Mūsų šalis vis dar išlieka tarp pirmaujančių pagal paauglių savižudybių skaičių, taip pat egzistuoja tokios problemos kaip, bloga paauglių sveikata, psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Todėl svarbu išsiaiškinti paauglių polinkio į savižudybę, sveikatą bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajas. Tyrimo tikslas: nustatyti 5-12 klasių mokinių polinkio į savižudybę sąsajas su savo sveikatos vertinimu ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu kaimo ir miesto mokyklose. Darbe taikytas polinkio į savižudybę, sveikatos vertinimo bei psichoaktyvių medžiagų klausimynas ( prof. A. Goštautas, 1999). Metodikos pasirinktos kaip tinkamos savo sveikatos vertinimo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei polinkio į savižudybę nustatyti. Tyrimas atliktas vieno Lietuvos rajono miesto ir kaimo mokyklose. Tyrime dalyvavo 960 5-12 klasių mokinių (amžius10-19 metų)- 480 (240 mergaičių, 240 berniukų) miesto mokyklų ir 480 (240 mergaičių ir 240 berniukų) kaimo mokyklų ( po 30 berniukų ir po 30 mergaičių iš klasės). Tyrimo rezultatai: 5-12 klasių kaimo ir miesto mokyklų mokinių polinkis į savižudybę yra susijęs su savo sveikatos vertinimu ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu kaimo ir miesto mokyklose. Nustatyta, kad mokinių, tiek berniukų, tiek mergaičių polinkis į savižudybę siejasi su savo sveikatos vertinimu: berniukų ir mergaičių polinkis į savižudybę didėja esant blogesniam savo sveikatos vertinimui. Taip pat, pereinant į aukštesnę klasę berniukų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Our country still remains among the leading countries in the number of the suicides of teenagers; such problems as poor health of teenagers, usage of psychoactive substances also exist. Therefore, it is important to find out about the correlation among suicidal tendencies, health and usage of psychoactive substances. The aim of the research: to specify the correlation between the suicidal tendency of the pupils of 5- 12th forms with the evaluation of their health and usage of psychoactive substances in city and rural schools. In the thesis the questionnaires about suicidal tendency, health assessment and psychoactive substances consists by prof. A. Goštautas (1990) are used. Methodologies are chosen as suitable for analysing the peculiarities of subjectively evaluated health, usage of psychoactive substances and suicidal tendencies. The research was completed in the city and rural schools of Lithuania. 960 pupils of 5 – 12th forms (aged 10 – 19) participated in the research – 480 (240 girls, 240 boys) in city schools and 480 (240 girls, 240 boys) in rural schools (30 boys and 30 girls from each class). The results: suicidal tendency of the students of 5 – 12th forms from city and village is related with their subjectively evaluated health and usage of psychoactive substances in city and rural schools. It was found that suicidal tendency of the students, boys and girls is associated with their subjectively evaluated health:... [to full text]

Vyresnių klasių mokinių elgesio ypatumai bei požiūris į sveikatą dažnai lemia vėlesnio gyvenimo kokybę. Didelis priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, savižudiško elgesio dažnėjimas tarp jaunų žmonių kelia susirūpinimą. Tokio elgesio priežastys kompleksinės: biologinės, psichologinės ir socialinės. Tyrimo tikslas – nustatyti vyresnių klasių mokinių asmenybės savybių, įvertintų MMPI metodika, sąsajas su savo sveikatos vertinimu ir save žalojančiu elgesiu. Tyrimas buvo atliktas Pagėgių Algimanto Mackaus, Tauragės Žalgirių, Salantų ir Šilutės Vydūno gimnazijose. Dalyvavo 725, 9-12 kl. mokiniai (41% vaikinai, 59% merginos), jų amžius svyruoja nuo 15 iki 19 metų. Tiriamųjų asmenybės savybėms įvertinti buvo naudojama MMPI metodika, savo sveikatos vertinimui - savo sveikatos vertinimo faktorius, save žalojančiam elgesiui – beprasmiškumo ir minčių apie mirtį faktoriai, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui – atskiri klausimai. Aukštėjant klinikinių MMPI skalių įverčiams blogėja savo sveikatos vertinimas, didėja priklausomybę sukeliančias medžiagas vartojančių mokinių skaičius, stiprėja polinkis savižudybei. Aukštėjant D, Pd, Pt, Sc, Ma skalių įverčiams, mokiniai linkę blogiau vertinti savo sveikatą. Didesnis mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas siejasi su aukštesniais Pd, Pt, Sc, Ma skalių įverčiais, rūkymas daugiau skiriasi aukštesniais D, Pd, Pa, Pt, Sc, Ma, Si įverčiais, o alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas skiriasi aukštesniais Pd... [toliau žr. visą tekstą] / Senior classes pupils behavioral features and attitudes to health often leads to subsequent quality of life. Intense usage of addictive substances and suicidal behavior among young people is in concern. Reasons of such behaviour are complex: biological, psychological and social. Objective of the study was to determine senior classes pupils personality characteristics, valuated with MMPI questionnaire, links to self-assessed health and self-harmful behavior. The study was conducted in Pagėgiai Algimantas Mackus, Tauragė Žalgiriai, Salantai and Šilutė Vidūnas gymnasiums. 725 pupils in grades 9-12 participated (41% guys, 59% girls), from 15 to 19 years old. MMPI questionnaire was used to evaluate personality characteristics, health evaluation factor for assessment of own health, thought about death and futility factors for evaluation of self-demaging behavior, separate issues for addictive substances usage. When MMPI clinical scale ratings increase, health is assessed worse, more pupils use addictive substances, increase tendency to suicide. Pupils with higher D, Pd, Pt, Sc, Ma scale ratings tend to assess their own health worse. Higher usage of addictive substances links to higher Pd, Pt, Sc, Ma scale ratings, smoking more links to higher D, Pd, Pa, Pt, Sc, Ma, Si scale ratings, alcohol and other drug usage more links to higher Pd, Sc, Ma ratings. Increase of Hs, Pd, Pa, Pt, Sc, Ma scale ratings links to higher tendency to suicide.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti jaunų vairuotojų alkoholio vartojimo, patiriamos įtampos, pablogėjusios nuotaikos ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajas. Tyrime dalyvavo 202 Lietuvoje gyvenantys jauni vairuotojai nuo 18 iki 29 metų amžiaus (82 vyrai ir 120 moterų). Tiriamieji pildė vairuotojų elgesio klausimyną (DBQ) polinkiui į rizikingą vairavimą nustatyti, pablogėjusi nuotaika buvo matuojama Zungo depresijos skale (SDS), o patiriama įtampa - subjektyviai suvokto streso skale (PSS), taip pat pateikti socialiniai - demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad polinkis rizikingai vairuoti siejamas su jaunų vairuotojų lyties skirtumais. Vyrai atlieka daugiau tyčinių vairavimo pažeidimų nei moterys, o moterys atlieka daugiau klaidų vairuodamos, tačiau lyties skirtumai nedaro įtakos patekimų į autoavarijas dažnumui. Kuo dažniau jauni vairuotojai vartoja alkoholį, tuo daugiau jie atlieka tyčinių vairavimo pažeidimų ir tuo dažniau patenka į autoavarijas, tačiau jie nedaro daugiau klaidų vairuodami. Jauni vairuotojai, kurie pasižymi didesne pablogėjusia nuotaika, daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu jauni vairuotojai, pasižymintis pablogėjusia nuotaika, atlieka panašų kiekį tyčinių vairavimo pažeidimų bei autoavarijų kaip ir tie, kurių nuotaika yra geresnė. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnė jaunų vairuotojų patiriama įtampa, tuo jie daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu didesnė patiriama įtampa nepaveikia jaunų vairuotojų atlikti daugiau tyčinių vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research has been targeted to define the correlations between young drivers alcohol use, bad mood, sustained tension and risky driving. The research involved 202 young Lithuanian drivers from 18 till 29 years (82 men, 120 women). Participants had to fill in a questionnaire made up of Drivers Behavior Questionnaire (DBQ) to evaluate risky driving, Zung Self-rating depression scale (SDS) to evaluate bad mood, Perceived Stress Scale (PSS) to evaluate sustained tension and social-demographics questions. The research results showed existing association between risky driving and gender. Men more often than women make driving violations purposely. Driving mistakes are more common for women than for men. Crash involvement has not been associated with gender. The increase of young drivers alcohol use also increases the results of driving violations and involvement in crashes. However, increased alcohol use is not associated with bigger amount of driving mistakes. The greater degree of young drivers bad mood result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of bad mood does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. The greater degree of young drivers sustained tension result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of sustained tension does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. And finally, alcohol use and sustained tension have significant influence on young drivers risky driving, whereas... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti asmenybės savybių ( kontrolės vietos, teigiamo / neigiamo emocionalumo ir polinkio rizikai) sąsajas su ketinimu išeiti iš darbo ir realiu išėjimu. Tyrimo metodika. Teigiamo / neigiamo emocionalumo savybėms tirti buvo naudotas Watson ir Clark ( 1988) sukurtas PANAS-X - išplėstas pastarąsias savybes matuojančio klausimyno variantas. Skalė sudaryta iš 20 būdvardžių, kurie išreiškia arba teigiamą, arba neigiamą jausmą. Šiuos žodžius tiriamieji turėjo pažymėti kaip jiems šiuo metu tinkančius skalėje nuo 1 – „visiškai ne“ arba „labai mažai“ iki 5 – „labai daug“. Tyrime taip pat buvo naudota J. B. Rotter ( 1966) sukurta kontrolės vietos skalė, susidedanti iš 13 klausimų. Kiekviename klausime yra du teiginiai, iš kurių reikia pasirinkti vieną. Rizikos polinkiui matuoti buvo pasirinkta D. N. Jackson ( 1994) Asmenybės savybių klausimyno polinkio rizikai skalė, sudaryta iš 20 klausimų, į kuriuos tiriamieji turėjo atsakyti „taip��� arba „ne“. Klausimynas diferencijuoja tiriamuosius į pasižyminčius aukštu polinkiu rizikai ir pasižyminčius žemu polinkiu rizikai. Ketinimui išeiti iš darbo tirti buvo naudoti D.Watson ir L. A. Clark ( 1994) sukurtos ir R. Žukauskienės išverstos į lietuvių kalbą organizacinio įsipareigojimo skalės paskutiniai trys klausimai – teiginiai, kurie matuoja ketinimą išeiti iš darbo. Tiriamieji turėjo apibraukti šalia teiginio esantį skaičių ( nuo 1 iki 7), kuris rodo kiek tas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to establish a relationship among personality traits ( locus of control, risk-taking and positive / negative affectivity), turnover intentions and real turnover. Research Methodology. PANAS-X scale was used to predict positive / negative affectivity. The scale was developed by Watson and Clark ( 1988). The scae is created of 20 adjectives where 10 of them means positive affectivity and the other 10 means negative affectivity. The employee‘s have had to mark the adjectives in the scale from 1 ( „absolutely no“) to 5 („absolutely yes“). Locus of control was measured by J.B. Rotter ( 1966) developed Locus of cntrol scale. The scale was created of 13 questions, where the each of question had two posibilities of answer and the employee has to pick up one of them. Risk-taking was measured by using Risk-taking scale of Personality traits Questionaire that was developed by D.N.Jackson ( 1994). The scale was created of 20 questions where the respondent had to answer „yes“ or „no“ to each of them. Turnover intentions was measured by using D.Watson ir L. A. Clark ( 1994) developed Organisational Commitment scales‘ last three propositions, that measure Turnover intentions. On the each of proposition respondent had to decide ( from 1 to 7 points) how much the proposition fits to him/her now. Findings. 1) There’s no difference among internals and externals turnover intention and real turnover... [to full text]