Magistro darbo objektas – mokslininkų rankraštinio paveldo kaupimo veikla trijose Vilniaus mokslinėse bibliotekose (Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos) atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki šių dienų. Darbo tikslas - ištirti Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio trijų Vilniaus mokslinių bibliotekų rankraštinio paveldo kaupimo veiklą. Darbo uždaviniai: Apibrėžti ir ištirti mokslininkų rankraštinio paveldo ir mokslininkų asmeninių fondų sampratos teorinius aspektus; ištirti mokslininkų asmeninius fondus, kaupiamus Vilniaus mokslinėse bibliotekose; išnagrinėti trijų Vilniaus mokslinių bibliotekų (LMAB, VUB ir LNB) mokslininkų rankraštinio paveldo valdymą: nustatyti rankraštinio paveldo kaupimo būdus ir šaltinius; ištirti rankraštinio paveldo kaupimo dinamiką Vilniaus mokslinėse bibliotekose 1990 - 2010 m.; išanalizuoti mokslininkų rankraštinio paveldo tvarkymo ir saugojimo procesus bei aktualinimo veiklą. Magistro darbe buvo nustatyta, kad visos trys Vilniaus mokslinės bibliotekos sėkmingai kaupia mokslininkų rankraštinį paveldą. Pagrindinis mokslininkų rankraštinio paveldo kaupimo būdas – dovanos, pagrindinis šaltinis – asmenys. Darbe išanalizuota mokslininkų asmens fondų komplektavimo kaita 1990-2010 m. Taip pat nustatyta, kad nemažą dalį rankraščių skyriuose kaupiamų mokslininkų asmens fondų sudaro išeivijos mokslininkų fondai. Mokslininkų rankraštinio paveldo valdymą sudaro jo tvarkymas... [toliau žr. visą tekstą] / Three scientific libraries of Vilnius have been long assembling the heritage of scientific manuscripts in their Manuscript Departments. These libraries are the Vilnius University Library, the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences and the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. After Lithuania regained its independence, the archives of the libraries were enriched by the archives of the emigrant scientists. The heritage of scientific manuscripts is being assembled both in scientific libraries of Lithuania and in archives. The principles of assembling the manuscript heritage are similar in both types of institutions. A scientific library is oriented more to scientists and specialists of intelectual working field. The Lithuanian scientific libraries are divided into the following five main groups according to their size and goal: a national library, a library of a universal purpose, a regional library, a university (or other equivalent higher education institution) library and a specialised library). A heritage may be described as a way to get in touch with the past. A manuscript heritage is an entirety of written texts that are considered a heritage. In a broader sense we regard it as a cultural and material heritage. The Martynas Mažvydas National Library of Lithuania is a main scientific library in Lithuania that is open to public and is assembling a universal archive of documents written in various languages. It is considered as an institution of a... [to full text]

Dovine River basin is a big contrast region. The south basin part falls into Suduva highlands and the north part falls into Uznemune lowland. This has very big influence to basin recreational distribution and development. The north basin part where is Zuvintas biosphere reserve with wetland complex and arable territory determine very low recreational activity and the south basin part with big lake and powerful landscape determine highly condition of recreation and tourism formation. Very important component of recreational potential of Dovine River basin is 33 lakes. Only big lakes Dusia, Simnas and Giluitis uses for recreation. The forested of Dovine River basin is only 23%, but these forest are very valuable. The biggest forest is Bukta, Kalniskes, Bijotai. There are 987 vegetal species, whereof 66 species are very protected and written into Lithuanian Red book and 5 species are European importance. There are 76 natural and cultural objects. Uneven recreational resources distribution, determine different basin tourism development. The north part of Dovine River basin with cultural heritage uses for cognitive tourism and the south basin part with big lakes and powerful landscape uses for rest tourism. The situation of tourist source of Dovine River basin is very good, because it situated between big Lithuanian cities Alytus and Marijampole. This influence very good condition of recreational facility. The recreation function of Dovine River basin is really versatile... [to full text]

Disertacijos objektas yra verčių formavimo procesai valstybinėje paveldosaugoje įpaveldinant kultūros palikimą. Jam atskleisti remiamasi palikimo vertinimo aspektu, kuris atsispindi senieną pripažįstant vertinga ir saugoma valstybės. Disertacijoje nagrinėjama kultūros paveldo apskaita sovietinėje ir posovietinėje Lietuvoje remiantis ne instituciniu, o vertybiniu modeliu. Atskleidžiami įpaveldinimo procesų metu vystančio verčių priskyrimo kultūros palikimo objektams metodai ir principai. Darbe konstatuojamas sovietmečiu paminklų apskaitoje vyravęs pragmatinis – parodomasis verčių formavimo principas savyje turintis ir sovietinės, ir lietuviškosios nacionalistinės ideologijos aspektų, parodomos jo sąsajos su Vakarų paminklosauga, atskleidžiami asociatyvinių/simbolinių, informacinių, estetinių bei ekonominių verčių formavimo ypatumai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stebimas paveldo objektų „senėjimas“ atsisakant „neseno“ sovietmečio palikimo prioritetą teikiant kuo senesniam paveldui siekiant legitimuoti Lietuvos valstybingumą, taip pat amžių sankirtoje konstatuojama naujų – socialinių ir ekonominių – paveldo verčių aktualizavimo pradžia. / The object of the research is the process of patrimonialisation in the state heritage protection by converting cultural material remains into heritage. To reveal it, the aspect of assessing monuments of the past is referred to which is expressed when material remains are recognised as valuable and protected by the state. The present paper synthesizes the history of Soviet and post-Soviet heritage records referring more to the principle of values than institutional principle. The methods and principles of attributing values to the objects of cultural heritage during the processes of patrimolisation are described. As the result the pragmatic approach to the formation of monument lists possessing including both Soviet or Lithuanian nationalistic ideological approach features was stated, as well as links to the Western heritage protection theoretical thought were shown and formation principles of associative/symbolic, informational, esthetical and economic were described. After regaining of independence the bigger attention to older, pre-Soviet objects of heritage to ensure legitimation of statehood was traced, and the rise of new – social and economical – cultural heritage values is observed.

Rokiškis – Lietuvos miestas, turintis gana nemažą skaičių architektūros paveldo objektų. Pradedant seniausią miesto istoriją (nuo XVI a.) liudijančiais didingais statiniais, žyminčiais žinomų Lietuvos didikų giminių gyvenimą ir veiklą šioje vietovėje, baigiant objektais, atsiradusiais jau XXI amžiuje. Deja, ne visų laikotarpių architektūrinis palikimas visuomenėje yra pripažintas kaip paveldas. Neįvardintos objektų vertės komplikuoja ir jų išsaugojimo klausimus – nesuvokiant, jog statinys yra vertingas, žymintis vietovės tapatumą, išskiriantis ją kitų šalies miestų kontekste, jis yra pasmerktas laikui bėgant sunykti. Darbe „Rokiškio architektūros paveldas ir jo animavimo galimybės“ mėginama įvertinti Rokiškio architektūros paveldą. Išskiriamos ir pristatomos mieste esančios architektūros paveldo rūšys, nustatomas jų autentiškumo laipsnis. Taikant teorinius verčių nustatymo principus, tam tikriems Rokiškio architektūros objektams bus priskiriamos vertės, žyminčios miesto paveldo įvairovę ir galinčios būti pagrindu konkretiems paveldo objektams išsaugoti. / Rokiškis is Lithuanian city which has quite large number of architectural heritage. Starting with magnificent buildings certifying the oldest history of the city (from the sixteenth century), which mark prominent Lithuanian nobility's relatives life and activity in this vicinity, ending with objects, arising in twenty-first century. Unfortunately, architectural legacy of not all periods in society is recognized as heritage. Unannounced value of objects complicates and their preservation issues - without realizing that the construction is valuable, represents locality identity and distinguishes it in the context of other cities in the country, it is condemned to further degradation. The thesis „Rokiškis architectural heritage and its animation opportunities” will do the attempt to evaluate Rokiškis architectural heritage. Types of architectural heritage in the city are distinguished and presented, their degree of authenticity was determined. Applying the determination principles of theoretical values, values will be assigned to certain Rokiskis architectural objects, identifying the diversity of heritage in city and also these values can be the basis of concrete heritage objects preservation. Also this final thesis will try to analyze the situation of Rokiškis architectural heritage recovery. According to the foreign and local examples, proposals and recommendations will be given to projects of objects’ animation and activities that can occur on the initiative of local... [to full text]

Natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas, keičiamas, arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis. Esant tokiai situacijai, būtina išsaugoti teritorijas, turinčias ekologinę, socialinę bei kultūrinę reikšmę. Įvertinta Šiaulių apskrityje esančių kraštovaizdžio vertybių naudojimo ir apsaugos sistema bei jų tvarkymo organizavimas. Analizės rezultatai parodė, kad problematiškiausios yra kultūros paveldo ir gamtos vertybių teritorijos. Vykstant žemės grąžinimo procesams, savavališkų statybų invazijai, dėl žmonių žemo ekologinės savimonės lygio, šios teritorijos gali prarasti vertybinį funkcionavimo pagrindą, skatinti didesnę ar mažesnę natūralaus kraštovaizdžio biodegradaciją. Norint apsaugoti kraštovaizdžio vertybių kultūrinę vertę, sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio nykimą gamtinio karkaso bei saugomose teritorijose, atliekamas Šiaulių apskrities generalinio plano koncepcijos strateginių pasekmių vertinimas; rengiami saugomų teritorijų planavimo dokumentai; kompleksiškai organizuojama saugomų teritorijų priežiūra; vykdomi NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo gamtotvarkiniai projektai. / Natural landscape very often is being destroyed, replaced or created as a new cultural landscape. In such a situation it is very important to preserve areas, which has got it’s own ecological, social and cultural significance. The main purpose of this work is to estimate the valuable landscape’s, located in Šiauliai district, usage, protection system and how it’s regulation is being organized. As results of the analysis show, the biggest problems meet cultural heritage and valuable natural areas. While land rehabilitation is being in progress, illegal building is being held, because of people misbehavior, these areas may loose they own natural values, bigger or smaller natural landscape destruction may began. Trying to protect natural landscape’s cultural values, stop its disappearance and destruction in natural frame and conservation areas, general (long term) plan concept ional strategies consequences in Šiauliai district estimation is being held, conservation areas planning documents being created, conservation areas completed supervision being organized, NATURA 2000 conservation area’s network landscape management projects being arranged.

Social cohesion is an important priority of the development both on Lithuanian and EU level. It is addressed to a human being, to the reduction of social differences between people, their groups and regions. Elaboration of tourism, including adaptation of the manors for tourism needs, is one of the priority directions of Lithuanian countryside development in order to ensure economical welfare and social cohesion. Elaboration of the manors as tourism objects must be linked with their integration into society life of local community. The goal of this research project was to define key principles of modern manor development strategy – principles, that would ensure, besides economical aspects of the manor elaboration, satisfying of social and cultural expectation of local society, would set grounds for an manors to became an example of most advanced forms of economical activities and social policy application. In this work an exploratory, qualitative research aiming to estimate relations between the manor and local society and their expectations towards the manor, was carried out. As a result, two possible alternatives for the manor development were settled and based on this a vision of the modern manor future and main strategic development principles to strive for this vision presented. The research has proved, that at present time the main expectation of the local society related to the manor is a minimum – that is, to have former facilities and parks of the manor rebuilt... [to full text]

Lietuvos paveldosaugos pradmenys įžvelgiami jau XIX amžiuje. Būtent tada inteligentijos sluoksniuose pastebimas aktyvesnis susidomėjimas kultūros paveldu, jo supratimu bei apsauga. Taigi, paveldosaugos sistema yra palyginus jauna sritis, su kiekviena diena vis labiau prasiskverbianti į visuomeninį gyvenimą ir tampanti neatsiejama jo dalimi. Vis dažniau informacijos sklaidos tarnyba nagrinėja kultūros paveldo apsaugos aktualijas. Deja, nedaug dėmesio skiriama kultūrinio palikimo išsaugojimo ištakoms bei pioneriams-romantikams, dirbusiems šitoje srityje susižavėjimo Vilniaus krašto kultūros palikimu vardan, įžvelgusiems jo istorinę, tautinę ir ideologinę svarbą. Lietuvos paveldosaugos srityje ypač nusipelnė Lietuvos mokslo draugija (toliau – LMD) ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija (toliau – VMBD). Jos susikūrė 1907 m., lygiagrečiai veikė visą tarpukarį. Draugijų veiklos sritys ir tikslai panašus. Abiejų organizacijų nariai aktyviai ir entuziastingai stengėsi išsaugoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kultūrinį palikimą. Tik XX a. pradžioje politinė situacija, padalijusi Lietuvos žemes į dvi stovyklas, sukėlė, kaip rašoma draugijų susirašinėjimo dokumentuose, dirbtinę konfrontaciją. Lietuvos istoriografijoje LMD darbai susilaukė daugiai dėmesio, negu VMBD. Apie Draugiją daug žinių suteikia Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi dokumentai, veiklos ataskaitos. Vertinga yra VMBD surinkta ikonografija, naudojama šių dienų specialistų. Apie VMBD veiklą... [toliau žr. visą tekstą] / First steps of the heritage preservation in Lithuania are penetrated in 19th century. Greater interest in cultural heritage, its comprehension and preservation among eggheads it is noticed namely then. So, the system of heritage preservation is comparably a young sphere, which momentarily day-after-day infiltrates into a social life and becomes integrant. Cultural heritage preservation topicalities are more frequently examined presently by the mass media. Unfortunately, not enough attention is paid to fountainhead of the cultural heritage, as well as to pathfinders-romanticists who worked in this field fascinated by Vilnius region cultural heritage and envisaged its historical, ethnic and ideological significance. Science Society of Lithuania (further – SSL) and Vilnius science mates’ union (VSMU) in the field of heritage preservation have commanded notably. Societies were established in 1907 and functioned in parallel during the whole inter-war period. Goals and activity fields of both societies were alike. Members of both societies actively and enthusiastically attempted to retain the cultural heritage of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). And only at the beginning of 20th century when Lithuania under influence of political situation was divided into two camps, an artificial contrariety aroused between them, as is known from the correspondence of the societies. Works of SSL attained more attention of the Lithuania’s historiography than works of VSMU. Documents, activity... [to full text]

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka buvo įkurta 1950 metais. Per beveik šešiasdešimt bibliotekos gyvavimo metų įvairiuose struktūriniuoses padaliniuose buvo sutelktas tam tikras spaudos paveldo masyvas, kurio valdymo klausimai iki šiol nėra galutinai išspręsti: koks būtų geriausias šio masyvo organizavimo būdas; ar geriausias sprendimas būtų palikti šiuos leidinius tuose skyriuose ir fonduose, kuriuose jie yra dabar, užtikrinant tinkamas prieigos galimybes, ar racionaliau būtų surinkti juos į vieną skyrių ar bent jau fondą? Šio darbo tyrimo objektu pasirinktas spaudos paveldas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Analizei atrinktos Lietuvoje leistos ir išeivijos knygos iki 1918 m. bei užsienyje leisti leidiniai iki 1900–ųjų. Tyrimo tikslas – identifikuoti tam tikrą VAVB spaudos paveldo dalį ir įvertinti jo valdymo bei aktualinimo galimybes. Darbo uždaviniai: apibrėžti spaudos paveldo sampratą; įvertinti spaudos paveldo pasklidimą Lietuvos institucinėse bibliotekose ir išanalizuoti kriterijus, kuriais remiantis knygos patenka į retų spaudinių skyrius ar fondus; išnagrinėti Lietuvos institucinių bibliotekų darbo su spaudos paveldu organizavimą; nustatyti spaudos paveldo VAVB atsiradimo aplinkybes, dabartinio komplektavimo kryptis, sudėtį ir struktūrą; įvertinti Lietuvos institucinėse bibliotekose sukaupto spaudos paveldo skaitmeninimo ir pateikimo internete projektus kaip vieną iš spaudos paveldo aktualinimo būdų. Spaudos paveldas... [toliau žr. visą tekstą] / The retrospective acquisitions of publications from earlier periods have been carried out by Adomas Mickevicius Vilnius County Public Library since the year 1950, when the the library has been founded. Documents of regional significance comprise an important part of the printed heritage of the library. The library also accumulated a large amount of old and rare publications of other documents, which, however, are dispersed throughout different library units and the status of which has not been clearly defined. This tentative status along with the narrow understanding of the printed heritage causes difficulties in making decisions when it comes to organization, research and actualization of old and rare publications. A question thus arises: how old and rare publications that do not belong to the category of regional study should be viewed, e.g, should they be treated more attentively as belonging to the category of printed heritage, or should they be just considered as regular publications having some degree of significanse in their value? This study provides evidence supporting the notion that the printed heritage can be made available for efficient access to and searching of information as well as for research and actualization only if it is organized in one location. Comprehensiveness of the search for information and its presentation to a public are depending on how well the printed heritage is defined. Publications that have been issued abroad before 1900 and publications... [to full text]

Pasak prancūzų etnologo Daniel Fabre, istorinis paminklas yra viena akivaizdžiausių manifestacijų, kuria Vakarų Europa per pastaruosius šimtmečius teigė savo istoriškumą . Šiandien ši idėja tampa teorinės polemikos objektu. Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti ir įvertinti naujausius teorinius debatus, skirtus istorinio paminklo idėjos genezei, raidai, bei krizei, visuotinai įsigalėjus heterogeninei sąvokai „paveldas“, taip pat pasiginti į aktualizavimo galimybes ir naujas alternatyvas. Istorinio paminklo genezė tiriama iš dviejų perspektyvių. Pirmoji - tradicinė progresyvioji perspektyva, istorinį paminklą traktuojanti kaip moderniųjų laikų idėją ir didelį dėmesį skirianti juridiniam momentui. Ryškiausi dabartiniai atstovai –André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. Antroji – novatoriška antropologinė perspektyva, kvestionuojanti istorinio paminklo kaip moderniųjų laikų. idėjos sampratą Analizuojami šių autorių tekstai – Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. Kritiškai įvertinus šias dvi perspektyvas, pasigilinama į daugiaperspektyvinio modelio galimybes. Istorinio paminklo paradigminė krizė analizuojama trijose dimensijose – ideologiniame, monumentalumo ir istorinės vertės. Įvertinamas šios krizės mąstai lyginant su perdėm heterogeniška tampančia ir už gnoseologijos ribų išslystančia paveldo samprata, pasigilinama į istorinio paminklo aktualizavimo galimybes bei alternatyvas. Kaip pagrindinė alternatyva analizuojama Pierre Nora „atminties vietų“... [toliau žr. visą tekstą] / According to the French ethnologist, Daniel Fabre, a historic monument is one of the most obvious manifestations that landed itself to maintaining historicism throughout Western Europe in recent centuries. Today this idea becomes object of theoretical debates. The main purpose of this work is to study and evaluate the modern theoretical debate, when heterogenic concept ,,heritage” is universally accepted and set in, about genesis of historic monument idea, development and the crisis. Also, it is necessarily to go deep into opportunity of actualization and new alternatives. There are two perspectives of inquiring the genesis of historic monument. The works on the traditional progressive perspective tend to present a classic image of historic monument, i.e. a his¬toric monument is exhibited as an idea of modernity, with big attention to juridical aspects. One of the most substantial contemporary scientists representing the classic conception is André Chastel, Françoise Choay, Dominique Poulot. As an alternative to this monoperspective theory emerges an innovative interpretation of the modernism of historic mo¬nument developed by contemporary French ethnologists and anthropologists - Daniel Fabre, Jean-Michel Leniaud, Olivier Poisson. This work presents and analyses dif¬ferent visions of the development of his¬toric monument. It aims at attempting to reflect the presented positions and to evaluate the possibilities and challenges of a presumable multi-perspective model. The... [to full text]