos su lokalizuotais paviršiniais plazmonais, indukuotais sidabro nanodalelėse. Parodytas potencialo fliuktuacijų daromas poveikis rezonansinei sąveikai tarp optinių dipolių kvantinėse duobėse ir lokalizuotų paviršinių plazmonų. / The thesis is aimed at gaining new knowledge on carrier localization and recombination in InGaN epilayers and structures by using photoluminescence spectroscopy with sub-micrometer spatial resolution. Optical characterization is combined with the structural analysis to provide a deeper insight into peculiarities of InGaN luminescence. Studies of InGaN epitaxial layers showed the relaxed layers to contain nanocolumn-like structures that additionally contribute to inhomogeneous photoluminescence distribution in InGaN layers. The feasibility of suppressing the defect-related emission in InGaN epilayers by laser annealing is demonstrated. The influence of unintentional annealing at elevated temperatures during fabrication of InGaN structures is revealed. A novel interpretation for negative correlation between photoluminescence intensity and band peak wavelength in high-indium-content InGaN multiple quantum wells is suggested. The enhancement of emission efficiency in InGaN quantum wells due to coupling of the optical dipole with localized surface plasmons in silver nanoparticles is investigated and the influence of potential fluctuations on the coupling with localized surface plasmons is revealed.