Čalko T. Organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvacijos aspektai, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. D. Zagurskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2014. – 92 p. Organų persodinimas – didžiausias chirurgijos ir medikų komandos profesinio meistriškumo pasiekimas. Operacinės slaugytojai, dalyvaujantys organų persodinimo procese, yra svarbūs komandos nariai, jų atliekamas darbas – atsakingas, sudėtingas, reikalaujantis naujų žinių, didelio profesionalumo. Nors nemonotoniškas darbo pobūdis galėtų būti suvokiamas kaip patraukli veikla, tačiau personalo trūkumas, nepasitenkinimas atlyginimu, skubėjimas, viršvalandžiai, neįprastos procedūros, daug fizinių bei emocinių pastangų – veiksniai, išvedantys iš pusiausvyros ir darantys neigiamą įtaką operacinės slaugytojų darbo motyvacijai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvacijos aspektus. Tyrimo uždaviniai: įvertinti psichosocialinių veiksnių raišką operacinės slaugytojų darbe; ištirti darbo motyvacijos veiksnių raišką ir jų sąsajas su slaugytojų sociodemografinėmis savybėmis; nustatyti veiksnius, didinančius organų persodinimo operacijose dalyvaujančių operacinės slaugytojų darbo motyvaciją. Tyrimo metodas – 2013 m. rugpjūčio 25 – spalio 30 dienomis buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa. Dalyvavo 127 operacinės slaugytojai, dirbantys... [toliau žr. visą tekstą] / T. Motivational aspects at work of surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries, final thesis for Master's Degree/ supervisor Dr. D. Zagurskienė; Nursing and Care Department, Faculty of Nursing, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas, 2014. - 92 p. Organ transplantation is the highest achievement of professional excellence of the surgical and medical team. Surgical nurses assisting at organ transplantation process are important team members, their work is responsible, complicated, requiring continuously-refreshed knowledge, high-level professionalism. Lack of monotony at work could be regarded as attractive feature, but shortage of staff, dissatisfaction with remuneration, rush, overtime, unusual procedures, lots of physical and emotional efforts are the factors that break the balance and negatively impact work motivation of surgical nurses. The purpose of the research was to analyse the aspects of work motivation of surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries. Objectives of the research included evaluation of manifestation of psychosocial factors at surgical nurses' work; examination of manifestation of work motivation factors and their links with nurses' socio demographic qualities; determination of factors increasing work motivation for surgical nurses assisting at organ transplantation surgeries. Research method: anonymous questionnaire conducted on 25 August - 30 October 2013. Respondents of the research were 127 surgical... [to full text]

Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „karšta“ savireguliacija savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją... [toliau žr. visą tekstą] / Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text]

Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text] / Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „šalta“ savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą]

Rimantė Mikalajūnienė (d. vadovas Violeta Gevorgianienė). PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ PSICHOSOCIALINIŲ POREIKIŲ TENKINIMAS SLAUGOS SKYRIUJE. Magistrinis darbas V.: VU Socialinio darbo katedra, 2007. 63p. Santrauka Didėjantis pagyvenusių ir senų žmonių skaičius Lietuvoje skatina išsamiau nagrinėti šio reiškinio pasekmes, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemą senyvo amžiaus asmenų poreikių kontekste. Šio darbo tikslas – išanalizuoti pagyvenusių žmonių psichosocialinių poreikių tenkinimą palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje socialiniais ir psichologiniais aspektais. Tyrimo metodas – kiekybinis aprašomasis. Duomenų rinkimo metodai – struktūruotas interviu ir anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo VšĮ Ukmergės ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pacientai bei šio skyriaus darbuotojai. Tyrimas parodė, kad palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje pagyvenusių žmonių psichosocialiniai poreikiai tenkinami arba iš dalies tenkinami. Tiek ligoniai, tiek skyriaus personalas nurodė, kad ir toliau reikėtų gerinti paslaugų teikimą bei gydymą. Šiame skyriuje ypač svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo, jo pagalba ligoniams, tarpininkavimas sprendžiant įvairias jų problemas. Vertinant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius yra svarbus ir reikalingas pagyvenusiems žmonėms. Tikslinga didinti slaugos skyrių, labiau pritaikyti aplinką ir plėsti paslaugų pagyvenusiam žmogui spektrą. / Rimantė Mikalajūnienė (Academic adviser Violeta Gevorgianienė). Meeting, Psychosocial Needs of Elderly People at Nursing Department. MA paper V.: VU Social Labour department, 2007. 63p. Summary The increasing number of elderly and old people in Lithuania motivates to analyse the consequences of this phenomenon and the system of social security and health care in the context of elderly people needs in more detail. The aim of this work is to analyse how psychosocial needs of elderly people are met in long-term treatment and nursing departments based on social and psychological aspects. Method of the research – quantitative descriptive. Methods of data collection – structural interview and questionnaire survey. Patients and employees of long-term treatment and nursing departments in Ukmerge hospital took part in the research. The results of the research showed that psychosocial needs of elderly people in long-term treatment and nursing departments are met or partially met. Both, the patients and the personnel pointed out that services and treatment should be constantly improved. The social worker’s role, his help and mediation in problem solving are especially important in this department. The results suggest that long-term treatment and nursing department are very important and useful for elderly people. It’s purposeful to enlarge the nursing department, better adjust the environment and expand spectrum of services for elderly people.

Tiriamojo darbo tikslas. Ištirti stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių slaugytojų sveikatą įtakojančius psichosocialinius rizikos veiksnius ir įvertinti jų valdymo galimybę. Uždaviniai: Nustatyti slaugytojų nuomonę apie psichosocialinių rizikos veiksnius ir jų realų valdymą; Tyrimo metodika. 2011 m. rugpjūčio mėn. atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Apklausti 284 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai bei interviu metu apklausti 9 informantai. Rezultatai. Nustatyta nepakankamas apsaugos pirštinių naudojimas (p = 0,000). Daug darbo užduočių, nepriklausančių slaugytojo veiklai (p = 0,002), laiko trūkumas užduotims atlikti (p = 0,008), nepakankamai sudaromos sąlygos profesinei kvalifikacijai kelti ( p = 0,050). Organizavimo veiksniai: naktinis darbas (p = 0,035), nepakankamas darbo užmokestis (p = 0,035). Turinio veiksniai: didelė atsakomybė už atliekamus slaugos veiksmus (p = 0,042), įtakos savo darbui trūkumas (p = 0,027). Darbo santykių veiksniai: bloga skyriaus atmosfera (p = 0,018), nėra bendravimo (p = 0,017), paramos iš skyriaus administracijos trūkumas (p = 0,029), paramos iš įstaigos vadovybės trūkumas (p = 0,000), blogas vadovavimas įstaigai (p = 0,001). Visi šie veiksniai yra statistiškai reikšmingai susiję su slaugytojų amžiumi, jų šeimynine padėtimi, slaugytojų darbo stažu dabartinėje darbo vietoje bei bendru medicininiu darbo stažu. Negatyvus elgesį kasdien ir kas savaitę patirdavo: 2,2 % slaugytojų gaudavo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to investigate the psychosocial risk factors for health among nurses working at in-patient health care setting and evaluate the potential for management of such factors. Objectives: to evaluate the attitudes of nurses towards psychosocial risk factors and actual management of such factors. Material and methods: the qualitative and quantitative study was conducted in August 2011. In total, 284 general practice nurses from Siauliai Hospital were enrolled to study, 9 of them underwent the interview. Results. There were following identified risk factors: insufficient use of hospital gloves (p<0.001), abundance of tasks not related with nursing (p=0.002), lack of time for accomplishing the tasks (p=0.008), and scarce conditions for improvement of professional qualification (p=0.050). Organizational factors: work at night (p=0.035) and low salary (p=0.035). Content-related factors: high responsibility for nursing actions (p=0.042) and lack of influence on own work (p=0.027). Relationships at work: poor internal climate at work (p=0.018), lack of communication (p=0.017), lack of support by department authorities (p=0.029), lack of support by hospital authorities (p<0.001), and poor hospital management (p=0.001). All abovementioned factors were statistically significantly associated with nurses ‘age, family status, work experience in current workplace, and general medical work experience. Daily or weekly negative behaviour towards nurses was reported by 2.2 % in form... [to full text]