Hipotezė: joga praktikuojančių žmonių gyvensena sveikesnė ir sveikatos vertinimas geresnis, nei jogos nepraktikuojančių. Darbo objektas: jogą praktikuojančių ir nepraktikuojančių žmonių gyvensena ir sveikatos vertinimas. Darbo tikslas: nustatyti ir palyginti jogą praktikuojančių ir jogos nepraktikuojančių žmonių gyvensenos ypatumus bei sveikatos vertinimą. Uždaviniai: 1.Nustatyti ir palyginti jogą praktikuojančių ir nepraktikuojančių žmonių mitybos ypatumus. 2.Nustatyti ir palyginti jogą praktikuojančių ir nepraktikuojančių žmonių žalingų įpročių bei fizinio aktyvumo ypatumus. 3.Palyginti jogą praktikuojančių ir nepraktikuojančių žmonių subjektyvų savo sveikatos vertinimą. Rezultatai: Apžvelgus visus gautus duomenis, galime teigti, jog darbo pradžioje iškelta hipotezė, yra teisinga. Jogą praktikuojantys žmonės mitybos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių ir sveikatos vertinimo atžvilgiu yra pranašesni už jogos nepraktikuojančius. Išvados: Jogą praktikuojantys žmonės pasižymi sveikesniais gyvensenos įpročiais, jie mažiau vartoja gyvūninės kilmės riebalų, dažniau vartoja vaisius, košes ir grūdinius produktus, taip pat yra fiziškai aktyvesni, nei nepraktikuojantys, tiek vyrai tiek moterys dažniau sportuoja savarankiškai, lanko grupines pratybas ir be jogos praktikų užsiima kitomis fiziškai aktyviomis veiklomis. Tarp jų vyrauja mažesnis žalingų įpročių paplitimas, nei vienas iš jų nerūko, o ir alkoholį vartoja ženkliai mažiau, nei jogos nepraktikuojantys. Praktikuojantys jogą... [toliau žr. visą tekstą] / Hypothesis: yoga practitioners lifestyle is healthier and health evaluation is better that non practitioners. Object: yoga practitioners and non practitioners actual lifestyle and health evaluation. Aim: to determine and compare the yoga practitioners and non practitioners lifestyle features and health evaluation. Objectives: 1.Determine and compare yoga practitioners and non practitioners nutrition pecularities. 2.Determine and compare yoga practitioners and non practitioners addictions and physical activity pecularities. 3.Compare yoga practitioners and non-practitioners subjective evaluation of their health. Results: After taking a close look at the results of our research, we can confirm that the hypothesis raised in the beginning of the work is correct. Yoga practitioners nutrition, physical activity, addictions and evaluation of their health is better than non practitioners. Conclusion: Yoga practitioners have healthier lifestyle habits, they consume less animal fat, eat more fruits, cereal and cereal based products. Also they are more physically active than non practitioners, both men and women often exercise solo or in group practices and without yoga, practice more kinds of physical activities. Among them are less prevalence of addictions, none of them smoke and comparing with yoga non practitioners less of them use alcohol. Yoga practitioners are healthier and have a better value of their health and quality of life.

Tyrime dalyvavo 132 Akmenės rajono mokytojai. (94 gimnazijos mokytojai, 14 pagrindinės mokyklos mokytojų, 16 specialiosios mokyklos mokytojų, 8 muzikos mokyklos mokytojai) Visi tiriamieji - moterys, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tyrimo metodai - metodika socialinei kompetencijai tirti, sudaryta iš 45 teiginių (R. Ullrich ir de R. Muynck Socialinės kompetencijos testas (Vokietija, 1994) adaptavo R.Lekavičienė, 2000). Mokytojų baimės dažnumui ir raiškai nustatyti, naudotas R.Kreitschmann, B.Weidenmann sudarytas klausimynas: „Mokytojų savijautos mokykloje, baimės turinio, dažnumo ir raiškos ypatumų klausimynas“. (1999) Subjektyvios sveikatos būklės vertinimas, pagal PSO su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimai( A.Goštautas, 2001) Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnės socialinės kompetencijos mokytojai geriau vertina savo subjektyvią sveikatą ir rečiau patiria mokyklos baimę. Išsiaiškinta, kad dažniau įžeidinėjami ir kritikuojami mokytojai, dažniau jaučia mokyklos baimę. Dauguma mokytojų: informacijos stoką organizacijoje, skubėjimą, administracijos reikalavimus, nepakeliamas užduotis - įvardija svarbiausiais mokyklos baimę keliančiais veiksniais. / The purpose of the study is to analyze the subjective health of teachers, the links between social competence and fear of school. The study included 132 Akmenė district teachers (94 gymnasium teachers, 14 primary school teachers, 16 special school teachers, 8 teachers of music schools). All of the tested subjects were women, having higher education . Research methods: techniques to investigate the social competence, which consists of 45 claims (R. Ullrich, and R. de Muynck, Social competence test (Germany, 1994) adapted by R. Lekavičienė, 2000). For the identification of incidence of fear of educators and fear expressions, a questionnaire compiled by R. Kreitschmann, B. Weidenmann was used: Questionnaire of teachers’ wellbeing at school, fear content, frequency and specifics of expression. (1999). Assessment of subjective health status, according to WHO Quality of life, health-related quality of life (A.Goštautas, 2001) The study results indicate that teachers with higher social competence tend to better evaluate their subjective health and less experience the fear of school. It was found that teachers who are more often abused and criticized, more often feel the fear of school. Most teachers identify the lack of information in the organization, rush, administrative requirements, excruciating tasks as the major school fear factors.

Mūsų šalis vis dar išlieka tarp pirmaujančių pagal paauglių savižudybių skaičių, taip pat egzistuoja tokios problemos kaip, bloga paauglių sveikata, psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Todėl svarbu išsiaiškinti paauglių polinkio į savižudybę, sveikatą bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo sąsajas. Tyrimo tikslas: nustatyti 5-12 klasių mokinių polinkio į savižudybę sąsajas su savo sveikatos vertinimu ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu kaimo ir miesto mokyklose. Darbe taikytas polinkio į savižudybę, sveikatos vertinimo bei psichoaktyvių medžiagų klausimynas ( prof. A. Goštautas, 1999). Metodikos pasirinktos kaip tinkamos savo sveikatos vertinimo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei polinkio į savižudybę nustatyti. Tyrimas atliktas vieno Lietuvos rajono miesto ir kaimo mokyklose. Tyrime dalyvavo 960 5-12 klasių mokinių (amžius10-19 metų)- 480 (240 mergaičių, 240 berniukų) miesto mokyklų ir 480 (240 mergaičių ir 240 berniukų) kaimo mokyklų ( po 30 berniukų ir po 30 mergaičių iš klasės). Tyrimo rezultatai: 5-12 klasių kaimo ir miesto mokyklų mokinių polinkis į savižudybę yra susijęs su savo sveikatos vertinimu ir psichoaktyvių medžiagų vartojimu kaimo ir miesto mokyklose. Nustatyta, kad mokinių, tiek berniukų, tiek mergaičių polinkis į savižudybę siejasi su savo sveikatos vertinimu: berniukų ir mergaičių polinkis į savižudybę didėja esant blogesniam savo sveikatos vertinimui. Taip pat, pereinant į aukštesnę klasę berniukų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Our country still remains among the leading countries in the number of the suicides of teenagers; such problems as poor health of teenagers, usage of psychoactive substances also exist. Therefore, it is important to find out about the correlation among suicidal tendencies, health and usage of psychoactive substances. The aim of the research: to specify the correlation between the suicidal tendency of the pupils of 5- 12th forms with the evaluation of their health and usage of psychoactive substances in city and rural schools. In the thesis the questionnaires about suicidal tendency, health assessment and psychoactive substances consists by prof. A. Goštautas (1990) are used. Methodologies are chosen as suitable for analysing the peculiarities of subjectively evaluated health, usage of psychoactive substances and suicidal tendencies. The research was completed in the city and rural schools of Lithuania. 960 pupils of 5 – 12th forms (aged 10 – 19) participated in the research – 480 (240 girls, 240 boys) in city schools and 480 (240 girls, 240 boys) in rural schools (30 boys and 30 girls from each class). The results: suicidal tendency of the students of 5 – 12th forms from city and village is related with their subjectively evaluated health and usage of psychoactive substances in city and rural schools. It was found that suicidal tendency of the students, boys and girls is associated with their subjectively evaluated health:... [to full text]

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija) NAKVYNĖS NAMŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIAI VERTINAMA SVEIKATA Diana Mačiulienė Mokslinė vadovė lekt. dr. Jolita Kirvaitienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013. 56 p. Darbo tikslas. Įvertinti nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 145 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų nakvynės namų darbuotojai. Analizei buvo tinkamos 126 anketos. Darbuotojų apklausai naudota vienmomentinė anketa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 17.0 for Windows ir Microsoft Office programinio paketo skaičiuokle Microsoft Excel. Duomenys, kurių paklaidos tikimybė p>0,05 nebuvo naudoti tyrime, kadangi skirtumas laikomas statistiškai nereikšmingas. Rezultatai. Nakvynės namų darbuotojai daţniausiai susiduria su klientų grasinimais (41,3 proc.), keiksmaţodţiais (64,3 proc.), psichologine įtampa (78 proc.), nesaugumo jausmu (53 proc.). Dauguma darbuotojų (70,6 proc.) per pastaruosius 6 mėnesius pajuto sveikatos sutrikimus. Beveik pusė apklaustųjų (42,9 proc.) savo sveikatos sutrikimus sieja su darbu. Savo sveikatos sutrikimus respondentai sieja su: miego sutrikimais (36,5 proc.), irzlumu (22,2 proc.), nerimu (20,6 proc.), įtampa bei stresu (34,9 proc.), arterinė hipertenzija (19,8 proc.)... [toliau žr. visą tekstą] / Public health (Health ecology) HOSTEL STAFF OCCUPATIONAL RISK FACTORS AND THEIR LINKS WITH THE SUBJECTIVE EVALUATION OF HEALTH Diana Mačiulienė Scientific tutor lecturer dr. Jolita Kirvaitienė Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas; 2013. 56 p. The aim of a project. To evaluate Hostel Staff Occupational Risk Factors and Their Links with the Subjective Evaluation of Health. Research methodology. 145 workers from Vilnius, Kaunas and Klaipėda hostels staff were involved in the study. 126 questionnaires were suitable for analysis. A cross-sectional questionnaire was used in the survey. The statistical analysis was performed using the statistical software package SPSS 17.0 for Windows and Microsoft Office software package Microsoft Excel spreadsheet. Data with bias probability p>0,05 were not used in the research, because the difference is considered statistically insignificant. Results of the research. Mostly, workers of hostels have to deal with threats of clients (41,3 pct.), vituperation (64,3pct.), psychological stress (78 pct.), insecurity (53 pct). In the last 6 months the majority of employees felt health disorders. Almost half of the respondents (42,9 pct.) relate their health problems with the work. Were mentioned following health disorders: sleep disorders (36,5 pct.), irritability (22,2 pct.), anxiety (20,6 pct), tension and stress (34,9 pct.), arterial... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti vartotojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus ir nustatyti sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrimo metodika. Anketinės apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti Kauno miesto suaugusių vartotojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus, įvertinti vartotojų informuotumą apie ekologiškų maisto produktų ženklinimą, išsiaiškinti kriterijus pagal kuriuos vartotojai renkasi ekologiškus maisto produktus. Tyrimo metu buvo išdalinta 317 anketų, iš kurių pilnai ir tinkamai užpildytos sugrįžo 263 anketos (atsako dažnis 82,96 proc.) Apklausoje dalyvavo – 84 vyrai ir 179 moterys. Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas remiantis chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais. Siekiant įvertinti vartotojų informuotumo apie ekologiškų maisto produktų ženklinimą lygį bei ekologiškų maisto produktų vartojimo sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu buvo skaičiuotas šansų (galimybių) santykis. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai paklaidos tikimybė (p) <0,05. Rezultatai. 67,5 proc. respondentų teigė, kad vartoja ekologiškus maisto produktus, iš jų daugiau moterų nei vyrų. 2-3 kartus per savaitę ekologiškus produktus teigė, kad vartojo 39,2 proc. moterų ir 37,0 proc. vyrų. Įvertinus sąsajas tarp subjektyvaus respondentų vertinimo apie ekologiškų maisto produktų ženklinimą Lietuvoje ir tikrojo žinių įvertinimo pagal atpažintus logotipus, paaiškėjo, kad tarp teigusių, kad žino kaip yra ženklinami ekologiški maisto produktai, iš tikrųjų žino... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate consumers attitude towards organic food and its relation with subjective health estimation. Methods. The study included anonymous questionnaire for adult consumers in Kaunas city to investigate the attitude towards organic food, to evaluate the knowledge of organic food labelling and the motives of the consumers in purchasing organic food. During the study 317 questionnaires were given to the consumers and 263 returned properly fulfilled (response rate 82.96%). 84 men and 179 women participated in the study. Qualitative statistical relations of the variables were analysed by using Chi-squared and z criteria. The knowledge level of the organic food labelling and the associations between organic food consumption and the subjective health estimation were valued by odds ratio. The statistically significant difference were identified when (p)<0.05. Results. 67,5% of all respondents, the bigger proportion of women than men of the study, stated consuming organic food. Organic food was consumed mostly 2-3 times per week by 39.2% of women and 37.0% of men. The results showed that comparing subjective knowledge of the organic food labelling in Lithuania and the knowledge by practically identified labels by the respondents, the respondents who told that they know the organic food labelling, really know only 15.5% of respondents and previously existing labelling know 34.5%; responders who told that they know the labelling of organic food but really they do... [to full text]

Tyrime dalyvavo 283 tiriamieji (138 vaikinai ir 145 merginos). Tiriamąją imtį sudarė Kauno m. ir Kauno rajono vidurinių mokyklų 9 -11 klasių moksleiviai. Paauglių fizinio aktyvumo lygis buvo vertinamas naudojant „Modifikuotą tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną“ (IPAQ- International Physical Activity Questionnaire; Ainsworth, Levy, 2004; Volbekienė, 2006), emociniams bei elgesio ypatumams nustatyti naudotas „11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas“ (ASEBA – YSR 11/18, Achenbach System of Empirically Based Assesment - Youth Self Report; Achenbach, 2001; Žukauskienė, 2006). Sveikata vertinta darbo autoriaus sudarytu klausimynu. Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių fizinis aktyvumas susijęs su sveikata ir kai kuriais emociniais bei elgesio ypatumais: fiziškai aktyvesni paaugliai geriau vertino savo sveikatą, jų nerimo/ depresijos išreikštumas buvo žemesnis lyginant su fiziškai pasyvesnių paauglių grupe. Didėjant vaikinų fiziniam aktyvumui jų agresyvumas didėja. Fizinio aktyvumo lygis neturėjo ryšio su merginų agresyvumu, paauglių delinkventiniu elgesiu ir užsisklendimu. / The study was conducted among 283 teenagers (138 boys and 145 girls). The selection was made from the 9-11th form students in Kaunas City and District secondary schools. The level of physical activeness was measured according to The International Physical Activity Questionnaire (Ainsworth, Levy, 2004; trans by Volbekiene, 2006). Emotional and behavioural aspects were evaluated using The Questionnaire of Self Assessment for 11-18 year olds (ASEBA- YSR 11/18, Achenbach, 2001, trans by Zukauskiene, 2006). Health levels were assessed using a questionnaire constructed by the author of the study. The results of the study have indicated the link between teenagers’ physical activeness and their health, some emotional and behavioural aspects: more physically active teenagers evaluated their health better; their anxiety/depression indicators were lower compared to those of the less physically active. Whilst the aggression in boys grew respectively with rising physical activeness, such a link wasn’t found in girls. No connection between physical activeness and teenagers’ delinquent behaviour or shyness was determined.

Tyrimo tikslas – nustatyti kaip susiję paauglių prieraišumo prie tėvų stilius su interneto naudojimo intensyvumu bei subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrime dalyvavo 142 mokiniai (108 merginos ir 34 vaikinai), 96 mokiniai anketas pildė internetu, 46 Viešojoje įstaigoje Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Tiriamieji pildė anketą, kurią sudarė keturios metodikos, prieraišumo stiliaus, žmonės mano gyvenime, subjektyvaus sveikatos vertinimo ir interneto naudojimo intensyvumo klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad prieraišumas prie tėvų, subjektyvus sveikatos vertinimas ir interneto naudojimo intensyvumas skiriasi atskirose sociodemografinėse grupėse: vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos, paaugliams; gyvenantiems su abiem tėvais, būdingas didesnis prieraišumas prie tėvų ir geresnis subjektyvus sveikatos vertinimas, nei gyvenantiems su vienu iš tėvų; teigiantys, jog nejaučia skausmų, savo sveikatą vertina geriau ir ne taip intensyviai naudoja internetą, nei tiriamieji, pažymėję, jog jaučia skausmus; pildžiusių anketas mokykloje subjektyvus sveikatos vertinimas geresnis, nei pildžiusių anketas internetu. Paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas reikšmingai koreliuoja su prieraišumu prie tėvų, gautas ryšys silpnas. Aukštas, žemas paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas skirtingose sociodemografinėse grupėse statistiškai reikšmingai skiriasi išskyrus paauglių gyvenančių su vienu iš tėvų. Paaugliams, kuriems būdingas vyraujantis nerimastingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess connections between adolescent attachment to parents‘ style with intensity of internet use and self – rated health. The subjects of the study were 142 students (108 girls and 34 boys), 96 students questionnaires were filled out online, 46 studets questionnaires filled out in the Catholic secondary school. Students were asked to fill 4 questionnaires: Relationship Scale Questionnaire, People In My Life, Internet Addiction Test and subjective helth questionnaire. The results of the study showed that attachment to parent, self – rated health and intensity of internet use are different among sociodemographical groups: boys evaluate their health better than the girls. Adolescent who lived with their parent have more attachment to parent and their health is better, comparing with adolescent who lived with one of his parent. Adolescent who wrote that do not feel pain their health are better and they use less intensity of the internet than students, who wrote, that feel pain. Students who filled questionnaire in school have better health than students who filled questionnaire online. Adolescents‘self – rated health was correlated with attachment to parent. Anxious attached subjects have had lower health than save attached subject. Save attached subjects are more attached to parent. Anxious attached subjects are more intensity of internet use.

Viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų yra vaikų ir jaunimo sveikata. Šiandien dominuojantys neigiami socialiniai, elgsenos ir aplinkos veiksniai žaloja jauno žmogaus sveikatą, ilgainiui sukeldami neigiamas pasekmes – somatinius ar psichinius sveikatos sutrikimus. Pastaraisiais metais Lietuvoje atlikti moksleivių, jaunimo elgesio ir gyvenimo būdo tyrimai parodė didelį psichosomatinių negalavimų ir sveikatos sutrikimų paplitimą. Tyrimų duomenys taip pat rodo ir tendenciją, kad didėjant amžiui, jaunuoliai savo sveikatą vertina prasčiau. Tyrimo tikslas: palyginti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo sveikatos savivertę, psichosomatinių negalavimų ir vaistų vartojimo paplitimą ir įvertinti sveikatą sąlygojančius veiksnius. Užsibrėžtam tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Palyginti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo savo sveikatos įvertinimą. 2. Palyginti psichosomatinių negalavimų ir vaistų vartojimo paplitimą tarp vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo. 3. Įvertinti vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių ir jaunimo sveikatą įtakojančius veiksnius. Atsitiktinės atrankos būdu, naudojant anoniminę anketą, buvo apklausta 220 respondentų iš įvairių Lietuvos regionų, iš kurių 88 moksleiviai (23 vaikinai ir 65 merginos) ir 132 jaunimo atstovai (51 vaikinas ir 81 mergina). Moksleivių amžius 14 – 17 metų, o jaunimo atstovų 18 – 24 metai. Atliktas tyrimas parodė, kad dauguma vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių (53,4... [toliau žr. visą tekstą] / One of the most topical society‘s health problems is the health of youth and children. Negative social, behavioural and environmental factors dominating today cripple the health of a young person generating eventually negative consequences – somatic and psychological health disorders. Researches of schoolchildren and youth behaviour and lifestyle performed in Lithuania in these latter years revealed a wide spread of psychosomatic complaints and health disorders. Also research data indicates the tendency that with age young people estimate their health worse. The aim of the research: compare self-health evaluation of senior schoolchildren and youth as well as the spread of psychosomatic complaints and usage of medicine, evaluate factors affecting health. Tasks set to achieve the aim of the research: 1. Compare self-health evaluation of senior schoolchildren and youth. 2. Compare the spread of psychosomatic complaints and usage of medicine among senior schoolchildren and youth. 3. Evaluate factors affecting health of senior schoolchildren and youth. Using random selection and anonymous questionnaire 220 respondents from various regions of Lithuania were surveyed. 88 of them are schoolchildren (23 boys and 65 girls) and 132 are representatives of youth (51 boys and 81 girls). Schoolchildren are 14 – 17 years of age, youth – 18 to 24. The research showed that most senior schoolchildren (53,4%) and youth (46,2%) think their health is good (p>0,05). 19,3% of schoolchildren and 15... [to full text]

In European countries, people, whatever the socio-economic group or nationality they belong to, men or women, the young or the elderly without distinction, should be guaranteed the right to health as well as its promotion and support measures (Javtokas, 2009). Personal health promotion reflects the general idea stating that in order to enhance health it is necessary to change the way of life (Tones, Tilford, 1994; Donev et al., 2007). In this era of radical modernity related to the increased personal anxiety and uncertainty, there appear new alternative ways to enhance a person’s health: taking a variety of medications, trying different diets, engaging in traditional and non-traditional forms and ways of physical education (Cavill et al., 2006). In turn, physical education specialists and health educators bring out the importance of exercise encouraging a person to understand the social value and significance of their health promotion and physical development (Schneider and Becker, 2005; Netz et al., 2005). It is widely recognized that a major health risk factor associated with a person’s lifestyle, is low physical activity, the importance of which for human health has been shown in numerous scientific studies. They have emphasized the positive interface between active leisure time physical activity and a range of health indicators (Kalėdienė et al., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008, Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). The... [to full text] / Visuotinai pripažįstama, kad esminis sveikatos rizikos veiksnys, susijęs su asmens gyvensena, yra mažas fizinis aktyvumas, kurio svarba žmogaus sveikatai yra įrodyta daugelyje mokslinių studijų. Jose pabrėžiama pozityvi aktyvios fizinės veiklos laisvalaikiu sąsaja su įvairiais sveikatos rodikliais (Kalėdienė ir kt., 1999; Domarkienė, 2000; Borodulin, 2006; Kallings, 2008; Klumbienė, 2008; Gill et al., 2010; Weiler et al., 2010). Nekelia abejonių faktas, kad dažnai deklaruojama sveikatos stiprinimo idėja yra tiesiogiai susijusi su gyvensenos ypatumais, kuriuos lemia tiek atskiro individo požiūris į savo sveikatą, tiek įvairūs išoriniai veiksniai, visų pirma gyvenimo sąlygos. Savaime suprantama, daugiausia dėmesio stiprinant žmonių sveikatą turėtų būti skiriama įvairiose sveikatos ugdymo (sveikatinimo) programose. Šių programų pagrindinis tikslas turėtų būti asmens elgesio keitimas panaudojant žiniasklaidos ir individualaus poveikio priemones (Van der Bij et al., 2002; Rise, 2004; Roux et al., 2008). Reiškiama nuomonė, kad supažindinus gyventojus su aktyvaus gyvenimo būdo principais, propaguojant ir skatinant pastovų jų realizavimą, tobulinant fizinę parengtį, pagerėtų ir žmonių gyvenimo kokybė (Aхвердова, Maгин, 2002; Taylor et al., 2002; Netz et al., 2005; Kallings, 2008; Miller, Miller, 2010). Kita vertus, kada kalbama apie fizinį aktyvumą laisvalaikiu kaip apie asmens visapusiškos gerovės sąlygą bei ligų profilaktikos veiksnį labiau akcentuojama jo reikšmė vaikystės ir... [toliau žr. visą tekstą]

Aim of the study: To get better insights into the profile of body composition, the prevalence of overweight and obesity in school children aged 11, 13 and 15 years old and to analyze relationship of overweight and obesity with some behavioral and social health factors in Lithuania. Objectives: To establish the prevalence of overweight and obesity in school-age children (11, 13 and 15 years old) in Lithuania. To describe the distribution of obesity and overweight by age, gender, nationality, family affluence, living place and household groups of school age children. To establish the statistical relationship of obesity and overweight with nutritional habits and physical activity and to analyze the relation of overweight and obesity with self-rated health and self body image. Methods: In this master’s research work the selected primary source of existing research raw data from the HBSC questionnaire survey 2009/10 was used. The author of the master’s thesis has provided his own contribution by selecting the research topic, formulating the research questions, identifying the questionnaire items relevant to the topic and also conducting statistical analysis, interpretation of data. The analysis of the data (3338 questionnaires of 11, 13 and 15 year old school children were analyzed) was calculated in percentages, averages. IBM SPSS Statistics 20.0 and MS Excel 2007 were applied for calculations and visual presentation of the results. The significance level when p<0.05 was... [to full text] / Tyrimo tikslas: Ištirti 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos moksleivių kūno sudėjimą, antsvorio ir nutukimo paplitimą bei išanalizuoti jų sąsajas su kai kuriais elgsenos ir socialiniai sveikatos veiksniais. Uždaviniai: Nustatyti antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp mokyklinio amžiaus (11, 13 ir 15 metų) vaikų Lietuvoje. Aprašyti mokinių antsvorio ir nutukimo pasiskirstymą pagal amžių, lytį, tautybę, šeimos pragyvenimo lygį, gyvenamąją vietą, šeimyninę sudėtį. Nustatyti antsvorio ir nutukimo statistines sąsajas su mitybos ypatumais ir fiziniu aktyvumu bei išanalizuoti sąryšį su savo sveikatos vertinimu bei savo kūno įvaizdžio suvokimu. Metodai: Duomenys šiam magistriniam tiriamajam darbui buvo paimti iš 2009/10 metų HBSC anketinio tyrimo. Magistro tezių autorius pats pasirinko tyrimo temą, suformulavo tyrimo klausimus, atrinko su tema susijusius anketos klausimus, atliko statistinę duomenų analizę ir interpretaciją. Išanalizuotos 3338 11, 13 ir 15 metų amžiaus moksleivių anketos, rezultatai pateikti procentais, vidurkiai. Statistiniams skaičiavimams naudotas IBM SPSS Statistics 20.0 paketas, grafinis rezultatų pateikimas atliktas MS Excel 2007 pagalba. Reikšmingumo lygmuo, kai p<0,05, buvo laikomas kaip statistiškai reikšmingas. Rezultatai: 10,8% 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos moksleivių turėjo antsvorį, 1,6% iš jų nustatytas nutukimas. Be to, procentai mažėja didėjant amžiui. Statistiškai reikšmingai (p<0,05) antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo didesnis tarp berniukų (16... [toliau žr. visą tekstą]