SANTRAUKA REGIONINĖS PLĖTROS CENTRŲ VAIDMUO IR VEIKLA LIETUVOJE Europos Sąjungos regioninė politika yra viena iš pagrindinių ES vykdomų politikų. Darbas yra skirtas regioninės plėtros problemoms Lietuvoje analizuoti. Darbo objektas – regioninė plėtra Lietuvoje 1998-2005 m. Darbo tikslas – įvertinti regioninės plėtros centrų vaidmenį ir veiklą Lietuvoje. Remiantis tuo, kad Lietuvos regioninė plėtra vykdoma pagal ES modelį, tyrime pagrindinis dėmesys skirtas tiems rodikliams, kuriuos, vertinant regionų plėtrą prioritetiniais išskiria ES. Darbe Europos Sąjungoje taikomais regionų palyginimo kriterijais, analizuojami Lietuvos regionų svarbiausi rodikliai siekiant įvertinti regioninės plėtros poveikį regionams. Tikslesniam regionų apibūdinimui naudojami ne vien minėti rodikliai, bet ir svarbiausi juos lemiantys veiksniai. Tyrime analizuojami šie pagrindiniai regioniniai rodikliai: BVP, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, vidutinis darbo užmokestis, migracija. Tyrimui naudojami LR Statistikos departamento regioniniai rodikliai. Darbe teigiama, kad svarbiausią įtaką Lietuvos regioninės politikos raidos krypčiai paskutiniais metais daro ES regioninės politikos principai ir reikalavimai. Regioninė politika Lietuvoje formavosi tiesioginio ES poveikio pasėkoje kaip pasirengimo narystei ES ir, konkrečiai, struktūrinės pagalbos panaudojimui, dalis. Sprendžiant pasirengimo struktūrinių fondų panaudojimui efektyvumo problemą Lietuvoje buvo pasirinktas centralizuotas struktūrinės... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE ROLE AND ACTIVITIES OF REGIONAL DEVELOPMENT CENTERS IN LITHUANIA Regional policy of the EU is one of the main EU policies. The thesis aims at the analysis of regional development issues in Lithuania. The subject of the research is the development of regional policy in Lithuania in 1998-2005. The aim of the thesis is to value the activities and role of regional development centers in Lithuania. As far as regional development in Lithuania follows the EU model, the thesis focuses on those indicators that, in terms of evaluation of regional development, are regarded as priority by the EU. By using EU comparability criteria, the thesis analyses key indicators used to evaluate the impact of regional development on regions. Apart from the mentioned indicators, key factors influencing them are used for the purposes of more accurate description of regions. The survey focuses on the following main indicators: GDP, FDI, occupancy rate, average salary and migration. The survey draws on regional indicators available at the Department of Statistics of the Republic of Lithuania. The work makes a statement that principles and requirements of the EU regional policy had a major influence on the development of regional policy in Lithuania. Regional policy in Lithuania took shape under the direct influence of the EU and in the course of preparation to the accession to the EU and, more particularly, with the purpose to be ready for the absorption of the EU structural funds. Seeking to... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Magistro darbo “Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo problemos Lietuvoje: sąvartynų steigimo atvejis” pagrindinis tikslas yra nustatyti Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo efektyvumą sąlygojančias problemas Lietuvoje. Darbe apsibrėžiamas tyrimo objektas – Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo, yra apibrėžiama pagrindinė magistro darbo hipotezė – neefektyvų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, sąvartynų steigimo atveju, sąlygoja: teisinio reglamentavimo ir tikslų įgyvendinamumo, valdymo struktūrų funkcijų pasiskirstymo, administracinių gebėjimų stokos, interesų grupių įtakos, socialinių ir ekonominių sąlygų kaitos problemos. Pagrindinė iškelta tyrimo problema - Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje sąvartynų steigimo atveju nėra efektyvus. Darbe naudojami tyrimo metodai: analitinis tyrimo metodas, interviu. Teorinės analizės pagrindu pasirenkamas politikos įgyvendinimo modelis “iš viršaus į apačią”, pritaikant Paul A. Sabatier sėkmingo įgyvendinimo sąlygas. Darbe iškeliami šie pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti ES atliekų tvarkymo politikos principus, teisės aktų sistemą bei pagrindinius reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo srityje; išanalizuoti atliekų tvarkymo politikos reglamentavimą bei esamą atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje, modernių regioninių sąvartynų projektų vykdymo būklę... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the Master‘s thesis “EU Treatement of Waste Politics Implementation Problems in Lithuania: the Case of Dump Foundation” is to estimate the problems which determine the efficiency of the European Union (EU) waste treatment policy implementation in Lithuania. The object of the thesis is the European Union waste treatment policy implementation in Lithuania. In order to reach the aim of the thesis, the main hypothesis is defined as follows: in the case of establishment of landfills, the inefficient implementation of the EU waste treatment policy in Lithuania is determined by the following problems: viability of legal regulation and objectives, functional distribution of management structures, lack of administrative skills, influence of interest groups and fluctuating social and economic conditions. The following central problem has been raised in the thesis: the implementation of the European Union waste treatment policy in Lithuania in the case of establishment of landfills has been inefficient. The following research methods have been used: analytical research method, interview. The policy implementation model “top-down”, has been chosen on the basis of theoretical analysis, applying the conditions of successful policy implementation by Paul A. Sabatier. In order to elaborate the aim of the thesis the following tasks have been set up: to analyse the principles, regulation system and the main requirements in the area of public waste treatment of the EU waste... [to full text]

Ramūnas Keršys (darbo vadovė Doc. Jolita Kašalynienė). Jaunimo dalyvavimas įgyvendinant jaunimo politiką. Magistro darbas. V.: VU Socialinio darbo katedra, 2009. 87 p. SANTRAU KA JAUNIMO DALYVAVIMAS ĮGYVENDINANT JAUNIMO POLITIKĄ Regioninės jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas priskirtas savivaldybių institucijoms. Savivaldybių jaunimo politikos efektyvumas ir kokybė priklauso nuo dialogo užtikrinimo tarp savivaldybės institucijų ir jaunų žmonių sprendžiant jiems aktualius klausimus. Jaunimo politikos pagrindų įstatyme įtvirtintais pariteto, subsidiarumo, tarpžinybinio koordinavimo, dalyvavimo, informavimo, savivaldos, savanoriškumo, savarankiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo principais yra grindžiamas kokybiškas jaunimo politikos įgyvendinimo procesas. Tyrimo problema – neefektyvus jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemos pritaikymas savivaldybėse užtikrinant jaunimo dalyvavimą jam aktualių sprendimų priėmimo procese. Šio magistrinio darbo tikslas: išsiaiškinti savivaldybių jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemos funkcionalumą įtraukiant jaunus žmones į jiems aktualių sprendimų priėmimo procesą. Tyrimo objektas - jaunimo dalyvavimas įgyvendinant regioninę jaunimo politiką. Tyrimas apėmė 32 savivaldybėse esančias jaunimo politiką formuojančias ir įgyvendinančias sistemas. Tyrime metu buvo analizuojama jaunimo politikos sistemos formavimo principai savivaldybėse, savivaldybių jaunimo reikalų tarybų veiklos produktyvumas, jaunimo reikalų... [toliau žr. visą tekstą] / Ramūnas Keršys (Master’s paper advisor Doc. Jolita Kašalynienė). Youth participation in bringing out youth's politics. Master paper. V.: VU Department of Social Work, 2009, 87 p. SUMMARY YOUTH PARTICIPATION IN BRINGING OUT REGIONAL YOUTH'S POLITICS Regional youth politics' formation and accomplishing is attached to institutions of local administration. Local administration's youth politics' efficiency and quality depends on dialogue's assurance between institutions of local administration and young people, when discussing general questions that are related to youth. The quality of youth politics' bringing out process is based in youth politics foundation's statutes which strengthen in parity, subsidiary, interdepartmental coordination, participation, information, self-government, voluntariness, communication and collaboration principles. Investigation problem - non effective youth politics' formation and bringing out system's adaptation in local administrations, when ensuring youth's participation in the process of making decisions in today's problems. The main purpose in this master: find out local administration politic's formation and bringing out system's functionation when drawing in young people into the process of making decisions in today's problems. Investigation object - youth's participation while bringing out regional youth's politics. The investigation included 32 local administration's systems, which form and bring out youth's politics. During the investigation... [to full text]

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, įgyvendina ES regioninę politiką, t.y. politiką, kurios pagalba siekiama socialinės ir teritorinės Sąjungos „sanglaudos“. Šios politikos įgyvendinimas užtikrinamas struktūrinių fondų finansine parama. Šiame darbe keliama problema - ES lygmenyje Lietuva pripažįstama kaip vienas regionas, kuriam parama skiriama kaip regionui, kurio BVP nesiekia 75 proc. ES vidurkio. Mano hipotezė- Lietuvos politikai ir institucijos turi skirti daugiau dėmesio šalies regionų sanglaudai. Darbo tikslas - išanalizuoti ES vykdomą regioninę politiką, valstybių narių skaičiui padidėjus iki dvidešimt penkių, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais, įgyvendinimą nusakančiais teisės aktais, apibūdinti ES valstybių narių regioninės politikos prioritetus ir naujų tikslų būtinumą perspektyvoje iki 2013 m., taip pat apžvelgti Lietuvoje vykdomą regioninę politiką bei jos mastą. ES valstybėse narėse vykdomą ES regioninę politiką, siekdama apibrėžti, kokia skirtinga ši politika atskirose valstybėse narėse, priklausomai nuo to, koks šalies išsivystymo lygis. Visos šalys skirtingos, daugumos Naudojami tyrimo metodai - tai: 1) ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų ir kitų šaltinių regionine tematika analizė, 2) regionų lyginamoji analizė tiek ES, tiek Lietuvoje , siekiant įvertinti struktūrinės paramos būtinumą pagal regioninės politikos tikslus bei iškeltos hipotezės patvirtinimui. Darbas susideda iš trijų skyrių. Pirmas skyrius skirtas... [to full text] / -. / Litauen, sowie andere Mitgliedstaaten der Europäischen Union, verwirklicht die Regionalpolitik der EU, d.h. Politik, mit welcher Hilfe die sozialen und territorialen Unterschiede der Union verringert werden können. Die Verwirklichung dieser Politik wird durch die finanzielle Hilfe der Strukturfonds der EU gefördert. Bei der Überprüfung stellt man fest, dass Litauen als einzelne Region genannt ist, die einer solchen Strukturförderung bedarf, da hier das BIP weniger als 75 % des EU- Mittelwertes beträgt. werden. Meine Hypothese: die Politisch Verantwortlichen Litauens sollen mehrer Aufmerksamkeit für die Kohäsion der inneren Regionen widmen.