Šiame darbe pateikiama mokslinės literatūros apžvalga ir OMXB Plataus vartojimo prekių gamintojų finansinių rodiklių palyginamoji analizė 2007 – 2009 metų laikotarpiu. Finasiniai rodikliai suskirstyti į keturias grupes: pelningumo, mokumo, turto apyvartumo ir kapitalo rinkos. Palyginamosios analizės tikslas – nustatyti ir palyginti faktinius įmonių rodiklius tarpusavyje ir su ūkio šaka, nustatyti įmones, kurios vykdė pelningą veiklą, neturėjo mokumo problemų, o turtas buvo valdomas efektyviai. Nustatyta rinkos kaina leidžia išsirinkti geriausias investavimo galimybes šiame sektoriuje. Palyginus įmones pagal visas rodiklių grupes buvo nustatytos geriausios visų sektorių įmonės. Darbe pavaizduota atskirų įmonių ir vidų sektorių rodiklių dinamika nagrinėjamu laikotarpiu. Naudoti metodai – mokslinės literatūros apžvalga, lyginamoji analizė. / This paper presents an overview of the scientific literature and OMXB Consumer Staples comparative analysis of financial indicators during the period of 2007 - 2009. Financial indicators were grouped into four categories: profitability, solvency, asset turnover and markets indicators. . Goal of this comparative analysis - identify and compare actual performance between firms and sectors of the economy, identify companies that are engaged in gainful activity, have none of solvency problem, and assets have been managed effectively. To choose the best investment opportunities in this sector there have been market indicators identified and compared. The analysis shows the best – doing companies and reflects the situation of the whole sector in general. Using techniques - literature review and comparative analysis.

This dissertation should supplement the knowledge of the genetic coronary heart disease (CHD) architecture by analysing known common variation as well as finding novel associated loci and genes. Genotype and allele frequencies, also haplotype blocks were determined in the Lithuanian population according to the list of 60 SNPs associated with CHD. The number of risk alleles per person was determined. The intrapopulation comparison of allele frequencies and haplotype blocks was performed. Allele frequencies were compared with different populations of European ancestry. The association analyses for new loci and candidate gene identification were performed. It was revealed that the common and unique genetic disease architecture variants for different populations exist. Regarding the genetic structure and diversity of the risk SNPs of CHD, Lithuanian population as compared with the European populations falls into the Northern-Southern gradient showing that the Lithuanian gene pool could have experienced the geographical climate and ecological influence during the evolution process. Considering the risk allele number per person of the investigated SNPs, the majority of Lithuanian population individuals have a relatively average risk of developing CHD. Association analyses showed eight new loci associated with CHD, four of which were confirmed and ITPR2 and FBXL17 were found to be the putative candidate genes that could participate in the pathogenesis of CHD and atherosclerosis. / Siekiant papildyti žinias apie genetinę koronarinės širdies ligos (KŠL) architektūrą, užsibrėžta atlikti žinomų genetinių sričių siejamų su KŠL analizę ir naujų genetinių sričių siejamų su šia liga paiešką Lietuvos populiacijoje. Pagal atrinktas žinomas 60 genetinių sričių, siejamų su rizika susirgti KŠL, tiriamiems asmenims nustatyti genotipų ir alelių dažniai, sukonstruoti haplotipų blokai, atliktas vidupopuliacinis alelių dažnių ir haplotipų blokų palyginimas, tarppopuliacinis alelių dažnių palyginimas, nustatytas rizikos alelių tenkančių asmeniui pasiskirstymas populiacijoje. Nustatyta, kad skirtingoms populiacijoms yra būdingi tiek bendri, tiek ir unikalūs genetinės architektūros vienetai, o bendros Lietuvos lietuvių populiacijos genetinę struktūrą ir įvairovę pagal tirtus žymenis galima orientuoti gradientiškai Europos Šiaurės-Pietų kryptimi, tai aiškinant geografinių platumų lemiama klimato ir ekologijos įtaka genofondui evoliucijos eigoje. Pagal tirtų rizikos alelių skaičių tenkantį asmeniui, daugiausia asmenų tirtoje Lietuvos lietuvių populiacijoje turi vidutinę riziką susirgti KŠL. Genetinės asociacijos analize nustatytos aštuonios potencialios naujos kandidatinės su KŠL asocijuotos genetinės sritys, iš jų patvirtintos – keturios, o ITPR2 ir FBXL17 genai yra galimi genai kandidatai dalyvaujantys KŠL ir aterosklerozės patogenezėje.

Siekiant papildyti žinias apie genetinę koronarinės širdies ligos (KŠL) architektūrą, užsibrėžta atlikti žinomų genetinių sričių siejamų su KŠL analizę ir naujų genetinių sričių siejamų su šia liga paiešką Lietuvos populiacijoje. Pagal atrinktas žinomas 60 genetinių sričių, siejamų su rizika susirgti KŠL, tiriamiems asmenims nustatyti genotipų ir alelių dažniai, sukonstruoti haplotipų blokai, atliktas vidupopuliacinis alelių dažnių ir haplotipų blokų palyginimas, tarppopuliacinis alelių dažnių palyginimas, nustatytas rizikos alelių tenkančių asmeniui pasiskirstymas populiacijoje. Nustatyta, kad skirtingoms populiacijoms yra būdingi tiek bendri, tiek ir unikalūs genetinės architektūros vienetai, o bendros Lietuvos lietuvių populiacijos genetinę struktūrą ir įvairovę pagal tirtus žymenis galima orientuoti gradientiškai Europos Šiaurės-Pietų kryptimi, tai aiškinant geografinių platumų lemiama klimato ir ekologijos įtaka genofondui evoliucijos eigoje. Pagal tirtų rizikos alelių skaičių tenkantį asmeniui, daugiausia asmenų tirtoje Lietuvos lietuvių populiacijoje turi vidutinę riziką susirgti KŠL. Genetinės asociacijos analize nustatytos aštuonios potencialios naujos kandidatinės su KŠL asocijuotos genetinės sritys, iš jų patvirtintos – keturios, o ITPR2 ir FBXL17 genai yra galimi genai kandidatai dalyvaujantys KŠL ir aterosklerozės patogenezėje. / This dissertation should supplement the knowledge of the genetic coronary heart disease (CHD) architecture by analysing known common variation as well as finding novel associated loci and genes. Genotype and allele frequencies, also haplotype blocks were determined in the Lithuanian population according to the list of 60 SNPs associated with CHD. The number of risk alleles per person was determined. The intrapopulation comparison of allele frequencies and haplotype blocks was performed. Allele frequencies were compared with different populations of European ancestry. The association analyses for new loci and candidate gene identification were performed. It was revealed that the common and unique genetic disease architecture variants for different populations exist. Regarding the genetic structure and diversity of the risk SNPs of CHD, Lithuanian population as compared with the European populations falls into the Northern-Southern gradient showing that the Lithuanian gene pool could have experienced the geographical climate and ecological influence during the evolution process. Considering the risk allele number per person of the investigated SNPs, the majority of Lithuanian population individuals have a relatively average risk of developing CHD. Association analyses showed eight new loci associated with CHD, four of which were confirmed and ITPR2 and FBXL17 were found to be the putative candidate genes that could participate in the pathogenesis of CHD and atherosclerosis.

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]