Global ETD Search

1	Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymas Lietuvos teismų praktikoje / Application of the institute of unjustified enrichment or acquisition of property in the judicial practice of lithuania Cvirko, Jelena 25 June 2014 (has links) Šiame darbe analizuojamos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo taisyklės bei šio instituto taikymo sąlygos (prielaidos), išskiriamos Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Taip pat daug dėmesio skiriama nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindinių bruožų analizei, siekiant nustatyti šio instituto atskyrimo nuo kitų institutų (civilinės atsakomybės, vindikacijos, restitucijos, kitų kvazisutarčių) kriterijus. Atsižvelgiant į iškeltus tikslus, pirmiausia darbe nagrinėjamos istorinės analizuojamo instituto prielaidos, pradedant šio instituto reglamentavimo romėnų teisėje klausimu ir baigiant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto įtvirtinimo LTSR CK bei naujajame LR CK aspektais. Taip pat darbe pateikiamas bendras analizuojamo instituto apibūdinimas bei nagrinėjami šio instituto reglamentavimo modelio LR CK ypatumai ir su tuo susijusi problematika. Pirmojoje darbo dalyje, atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktikoje, taikant analizuojamą institutą, dažniausiai pasitaikančias klaidas, taip pat išskiriami nepagrįsto praturtėjimo instituto skirtumai nuo kitų teisės institutų. Antroji darbo dalis iš esmės skirta nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo sąlygų analizei. Šioje dalyje nagrinėjamos skirtingos tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje pateikiamos pozicijos aptariamu klausimu, vertinama, kuri pozicija labiausiai atitinka šio instituto tikslus bei esamą reglamentavimą. Darbe atskirai... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to reveal the rules and conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of property not due in the case law of Lithuania, as well as to analyze the main characteristics of this institute on purpose to identify the criteria of differentiation of the above-mentioned institute and the other institutes (civil liability, vindication, restitution, other quasi contracts). Considering these aims, the first part of this paper starts with the examination of the historical background of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, beginning with the issues of interpretation of this institute in Roman law and concluding by the issues of regulation of this institute in the Civil Code of Soviet Socialist Republic of Lithuania (year 1964) and in the Civil Code of the Republic of Lithuania (year 2000). Moreover, in this paper authoress presents a general characterization of the institute of unjust enrichment or reception of property not due, analyzes the peculiarity of regulation of this institute in the Civil Code of the Republic of Lithuania, as well as the problems, related to that. In the first part of the paper there are also identified the differences between the institute of unjust enrichment or reception of property not due and the other institutes. The main aim of the second part of this paper is to properly analyze the conditions of application of the institute of unjust enrichment or reception of... [to full text] Taikymo sąlygos Kvazisutartys Teismų praktika
2	Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka: lyginamoji analizė Lietuvos ir Vokietijos civilinio proceso įstatymuose / Procedural order for the implementation of the right to access to court: comparative analysis of the civil procedure laws in the states of Lithuania and Germany Mitrulevičiūtė, Vaida 25 January 2008 (has links) Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės statusą patvirtinančių siekiamų tikslų. Magistro darbe teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos procesine teisine prasme, t. y. teisė pareikšti ieškinį (pareiškimą), analizuojama pasitelkiant lyginamąjį tyrimo metodą, įgalinantį palyginti atskirų valstybių - Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuvos) ir Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau –Vokietijos) - teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinės tvarkos teisinį reguliavimą. Abejose šalyse teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojama aukščiausią teisinę galią turinčio teisės akto, t. y. Konstitucijos, normomis. Teisės kreiptis į teismą teisinis reguliavimas, esant asmens teisių pažeidimui privatiniuose teisiniuose santykiuose, Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi: Vokietijos Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. garantuoja teisę kreiptis į teism�� tik tuo atveju, kai teisių pažeidėjas yra viešoji valdžia. Tačiau Vokietijos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisiniams ginčams, nepatenkantiems į Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. ribas, teisė kreiptis į teismą garantuojama įtvirtintu teisinės valstybės principu. Priešingai nei Vokietijoje, Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta bendroji teisės norma, taikoma kilusiems ginčams tiek civiliniuose, tiek kitokio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Kiekvienas, norintis pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise kreiptis į teismą, privalo laikytis... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gewaehrleistung vom Justizgewaehrungsanspruch ist eines der Axiome, die den Status von dem Rechtsstaat betont. In dieser Magisterarbeit wird der Justizgewaehrungsanspruch im Sinne des prozessrechtlichen Aspektes, d. h. wie das Recht vor Gericht einzuklagen, analysiert. Die Eroerterung vom Justizgewaehrungsanspruch wird mit Anwendung eines Vergleichsmethodes erledigt. Das Ziel dieser Magisterarbeit ist die Prozessordnung der Verwirklichung vom Justizgewaehrungsanspruch in Litauen und in Deutschland zu vergleichen. In beiden Laendern wird der Justizgewaehrungsanspruch auf der obersten Regelungsebene verankert – im Grundgesetz (GG) der Bundesrepublik Deutschlands und in der Verfassung Litauens. Die Rechtsschutzgarantie in privatrechtlichen Verhaeltnissen ist in verfassungrechtlichen Normen unterschiedlich geregelt: Art. 19 Abs.4 GG schuetzt die Rechte des Menschens nur bei Velretzung durch oeffentliche Gewalt. Das Bundesverfassungsgericht hat den aus dem Rechtsstaatsprinzip in Verbindung mit den Grundrechten folgenden allgemeinen Justizgewährungsanspruch zunächst als Grundlage des Rechtsschutzes in zivilrechtlichen Streitigkeiten anerkannt, für die Art.19 Abs.4 GG nicht anwendbar ist. Im Gegensatz dazu gibt es eine allgemeine verfassungsrechtliche Norm in Verfassung Litauens, die nicht nur fuer die oeffenltich-rechtlichen, sondern auch fuer die zivilrechtlichen Streitigkeiten gilt. Jeder, wer sein Recht vor Gericht einzuklagen realisieren moechte, muss es gemaess... [to full text] Law The right to access to a court The grounds of refusal to accept a claim
3	Civilinė atsakomybė: kompensacija, prevencija, nubaudimas ir kitos funkcijos / Civil Liability: Compensation, Prevention, Punishment and Others Functions Žibort, Jaroslav 04 March 2009 (has links) Civilinės atsakomybės esmę nusako jos tikslai. Autorius darbe nagrinėja visas civilinės atsakomybės funkcijas, jų sudedamuosius elementus, pasireiškimą nacionalinėje ir užsienio valstybių doktrinoje ir praktikoje, probleminius klausimus. Atlikus tyrimą autorius daro išvadą, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos yra kompensacija ir prevencija, nors pastaroji yra mažesnės reikšmės. Civilinės atsakomybės pobūdis lemia kompensacinės funkcijos neginčijamą svarbą žalos atlyginimo procese. Šios funkcijos esmę išreiškia visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiškai atlyginti nuostolius – tai grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Kartu šis principas reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Darbe autorius taip pat aprašo, kaip kompensavimo funkcija pasireiškia Lietuvos teisinėje sistemoje ir koks funkcijos pasireiškimo būdas yra dažniausiai pasitaikantis praktikoje. Darbe analizuojama ir pabaigoje padaroma išvada, kad visiško nuostolių atlyginimo principas negali būti absoliutus. Visa apimtimi civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija negali pasireikšti atlyginant neturtinę žalą, esant ribotai civilinei atsakomybei, o taip pat atsižvelgiant į būtinumą taikyti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Prevencija pasireiškia dvejopai. Pirma, a priori, t.y. teisės pažeidėjas žinodamas apie gresiančią atsakomybę... [toliau žr. visą tekstą] / The essence of the civil liability is expressed by its goals. The paper deals with the functions of the civil liability, theirs constitutive elements, their manifestation in national and foreign countries doctrine and practise, problem issues. At the end of the research the author makes conclusion that the main functions of the civil liability is the compensation and the prevention though the last is of a secondary importance. The nature of the civil liability determines undisputable significance of the compensatory function in the loss indemnifying process. The essence of the compensatory function is expressing by the principle of the compensation of damages in full. To compensate damages in full – is return the aggrieved person in such property state that would be if there are not occurred damages. Together with above mentioned such principle means that from the person by whom the damage was caused can not be recover more than the aggrieved person has incurred losses because otherwise the aggrieved person shall be considered as in the position of the unjust enrichment. The author in the paper also describes how the compensatory function manifests itself in the Lithuanian legal system and which nature of such manifesting is mostly occurred in practise. In the paper is analysing and in the end is making by the author a conclusion that the principle of the compensation of damages in full cannot be absolute. The compensatory function fully cannot be expressed either in... [to full text] Atkuriamieji nuostoliai Baudiniai nuostoliai Bendroji (rinkos) prevencija Civilinės atsakomybės funkcijos Deliktų teisės mišri teorija Individuali prevencija Įskaitinės netesybos Kompensacija Kompensaciniai nuostoliai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas Minimalūs nuostoliai Negautos pajamos Netiesioginiai nuostoliai Neturtinė žala Nominalūs nuostoliai Nubaudimo funkcija Nuostolių atlyginimas Nuostolių dydis Nuostolių skirstymas plačiąja prasme Nuostolių skirstymas siaurąja prasme Nuostolių sumažinimo doktrina Padidinti nuostoliai Pareiga atlyginti padarytą žalą Prarastos galimybės piniginė vertė Prevencija a posteriori Prevencija a priori Prevencinė funkcija Ribota civilinė atsakomybė Restitutio in integrum Skriaudos atlyginimo funkcija Teisės ekonominė analizė Teisingos kompensacijos principas Teisingumo tikslas Visiško nuostolių atlyginimo principas Žalos atlyginimas natūra Žalos kompensavimo būdai Žalos kompensavimo sistemos
4	Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės / Characteristics of homoscopic traces and possibilities of their investigation from the point of view of forensics Gargasaitė, Akvilė 25 June 2014 (has links) Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėta pakankamai nauja tema ,,Kriminalistinė homoskopinių pėdsakų charakteristika ir tyrimo galimybės“, kadangi Lietuvos kriminalistinėje literatūroje nėra aptinkamos tokios sąvokos kaip homoskopinis pėdsakas, nors yra mokslinių darbų, kuriuose tas pats pėdsakas vadinamas homeoskopiniu. Homoskopiniai pėdsakai yra žmogaus kūno dalimi palikti pėdsakai, kurie skirstomi į rankų, kojų (basų kojų pėdsakai, kartais randami ir avalynės viduje), dantų, nagų ir galvos paviršiaus pėdsakus. Pirmoje darbo dalyje trumpai išdėstyta, kas yra pėdsakai nagrinėjamos temos prasme bei pėdsakų rūšys. Vėliau aptariama kiekviena iš homoskopinių pėdsakų rūšių anatomiškai bei kriminalistiniu požiūriu – pateikiama pėdsakų charakteristika. Rankų pėdsakai yra dažniausiai aptinkami, tiriami bei pagal juos lengviausia identifikuoti asmenį, todėl jie yra aptarti pirmiausiai. Toliau yra pateikiamos kojų, dantų, nagų bei galvos paviršiaus (svarbiausias vaidmuo tenka lūpų bei ausų pėdsakams) pėdsakų charakteristikos. Pagal juos taip pat galima nustatyti asmens tapatybę, tačiau tai padaryti yra sunkiau nei rankų pėdsakų atveju. Kita vertus, gali būti nustatyta daug informacijos apie atskiras nusikalstamos veikos aplinkybes. Antroje darbo dalyje nurodyta, kokiose įstaigose Lietuvoje yra atliekami specialisto tyrimai bei ekspertizės. Be to, pateiktos homoskopinių pėdsakų tyrimo galimybės surandant, išryškinant, fiksuojant, paimant bei tiriant laboratoriniu būdu homoskopinius... [toliau žr. visą tekstą] / A quite new subject “Characteristics of Homoscopic Traces and Possibilities of their Investigation from the Point of View of Forensics” was analyzed in this master’s thesis, whereas it cannot be found such a concept as homoscopic trace, although there is some scientific work in which the same trace is called homeoscopic. Homoscopic traces are the ones that are left by human body parts and they are divided into handprints, footprints (barefoot and footprints in footwear), bite marks, fingernail scrapings and prints that are left by a surface of a head. The first part briefly sets out what is the meaning of the traces and their types within the topic of the thesis. Also each kind of the homoscopic traces are discussed anatomically and from the point of view of forensics, thus the characteristics of homoscopic traces are given. At first handprints are discussed because they are mostly detected and examined. Furthermore by using them it is easy to identify a person. Then the characteristics of footprints, bite marks, fingernail scrapings and prints left by a surface of a head (especially lip prints and ear prints) are represented. Using them we can also determine person’s identity but it is more difficult than using handprints. On the other hand, we can learn some information about individual circumstances of the crime. The institutions in Lithuania in which specialists’ researches and forensics are carried out are noted in the second part of master’s thesis. In addition, the... [to full text] Kriminalistika Kriminalistikos technika Antropometrija Kriminalistinė identifikacija Identifikacinis uždavinys Neidentifikacinis uždavinys Trasologija Homoskopija Pėdsakas Pėdsakų rūšys Pėdsakai plačiąja prasme Pėdsakai siaurąja prasme Pėdsakas-atspindys Statinis pėdsakas Dinaminis pėdsakas Kombinuotas pėdsakas Įspaustinis (reljefinis) pėdsakas Paviršinis pėdsakas Antsluoksninis pėdsakas Nuosluoksninis pėdsakas Matomas pėdsakas Silpnai matomas pėdsakas Nematomas pėdsakas Latentinis pėdsakas Žmogaus palikti pėdsakai Homoskopinis Homoskopiniai pėdsakai Žmogaus kūnas Žmogaus kūno dalis Anatominė sandara Ranka Plaštaka Delnas Pirštai Rankų pėdsakai Pirštų pėdsakai Delno pėdsakas Papiliariniai raštai Lankiniai papiliariniai raštai Apvalieji papiliariniai raštai Pastovumas Individualumas Gebėjimas atsistatyti Daktiloskopija Palmoskopija Poroskopija Edžeoskopija Bendrieji požymiai Individualieji požymiai Dermatoglifika Koja Pėda Padas Basa koja Kojų pėdsakai Pėdsakas avalynės viduje Pėdsakų takelis Ėjos krypties linija Ėjos linija Žingsnio ilgis Žingsnio plotis Žingsnio kampas Dantys Danties vainikas Pieniniai dantys Nuolatiniai dantys Dantų lankas Dantų kompleksas Dantų požymiai Dantų rūšys Natūralūs dantys Dantų protezai Anatominiai požymiai Dantų anomalijos Požymiai dėl ligų Požymiai dėl gydymo Variacija Dantų pėdsakai Įkandimas Prikandimas Atkandimas Nukandimas Dantų sukandimas Viršutinis žandikaulis Apatinis žandikaulis Prognatija Progenija Nagai Nagų pėdsakai Įbrėžimai Galvos paviršius Galvos paviršiaus pėdsakai Kakta Kaktos pėdsakas Nosis Nosies pėdsakas Skruostas Skruosto pėdsakas Smakras Smakro pėdsakas Plikė Plikės pėdsakas Lūpos Apatinė lūpa Viršutinė lūpa Lūpų pėdsakas Cheiloskopija Lūpų raštas Ausis Ausies kaušelis Ausies pėdsakas Otoskopija Pėdsakų tyrimas Žmogaus paliktų pėdsakų tyrimas Homoskopinių pėdsakų tyrimas Specialistas Specialisto tyrimas Specialisto išvada Ekspertas Teismo ekspertizė Ekspertizės aktas Trasologinė ekspertizė Rankų pėdsakų ekspertizė Kriminalisto lagaminas Techninės priemonės Pėdsakų suradimas Apšvietimo priemonės Optinės priemonės Pėdsakų išryškinimas Fizikinis-mechaninis būdas Daktiloskopiniai milteliai Daktiloskopiniai šepetėliai Cheminis būdas Pėdsakų užfiksavimas Procesinio veiksmo protokolas Fotonuotrauka Vaizdo įrašas Garso įrašas Schema Planas Išlieja Pėdsakų paėmimas Laboratorinis tyrimas Lyginamasis pavyzdys Lyginamoji medžiaga Lyginamasis tyrimas Asmens tapatybės nustatymas

1

Page generated in 0.0284 seconds