Šio mokslinio darbo objektas yra vaikų ir jaunimo pokalbiai šiuolaikinėje vokiečių vaikų ir jaunimo literatūroje. Darbe nagrinėjami pokalbio sudarymo būdai, pokalbio struktūra ir struktūrą lemiantys veiksniai. Disertacijoje pokalbis apibrėžiamas kaip lingvistinis vienetas, aprašoma pokalbio struktūra ir jos vienetai. Vaikų pokalbiai analizuojami remiantis pokalbio maksimų teorija, stebimas taisyklių taikymas konstruojant pokalbį bei taisyklių pažeidimai. Tiriamosiose darbo dalyse aptariami pokalbio dalyvių vaidmenys ir jų keitimosi mechanizmai, pokalbio dalių raiškos variantai, verbalinės ir neverbalinės kalbos santykis pokalbyje. Be to, nagrinėjami fonetiniai, leksiniai, morfologiniai, sintaksiniai kalbėjimo vienetai, būdingi vaikų ir jaunimo kalbai, t.y. veikiantys vaikų pokalbio sudarymą, padedantys tiksliau nustatyti adresatą, tiksliau išreikšti mintis, apibūdinantys kalbėtojo statusą bei padedantys kuriant įvaizdį. / The object of the doctoral thesis is children's and youth conversations presented in contemporary German literature composed for children and youth. The author analyses the instruments of conversation construction, its structure and factors which determine it. Since the conversation is defined as a linguistic unit, the thesis discusses its structure and elements. Children's talks have been analysed on the basis of Grice's theory of conversational maxims, which allowed to observe the application of particular rules in conversation construction and their disregard or violations. The conversation analysis has also been developed from other perspectives, such as the roles of interlocutors and the mechanisms of their alteration, the expressive variations of the parts of conversations and the relationship between verbal and non-verbal language. Phonetic, lexical, morphological and syntactic discursive elements typical of the children's and youth language have been discussed as well, since they have a considerable impact on the formation of the children's conversation and help to determine the addressee more adequately, express the ideas more acurately, reveal the true status of the speaker and create the desired image.

The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text]

This Master thesis presents a study of computer equipment support services providing company’s business processes, specifics of the ongoing communication between end-users and supporting engineers-consultants and presents review of some information systems designed to automate certain technical support activities. Core aim of this study is to alleviate the daily work of above mentioned consultants when supporting end-users to locate and resolve issues in owned computer equipment. This paper outlines requirements set for software which could be capable to support business processes of a company operating in a computer equipment maintenance industry, describes specially designed technical support system’s architecture as well as its programming and testing results. The presented prototype of an information system might be treated as new step in computer equipment support services enhancement. This prototype might serve as a core for knowledge management system development; it is suitable for use in businesses which are other than the IT equipment support business.