Information becomes the base of modern economy. Tendencies of development of informational technologies and informational economy in Lithuania are introduced in this word. There is general informational economy factors presented: establishing the informational, and analysis of situation and perspectives of education system. The progress of informational economy is insufficient. The value- attitudes of Lithuanian inhabitants are twofold: on the one hand, they are favorable regarding informatization of the country since they relate the development of an information society with the optimistic prospects of a democratic welfare state. On the other hand, due to the overly pessimistic and critical assessment of the present condition and action of the government Lithuanian tend to associate such prospects with only the distant future.

Magistro darbe yra išanalizuotos ir įvertintos Lietuvos eksporto plėtros galimybės 2004 – 2008 metų laikotarpiui. Sukaupta, susisteminta ir apibendrinta įvairių Lietuvos ir užsienio autorių mokslinė literatūra, siekiant išsiaiškinti tarptautinės prekybos sampratą, eksporto įtaką Lietuvos ekonomikai, Lietuvos ekonominės politikos poveikį eksportui. Pateikiama eksporto nauda Lietuvai ir įvertinti veiksniai, įtakojantys eksporto pokyčius. Atlikta Lietuvos eksporto dinamikos analizė pagal šalis bei prekių grupes bei įvertinti užsienio prekybos pokyčiai, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Išanalizuotos lietuviškos kilmės prekių eksporto galimybės. Patvirtinta suformuluota hipotezė, kad lietuviška produkcija turi perspektyvą įsitvirtinti užsienio rinkoje. / The Master‘s Paper analyses and assesses the export expansion possibilities in Lithuania in 2004 – 2008. Scientific literature of various Lithuanian and foreign authors has been collected, systemized and summarized in order to identify the concept of international trading, impact of export on the economy of Lithuania, impact of Lithuanian economical politics to the export. The benefit of export to Lithuania has been described and the factors impacting the changes of export have been assessed. Analysis of Lithuanian export dynamics was performed by countries and groups of the goods and changes of foreign trading have been assessed after Lithuania became the member of the European Union. The export possibilities for the goods of Lithuanian origin have been analyzed. The formulated hypothesis that the Lithuanian products have a perspective to strengthen a position in the foreign market has been approved.

SANTRAUKA REGIONINĖS PLĖTROS CENTRŲ VAIDMUO IR VEIKLA LIETUVOJE Europos Sąjungos regioninė politika yra viena iš pagrindinių ES vykdomų politikų. Darbas yra skirtas regioninės plėtros problemoms Lietuvoje analizuoti. Darbo objektas – regioninė plėtra Lietuvoje 1998-2005 m. Darbo tikslas – įvertinti regioninės plėtros centrų vaidmenį ir veiklą Lietuvoje. Remiantis tuo, kad Lietuvos regioninė plėtra vykdoma pagal ES modelį, tyrime pagrindinis dėmesys skirtas tiems rodikliams, kuriuos, vertinant regionų plėtrą prioritetiniais išskiria ES. Darbe Europos Sąjungoje taikomais regionų palyginimo kriterijais, analizuojami Lietuvos regionų svarbiausi rodikliai siekiant įvertinti regioninės plėtros poveikį regionams. Tikslesniam regionų apibūdinimui naudojami ne vien minėti rodikliai, bet ir svarbiausi juos lemiantys veiksniai. Tyrime analizuojami šie pagrindiniai regioniniai rodikliai: BVP, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, vidutinis darbo užmokestis, migracija. Tyrimui naudojami LR Statistikos departamento regioniniai rodikliai. Darbe teigiama, kad svarbiausią įtaką Lietuvos regioninės politikos raidos krypčiai paskutiniais metais daro ES regioninės politikos principai ir reikalavimai. Regioninė politika Lietuvoje formavosi tiesioginio ES poveikio pasėkoje kaip pasirengimo narystei ES ir, konkrečiai, struktūrinės pagalbos panaudojimui, dalis. Sprendžiant pasirengimo struktūrinių fondų panaudojimui efektyvumo problemą Lietuvoje buvo pasirinktas centralizuotas struktūrinės... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE ROLE AND ACTIVITIES OF REGIONAL DEVELOPMENT CENTERS IN LITHUANIA Regional policy of the EU is one of the main EU policies. The thesis aims at the analysis of regional development issues in Lithuania. The subject of the research is the development of regional policy in Lithuania in 1998-2005. The aim of the thesis is to value the activities and role of regional development centers in Lithuania. As far as regional development in Lithuania follows the EU model, the thesis focuses on those indicators that, in terms of evaluation of regional development, are regarded as priority by the EU. By using EU comparability criteria, the thesis analyses key indicators used to evaluate the impact of regional development on regions. Apart from the mentioned indicators, key factors influencing them are used for the purposes of more accurate description of regions. The survey focuses on the following main indicators: GDP, FDI, occupancy rate, average salary and migration. The survey draws on regional indicators available at the Department of Statistics of the Republic of Lithuania. The work makes a statement that principles and requirements of the EU regional policy had a major influence on the development of regional policy in Lithuania. Regional policy in Lithuania took shape under the direct influence of the EU and in the course of preparation to the accession to the EU and, more particularly, with the purpose to be ready for the absorption of the EU structural funds. Seeking to... [to full text]

Smulkus ir vidutinis verslas yra šiuolaikinės ekonomikos varomoji jėga, tolygią regioninę plėtrą lemiantis veiksnys bei socialinio valstybės stabilumo garantas. Verslumas ir SVV plėtra yra būtina užimtumo ir tarptautinio konkurencingumo augimo prielaida. Lietuvoje teikiamos visos pagrindinės ES šalyse SVV subjektams siūlomos finansinės paramos priemonės, tačiau labiau išvystytos ir taikomos bendrojo pobūdžio paramos priemonės – paramos verslui tinklo įstaigos ir kitos paramos organizacijos teikia informaciją bendrais visoms įmonėms, neskiriant jų pagal vystimosi stadiją ar veiklos specifiką, aktualiais klausimais. ES šalims būdinga aiškesnė diferenciacija tarp bendrojo pobūdžio informacijos ir specializuotos informacijos sklaidos paslaugų. ES šalyse didesnis dėmesys skiriamas tiksliniams integruotiems paramos projektams, kurie yra orientuoti į atskirų įmonių poreikius, rengti ir finansuoti. Lietuvoje tikslinių projektų finansuotojai yra LR ūkio ministerija ir savivaldybės. Užsienio šalių patirtis bei Pasaulio Banko (PB) atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog siekiant skatinti SVV subjektų veiklos plėtrą bei konkurencingumo augimą, techninės paramos priemonių (informacinių, konsultacinių, mokymų paslaugų ir pan.) efektyvumas yra žymiai didesnis, lyginant su finansinės paramos instrumentais. Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo plėtros srityje reikia sukurti verslo plėtrai palankią teisinę – ekonominę aplinką, sumažinti biurokratinius barjerus, suformuoti SVV plėtros techninės... [toliau žr. visą tekstą] / Small and medium-sized enterprises are the backbone of the European economy, and the most important creators of new jobs and economic growth, SMEs account for a large proportion of Europe’s economic and professional activity. In practice, 99% of businesses in the European Union are SMEs, and they provide two-thirds of all private-sector jobs. So small firms are, in fact, the real giants of the European economy. Small and medium-sized businesses constitute an important part of added value and provide a major share of employment in every market economy. They are a most reliable guaranty for sustainable economic development, because they are flexible, quick in reacting to new up-coming threats and on a long-term base highly effective. That is why any state authority should be highly interested in a well developed SME sector. European Union – considers there are three types of smaller enterprise: micro, small and medium-sized. Each of these have differing employee, turnover and asset thresholds. These three size groups of non-subsidiary independent businesses make up what are termed small and medium-sized enterprises (SMEs). The preoccupations of governments in small business policy also focus heavily on finance, information, advice and training. However, government spending on SME policy heavily reflects the preoccupations with finance, information and support. Through the financial instruments it has developed and funded, the European Commission is making it easier for SMEs to... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Europos Sąjungos integracija – tai naujų narių priėmimo į ES procesas, kuris apima valstybių kandidačių pasirengimą narystei ir atitinkamą pačios Sąjungos prisitaikymą prie didesnio valstybių narių skaičiaus. Pradžioje integraciją suvokė kaip suvienytos ekonominės erdvės praplėtimą. Todėl pirmaisiais plėtros etapais nebuvo daug dėmesio skiriama narystės kriterijams. Valstybėms kandidatėms buvo keliama tik viena sąlyga – perimti jau anksčiau suderintas bendrosios rinkos taisykles. Tačiau jau į Pietus etape, išryškėjo politinė plėtros proceso dalis. Tai jau reiškė, kad šių šalių priėmimas yra ir jų politinių sistemų stabilizacija. Šalys susidūrė tik su politinėmis ir ekonominėmis problemomis. Po Šaltojo karo paaiškėjo, kad ES yra ne tik išsivadavusių iš komunistinio jungo Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonominė partnerė, bet ir vienareikšmis politinis tikslas. VRE šalims ši narystė buvo tokia svarbi, kad jos pačios savo noru buvo pasiryžę peržiūrėti savo konstitucijas, perrašyti įstatymus, reformuoti rinkos priežiūros taisykles, steigti kovos su korupcija institucijas ar įgyvendinti kitas ES sugestijuojamas ekonomines, teisines ir socialines reformas. Suteikdama šalims kandidatėms narystės perspektyvą, ES reikalavo įvykdyti apibrėžtus narystės kriterijus. Sėkminga didžioji VRE plėtra lėmė tai, kad ES nusprendė šią patirtį pritaikyti Vakarų Balkanams. Jos galės tapti narėmis, kai tik įvykdys būtinas sąlygas. / European Union development is the process of involving new members into EU, which takes the preparation and appropriate adaptility to bigger country member rating. At the very beginning the development wasn’t understood as specific trend of politics, but as extend of incorporated economical space. Therefore the membership creteria wasn’t at the focus of attention during first years of development. The only condition for countries was to take over already cordinated marked instructions. Though the part of political development process stood out during the south way-station. The acceptance of these countries means the stabilization of political systems. Countries faced just to political and economical problems. After the Cold War EU struggled free the communist party and proved not only the partnership of in the Middle and East Europe but also the unambiguous political purpose. The membership to the countries from Middle and East Europe was so important that they were ready to revise the Constitution themselves, rewrite the law, reform market supervision rules, establish institutions against corruption and implement other economical, juridical or social reforms presented by EU. Vesting the membership prospects to countries memebers EU requires prosecuting specific membership criteria. Successful development of Middle and East Europe influenced the EU decision to adjust this experience to West Balkans. They can become the member as soon as they implemement conditions.

Tęstinių universitetinių/magistrantūros studijų baigiamasis darbas 60 puslapių, 15 paveikslų, 5 lentelės , 67 literatūros šaltiniai, 2 priedai lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI: kaimo turizmas, paslaugos, plėtra. Tyrimo objektas – Šilutės rajono kaimo turizmo sodybos. Tyrimo dalykas – kaimo turizmo paslaugos. Darbo tikslas – išsiaiškinti kaimo turizmo paslaugų vartotojų poreikius ir pateikti siūlymus kaimo turizmo paslaugų plėtrai Šilutės rajone. Uždaviniai: 1) teoriniu aspektu atskleisti kaimo turizmo paslaugų esmę; 2) išanalizuoti kaimo turizmo paslaugų formavimą lemiančius veiksnius; 3) nustatyti vartotojų reikalavimus kaimo turizmo paslaugoms; 4) remiantis atlikta teorine analize ir empiriniais tyrimais, pateikti siūlymus kaimo turizmo paslaugų plėtrai Šilutės rajone. Tyrimo metodai: mokslinės, statistinės literatūros analizė, apibendrinimas, anketinė apklausa, analizės ir sintezės metodai. Tyrimo rezultatai: • pirmoje darbo dalyje pateikta lietuvių ir užsienio autorių mokslinės literatūros analizė. Išnagrinėta kaimo turizmo paslaugos samprata, vartotojų motyvacija ir poreikiai, kaimo turizmo plėtros kliūtys, prielaidos; • antroje dalyje atliktas tyrimas Šilutės rajone. Pateikta tyrimo rezultatų metodika, būklės pristatymas ir tyrimo rezultatų apibūdinimas; • trečioje darbo dalyje pateikta tyrimo rezultatų analizė, bei pateikti pasiūlymai kaimo turizmo plėtrai Šilutės rajone; • kaimo turizmo plėtros sėkmė priklauso nuo sodybos šeimininkų sugebėjimu numatyti ko tikisi... [toliau žr. visą tekstą] / Final thesis of Master Studies, Continuing Education, 60 pages, 15 figures, 5 tables, 67 references, 2 appendices, in Lithuanian. Key words: rural tourism, services, development. Research object: Rural tourism homesteads of Šilutė District. Research subject: Rural tourism services. Research aim: To analyse the needs of the consumers of rural tourism services and to provide proposals for the development of rural tourism services in Šilutė District. Objectives: 1) To reveal the nature of rural tourism services from theoretical aspect; 2) To analyse the factors determining the formation of rural tourism services; 3) To identify the requirements of consumers for rural tourism services; 4) To provide proposals for the development of rural tourism services in Šilutė District based on the theoretical analysis and empirical research. Research methods: Analysis of scientific, statistical literature, summarising, questionnaire survey, methods of analysis and synthesis. Research results: • The first part of the final thesis provides scientific literature analysis of Lithuanian and foreign authors. The concept of rural tourism service, motivation and needs of consumers, obstacles and prerequisites for rural tourism development are analysed; • The second part includes the research conducted in Šilutė District. Methodology for the research results, an introduction to the state and the description of the research results is provided; • The third part introduces to the analysis... [to full text]

Pastaruoju metu vykstant aktyviems ekonominiams ir socialiniams globalizacijos procesams, turizmas tampa viena pirmaujančių ūkio šakų daugelyje šalių. Šiuo metu Lietuvoje sparčiausiai besivystanti turizmo atšaka – kaimo turizmas, leidžiantis tolygiai plėtotis regioninei ekonomikai ir padedantis spręsti gyventojų užimtumo problemas. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje yra gana ryškios regioninės ekonominės, demografinės, infrastruktūros ir gamtinės sąlygos, kurios įtakoja kaimo turizmo paslaugų plėtrą. Kitas labai svarbus veiksnys, kuris skatina domėtis kaimo turizmo vystymu yra tas, kad 2007 – 2013 m. iš ES fondų bus remiama kaimo turizmo plėtra. Kartu su didėjančiu kaimo turizmo populiarumu plėtojasi ir sporto turizmo sektorius, nes šios dvi turizmo rinkos atšakos yra viena su kita labai susijos ir viena kitą papildo, nes didžioji kaimo turizmo sodybų dalis įtraukia sportinę veiklą kaip pagrindinę pramogą turistams. Žemaitijos regionas turi didelį potencialą kaimo turizmo verslui plėtoti, nes turi įspūdingą ežeringą kraštovaizdį bei galimybes šitą potencialą susieti su sporto turizmu. Todėl darbe analizuojamos kaimo ir sporto turizmo vystymo galimybės, dabartinis siūlomų paslaugų bei pramogų kompleksas, bei galimybė jį išplėsti sujungiant kaimo bei sporto turizmo atšakas. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti kaimo ir sporto turizmo sistemų sampratas. 2. Išnagrinėti pagrindines paslaugų rinkos elementų sąvokas ir svarbiausius aplinkos veiksnius, įtakojančius kaimo ir sporto turizmo... [toliau žr. visą tekstą] / Recently in active economic an social processes of globalization, tourism is becoming one of the leading industries in many countries. Currently in Lithuania the most rapidly developing branch of tourism - rural tourism, which is an important part of regional economy. This is due to the fact that Lithuania has good regional, economic, demographic, infrastructural and natural conditions to develop rural tourism. Together with the increasing popularity of rural tourism, sports tourism sector is developing, as these two branches is closely linked and complement one another since the vast majority of rural tourism include sports activities as the main attractions for tourists. Samogitia region has a great potential to develop rural tourism business as it has a spectacular landscape of lakes and opportunities associated with this potential for sports tourism. Therefore, the analysis of the rural and sports tourism development possibilities, existing services, and entertainment complex are presented in the paper. Rural and sports tourism is the object in this master's final paper. The tasks of master's final paper: 1. To study and describe theoretic aspects of traditional rural and sports tourism. 2. To explore the theoretic aspects of regional development system. 3. After evaluation of examined scientific literature, already made researches about rural and sports tourism, to make a structure of development possibilities for rural and sports tourism model. 4. After evalutation of... [to full text]

Introduction During the current decade, health care activities are being analyzed not only as a complex of measures that affect health but also as a national organizational structure with the mission to provide specific services. Managerial theory defines health care service as a whole of tangible and intangible benefits, which fulfills the requirements of the customer in the best way. During the Soviet era an extensive network of hospitals was created in Lithuania, and polyclinics with various specialists where responsible for the primary health care (PHC). After the fall of the totalitarian regime, the changes in the health care system where necessary in order to adjust the services to the new trends of social differentiation and new needs of the population. At the same time health care system becomes one of the many elements of the service system and functions according to the rules of the functioning of the consumer society (Geva 1996; Tse, Wilton 1988). The reform of the health care system in Lithuania started after regaining the independence. The reform was planed according to the recommendations of the World Health Organization (WHO); the aims of the reform where formulated, identifying the implementation of PHC (National Health Concept, adopted by the Seimas (Parliament) of the Republic of Lithuania, 1991) as a priority. The prioritization of PHC was done at the very beginning of the reform, but the real implementation of PHC can only be discussed since 1996, when... [to full text]

The Purpose of the Dissertation is to analize and specify the capability of cargo flow forecasting in ports, through assessment and modelling the distribution of cargo flows throughout competitor ports, by considering certain factors that might cause considerable changes into ports or port environment.