Darbo objektas – daugiafunkcės paskirties sporto arenų ir stadionų plėtra Lietuvoje. Pagrindinė tyrimo problema. Šiuo metu Lietuvoje yra akivaizdus modernių, visus tarptautinius reikalavimus atitinkančių arenų ir stadionų trūkumas. Lietuva yra įsipareigojusi surengti 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą, tačiau kol kas turi tik vieną visus reikalavimus atitinkančią “Siemens“ areną. Šiaulių ir Panevėžio arenos dar tik statomos, o Kauno ir Klaipėdos arenos dar net nepradėtos statyti. Tad sporto arenų plėtra tampa viena iš svarbiausių ne tik sporto, bet ir apskritai valstybės politikos prioritetinių sričių. Lietuva tai pat yra vienintelė ES šalis, neturinti modernaus visus tarptautinius reikalavimus atitinkančio Nacionalinio stadiono. Darbo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti pagrindinius veiksnius, stabdančius daugiafunkcių sporto arenų ir stadionų plėtrą Lietuvoje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Apžvelgti sporto bazių plėtros ypatumus Lietuvoje. 2. Aptarti bendrą situaciją futbolo infrastruktūros srityje. 3. Išanalizuoti priežastis, kodėl Lietuva iki šiol neturi Nacionalinio stadiono, ir aptarti, kokios yra šio projekto perspektyvos ateityje. 4. Nustatyti ir išanalizuoti veiksnius, lemiančius lėtą daugiafunkcių sporto arenų plėtrą Lietuvoje, pagrindinį dėmesį skiriant Klaipėdos ir Kauno arenų atvejams. 5. Išanalizuoti Vilniaus „Siemens“ arenos projektą, darant prielaidą, kad tai yra sėkmingas nagrinėjamos politikos įgyvendinimo atvejis. Pagrindinis tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian development policy of sport centres: the cases of basketball and football The object of the thesis – the development of multifunctional sports' arenas and stadiums in Lithuania The main problem of the research. Lithuania obviously lacks modern arenas and stadiums which are built according to international standards. Lithuania made a commitment to host European Basketball Championship in 2011 but there is only “Siemens” arena that now fullfills all the international standards. Arenas in Šiauliai and Panevėžys are currently being built and arenas in Klaipėda and Kaunas aren't even started to be built. That is why the development of sports' arenas becomes not only a matter of sports' policy but a priority of the policy of the state. Lithuania is also the only EU country which does not have a National stadium that fullfills all the international standards. The goal of the thesis – to name and analyze the main factors that prevent the development of multifunctional arenas and stadiums in Lithuania. The following steps to reach the goal: 1. To examine the characteristics of sports' bases in Lithuania. 2. To discuss an overall situation in football's infrastructure. 3. To analyze the reasons why Lithuania still does not have a National stadium and discuss the prospects of this project. 4. To name and analyze the factors which influence slow development of multifunctional sports' arenas, highlighting the cases of arenas in Kaunas and Klaipėda. 5. To analyze the project of... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojami esminiai ir probleminiai Europos Sąjungos prisijungimo prie Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos teisiniai aspektai bei klausimai. Prisijungimo klausimas net 30 metų buvo diskusijų objektu ir buvo vertinamas nevienareikšmiškai, tačiau Po Lisabonos sutarties, kuri įpareigojo ES prisijungti prie Konvencijos ir Keturioliktojo protokolo įsigaliojimo diskusijos dėl prisijungimo poreikio pasiekė kritinį tašką. Be to 2013 metų balandžio mėnesį buvo patvirtintas galutinis Europos Sąjungos prisijungimo prie Žmogaus teisių konvencijos sutarties projektas, kuris numatė visas prisijungimui reikalingas sąlygas ir procedūras. Darbe keliama hipotezė, kad Europos Sąjungos prisijungimas prie Konvencijos sąlygos efektyvesnę žmogaus teisių apsaugą ES. Darbą sudaro 5 dalys. Pirmoje dalyje analizuojama žmogaus teisių apsaugos raida Europos Sąjungoje, Konvencijos statuso pokyčiai ES teisinėje sistemoje nuo Bendrijų įkūrimo iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Be to yra apžvelgiamas kelias link Prisijungimo sutarties projekto patvirtinimo. Prieinama prie išvados, kad nors šiai dienai Konvencija yra tik neįpareigojantis įkvėpimo šaltinis, EŽTK svarba ir jos ypatingumas yra pripažinti ES Sutartyse, be to Konvencijoje įtvirtintos teisės ir laisvės yra pripažįstamos pagrindiniais ES teisės principais. Būtina paminėta ir dviejų teismų išvystytą ekvivalentinės apsaugos doktriną, kuri gali būti traktuojama, kaip bendradarbiavimo dviejų teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyses the legal aspects and major issues in the accession of the European Union to the European Convention on Human Rights. This issue is of great relevance and has been deliberated on for 30 years. Since the treaty of Lisbon entered into force in 2009 the accession to the ECHR is an obligation to the Union. Furthermore, the final version of the draft accession agreement was concluded in April 2013. This agreement provided all the conditions and procedures required for the accession. The thesis raises a hypothesis that the European Union's accession to the Convention shall result in more effective protection of human rights in the EU. The master thesis consists of 5 parts. The first part analysis the evolution of human rights protection in the European Union and the changes in the status of the Convention within the EU legal system from the establishment of the European Communities until the Lisbon Treaty entered into force. The way towards the acceptance of Draft Agreement on the Accession is also being discussed in this part. A conclusion is made that for now the Convention is only a legally non-binding inspiration for the protection of human rights, however, the importance and specificities of ECHR are established in the EU Treaties. Moreover, rights and freedoms established in the Convention are considered to be one of the main principles of EU law. Another thing that needs to be noted is the doctrine of equivalent protection developed by the two... [to full text]

Darbe atliekamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Europoje vyraujančių deliktų teisės vienodinimo tendencijų – Europos deliktų teisės principų (PETL) ir Bendros principų sistemos projekto (DCFR) civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų palyginimas, siekiant skirti ir įvertinti jų atitiktį dabartiniame Europos deliktų teisės harmonizavimo ir unifikavimo etape. Atliekant tyrimą apibendrinamos pagrindinės Vakarų Europos deliktų teisės tradicijos, pateikiama bendra PETL, DCFR ir Lietuvos deliktų teisės sistemos charakteristika. Daromos išvados, kad PETL ir DCFR grindžiamos generalinio delikto principu. Juose skiriamos ir detaliai konkretizuojamos visos, būdingos ir Lietuvos deliktų teisės sistemai, sąlygos, kurioms esant gali būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė – žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Konstatuojamas esminis CK skirtumas nuo PETL ir DCFR nuostatų, apibrėžiant trečiųjų asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą. CK trečiųjų asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta tik nukentėjusiojo gyvybės atėmimo atveju. PETL ir DCFR tokią trečiųjų asmenų teisę numato ir nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atvejais. Kaltė pagal PETL ir DCFR nuostatas gali turėti ir tyčios formą. Pabrėžiama, jog tokia nuostata prieštarauja CK. Vertinant priežastinio ryšio sąlygą daroma išvada, jog CK įtvirtinta jos samprata neprieštarauja PETL ir DCFR nuostatoms. / Work carried out the Civil Code of the Republic of Lithuania (CC) and Europe prevailing trends in the convergence of tort law – the Principles of European Tort Law (PETL) and the Draft Common Frame of Reference (DCFR) civil tort liability in terms of comparison in order to allocate and assess their compliance with current European tort law harmonization and unification stage. The study summarizes the main Western European tradition of tort law, the general PETL, DCFR and Lithuanian tort law system performance. Conclude that PETL and DCFR based on the general tort principle. They are awarded and all the details down specific characteristic of the Lithuanian tort law system and the conditions, under which may be subject the civil tort liability – damage, fault and causation. Finding the essential difference between CC and the PETL, DCFR provisions under definition the circle of third parties, who are entitle to non-pecuniary damages. The right of the third parties by CC consolidated only the victim’s death. PETL and DCFR provide the third party under victim’s death and personal injury cases. Fault by PETL and DCFR provisions could have the form of intentional. Emphasized that such a provision is contrary to CC. Assessing the condition of causality, it is concluded, that the CC provides its conception in compliance with the PETL and DCFR provisions.

Theses deal with opportunities of e-government, possible changes in the society after implementation of e-government projects, provision of high level electronic public services (EPS) which are recommended by the EU program documents. They also analyse supply and demand of e-government services in the society, level of society satisfaction by e-government services, influence of e-government to the sphere of rapidly developing and improving technologies. Theses present and analyse samples of e-government services of foreign countries which enable to assess shortcomings of services, future perspectives of other countries. Theses analyse e-government situation in Lithuania.