Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama žiniasklaidos, kaip valstybinių institucijų komunikavimo su piliečiais priemonės tema. Tiriamą problemą apibūdina klausimas: kaip valstybinės institucijos naudodamos periodinės spaudos leidinius komunikuoja su piliečiais? Šis darbas susideda iš įvado, dviejų pagrindinių dalių, išvadų, žiniasklaidos panaudojimo rekomendacijų, literatūros sąrašo ir priedų. Teorinėje dalyje pateikiamos viešojo administravimo teorijos apie piliečių įtraukimą į viešajį valdymą, atlikta mokslinės literatūros šaltinių analizė, atskleidžianti galimas valstybinių institucijų ir visuomenės santykių formas. Taip pat apibrėžta žiniasklaidos sąvoka bei pagrįsta jos svarba valstybinių institucijų komunikavimo su piliečiais procese. Empirinėje dalyje pristatomi kiekybinio ir kokybinio tyrimo metu atliktos straipsnių analizės bei 4 ekspertų nuomonių analizės rezultatai. Tyrimo metu identifikuota, kad žiniasklaida, kaip valstybinių institucijų ir visuomenės komunikavimo priemonė, išnaudojama gana siaurai, dažniausiai tai tik informavimo, bet ne įtraukimo į viešojo valdymo procesą priemonė. / Undergraduate thesis examines the media as a tool of communication of public institutions with citizens topic. The investigated problem is defined by a question of how public authorities through the periodic press publication communicate with citizens? This work consists of introduction, the two main parts, the conclusions, the use of media guidelines, references and appendices. The theoretical part presents the theory of public administration of the involvement of citizens in the state government, an analysis of scientific literature was carried out, which reveals the potential forms of relations between public institutions and society. The concept of media was also defined and its importance in the process of communication of public institutions with citizens was based. The empirical part presents the results of analysis of articles carried out during a quantitative and qualitative study and the analysis of opinions of 4 experts. The study identified that the media as a public institutions and public communication tool has been utilized quite narrow, often it is only an informative tool, but it is not an involvement in the public management process tool.

Magistro darbo objektas - Europos Komisijos komunikacijos generalinio direktorato veikla Europos Sąjungos komunikacijos strategijos kontekste. Darbo tikslas - atskleisti Europos Sąjungos komunikacijos strategijos kūrimo esminius bruožus ir įvertinti Europos Komisijos komunikacijos generalinio direktorato veiklą, įgyvendinant šią strategiją. Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti Europos Sąjungos komunikacijos strategijos atsiradimo prielaidas, jos tikslus ir raidą bei pristatyti EK Komunikacijos generalinio direktorato veiklą; atskleisti EK Komunikacijos generalinio direktorato Europos Sąjungos kumunikacijos strategijos priemones. Darbo tikslo siekiama naudojantis aprašomuoju ir lyginamosios analizės metodais. Darbe daromos išvados, jog siekiant sumažinti komunikacijos deficitą Europos Sąjungoje, reikalinga nuosekli komunikacijos strategija, kurios įgyvendinime išvien dalyvautų Europos Sąjungos institucijos, valstybių narių vyriausybės, vietos valdžia, pilietinės visuomeninės organizacijos ir visos suinteresuotos šalys - pati viena Europos Komisija nėra pajėgi pašalinti atotrūkio tarp Europos Sąjungos ir jos piliečių. EK Komunikacijos generalinio direktorato įgyvendinamos ES komunikacijos strategijos priemonės dalinai prisideda prie ES komunikacijos strategijos tikslų įgyvendinimo, tačiau vien jų neužtenka, norint užtikrinti visapusišką piliečių informavimą, konsultavimąsi su jais bei jų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose. Įgyvendinant vieną iš esminių Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Communication is an important part of the European Union democracy. European citizens have a right, as the intended beneficiaries of policy and as active participants in the democratic system, to impartial, objective and full information on the European Union in all official languages. Furthermore, the information that is being distributed should show citizens the specific advantages in their daily lives belonging to the European Union. However, the recent Eurobarometer results show that the citizens are not much aware of the European Union and its institucions and do not feel they have opportunities to express their opinion in the decision making. The purpose of the master thesis is to reveal the main features of the European Union communication strategy and to assess the activities of the Directorate General of Communication in the implementation of this strategy. The main tasks of the master thesis are to describe the preconditions of the European Union communication strategy, its purposes and evolution, and to reveal the means of communication implemented by the Directorate General of Communication. With the help of methods of descriptive and comparative analysis a conclusion was made that in order to remove the communication deficit, a comprehensive communication strategy is needed with the involvement of the institutions of the European Union, the governments of the Member States, local authorities, civil society organisations and all stakeholders. The European... [to full text]

Viešojoje diskusijoje vietos savivaldos modelio modernizavimui yra skiriama nemažai dėmesio, ypač akcentuojami savivaldybių kompetencijų, funkcijų, finansavimo klausimai, tačiau mažai analizuojamas decentralizacijos, sudarančios geresnes galimybes įvairiems naujiems veikėjams dalyvauti politikos formavime ir įgyvendinime, klausimas. Darbe teigiama, kad Lietuvoje būtina diegti naują atitinkamą politinę strategiją, kai tradiciniai „iš viršaus į apačią“ sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo mechanizmai pakeičiami „iš apačios į viršų“ mechanizmais. Tai gali padėti įgyvendinti Europos Sąjungos iniciatyva – Leader+ programa, tiksliau šią programą įgyvendinanti Vietos veiklos grupė. Šio darbo objektas – Vietos veiklos grupė – vietos partnerystė, kuri yra sudaryta iš viešojo, privataus sektorių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Darbo tikslas – atskleisti vietos veiklos grupių galimybes skatinti decentralizacijos procesą ir visuomenės dalyvavimą vietos savivaldoje. Šiam tikslui pasiekti išsikelti pagrindiniai darbo uždaviniai: pristatyti decentralizacijos koncepciją, akcentuojant jos poreikį vietos savivaldos lygmenyje; supažindinti su Europos Sąjungos Leader+ programa; atlikti Vietos veiklos grupių formavimo, veiklos organizavimo ir strategijos rengimo procesų analizę, naudojant teorinės analizės ir empirinio tyrimo duomenis, nustatyti vietos veiklos grupių galimybes skatinti decentralizacijos procesą bei visuomenės dalyvavimą vietos savivaldoje. Darbe iškeltos trys hipotezės... [toliau žr. visą tekstą] / Having defined the problem, that in public discussion attention is mainly paid to the model of local self-government, concerning municipality’s competences, functions and financial aspects, but there are little analysis about decentralization, which makes better possibilities for new actors to participate in public decision-making and implementation, the author of the work notes than more attention should be paid to decentralization and public participation in the local level. It is maintained that in Lithuania traditional “top-down” decision-making and implementation mechanisms should be changed by a great alternative – partnership group, based on “bottom-up” approach. Problems could be resolved in the collaboration with local community, private organizations and state government institutions. So, the major subject of this work is a partnership group – the Local action group (LAG), uniting the public sector, private organizations and non-governmental organizations. The main aim of this work is to disclose local action groups possibilities to promote decentralization process and community participation in local self-government. To reach this aim, there are formulated four tasks: to disclose the conception of decentralization, concerning its importance in local self-government; to introduce European Union’s Initiative Leader+; to analyze the aspects of Local action group’s formation, administration and preparation of the development strategy; to define local action groups... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atskleidžiama dalyvaujamojo biudžeto samprata ir vystymosi eiga, finansiniu aspektu išanalizuoti dalyvaujamojo biudžeto ypatumai. Įvertinta piliečių įtraukimo į biudžeto procesą ir dalyvaujamojo biudžeto esama situacija ir jos tobulinimo galimybes Lietuvos savivaldybėse. Pirmame skyriuje analizuojama demokratijos bei politinio dalyvavimo teorija. Atskleidžiama dalyvaujamojo biudžeto samprata, privalumai, trūkumai. Nagrinėjamas dalyvaujamojo biudžeto metodo susikūrimas ir vystymasis. Antrame skyriuje analizuojamos su dalyvaujamojo biudžeto procesu susiję kaštai, biudžeto pajamos ir išlaidos, pateikiama metodo ekonominė nauda. Trečiame skyriuje pateikiamos tyrimo prielaidos ir ekspertinės apklausos duomenų analizė. / Master's thesis reveals the participatory budget concept and development stages, analyze the financial aspect of the participatory budget features. Estimated situation of Citizen participation in the budget process, participatory budget and development opportunities for Lithuanian municipalities. The first section examines democracy and political participation theory. Analyze the participatory budget concept, advantages and disadvantages. Study the method of participatory budget, how has it emerged and its development. The second chapter analyzes the participatory budget process related costs, revenues and expenses, the economic benefits of the method. The third section presents the research assumptions and expert survey data analysis.

The study aims to analyze the reliance in different EU institutions - the Parliament and the Commission - of 25 member countries citizens. The reliance in institutions can be defined as a belief found in society, that institution answers citizens’ expectations. The reliance in the Community and policy it implements differs from the desirable. Citizens expect active, public, transparent Community, in which could be felt tangible results of policy, based on cooperation, compromises and taking into account all interests. In recent years, the reliance in the EU is 48 %, meanwhile 52 % of member countries citizens expressed their reliance in the European Parliament, 47 % - in the European Commission. From the survey a conclusion can be drawn, that younger, better educated, subjectively well ranking their knowledge about the Community respondents, rely more in the EU. The European Parliament is the institution that gains the biggest reliance, because it is the best known. The presumption can be done, that citizens tend to rely in the Parliament, because it is the only elective institution in the EU or because of its power to control direct and indirect work of the European Council, the Commission and other institutions of the EU. The European Commission gains its trust, because it has more and various powers in comparison with other EU institutions. The presumption can be done, that it is relied as a guardian of the Community or as ,,a power of integration”, than the privilege of... [to full text]