SANTRAUKA Jurius Petreikis RESPUBLIKOS PREZIDENTO APKALTA: LYGINAMASIS TYRIMAS Baigiamasis magistro darbas, darbo vadovas - Dr. doc. Vaidotas Antanas Vaičaitis Vilniaus universitetas, Teisės fakultetas, Konstitucinės ir administracinės teisės katedra, Vilnius, 2006-05-02 Bendroji darbo apimtis 87 psl., 6 lentelės. Magistro darbo objektas yra Respublikos Prezidento apkaltos procesas, kaip konstitucinė tautos savisaugos nuo valstybės vadovo kėsinimosi į demokratines ir teisines vertybes priemonė. Magistro darbo tikslas - lyginamuoju tyrimu sistemiškai įvertinti ir atskleisti politinei ir teisinei sistemai ypač reikšmingo konstitucinio Respublikos Prezidento apkaltos instituto teorinius, praktinius, teisinius ir politinius aspektus, išryškinti stipriąsias jo puses ir, analizuojant konkrečius precedentus, aptarti probleminius apkaltos proceso aspektus. Magistro darbo uždaviniai: 1. Aptarti apkaltos instituto kilmės priežastis, raidos ypatumus užsienio valstybėse ir Lietuvoje. 2. Apibrėžti apkaltos instituto sampratą ir koncepcinius skirtumus. 3. Išanalizuoti apkaltos instituto organizacinius modelius. 4. Aptarti apkaltos proceso precedentus, išskiriant stipriąsias apkaltos instituto puses bei analizuojant probleminius aspektus. 5. Palyginti Lietuvos ir užsienio valstybių apkaltos procesų teisinį reguliavimą. 6. Charakterizuoti apkaltos proceso įtaką teisinės valstybės ir demokratinės visuomenės funkcionavimui. Magistro darbe taikyti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY IMPEACHMENT OF THE PRESIDENT OF THE REPUBLIC: A COMPARATIVE STUDY The subject of the master thesis is the process of the impeachment of the President of the Republic as a constitutional measure of national self-defence against the infringement on democratic and legal values by the head of the state. Based on the comparative research, the master thesis aims at systematically assessing and revealing the theoretical, practical, legal and political aspects of the constitutional institute of presidential impeachment bearing particular relevance to the political and legal system, demonstrating its advantages and considering the problematic aspects of the impeachment by analysing concrete precedents. The master thesis has the following tasks: 1. To discuss the reasons of origin and the evolutionary developments of the impeachment institute abroad and in Lithuania; 2. To define the concept and conceptual differences of the impeachment institute; 3. To analyse the organisational models of the impeachment institute; 4. To consider the precedents of the impeachment process by pointing out the strong sides of the impeachment institute and by analysing its problematic aspects; 5. To compare the legal regulation of the Lithuanian and foreign impeachment processes; 6. To describe the influence of the impeachment process on the functioning of the rule of law and the democratic society. The master thesis employs the following research methods: 1. Analysis of scientific references... [to full text]

Magistro darbe tiriamas Lietuvos Respublikos Seimo nario teisinio statuso elementų - imunitetų ir indemniteto - teisinis reguliavimas, apsiribojant Lietuvoje nustatyto teisinio reglamentavimo apžvalga, tačiau pažvelgiant lyginamuoju požiūriu į kai kuriuos atskirų valstybių nacionalinių teisės sistemų teisinio reguliavimo aspektus. Darbą sudaro įžanga, penkios dėstomosios dalies struktūrinės dalys, išvados bei panaudotų šaltinių sąrašas. Darbo dėstomoji dalis pradedama nuo Seimo nario imunitetų ir indemniteto sampratos, paskirties bei reikšmės bendro aptarimo. Toliau darbo dėstomosios dalies struktūra konstruojama atsižvelgiant į atskirus Seimo nario imunitetų ir indemniteto teisinio reguliavimo aspektus, tuo pačiu aptariant problemas. Identifikuojamas Seimo nario imunitetų ir indemniteto taikymo pradžios momentas, aptariamas Seimo nario imunitetų panaikinimo tvarkos teisinis reguliavimas (teoriniu ir praktiniu aspektais), Seimo nario indemniteto turinio svarbiausi elementai. Darbe formuluojamos pagrindinės išvados, gautos išanalizavus Seimo nario imunitetų ir indemniteto teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje, pateikiami autoriaus siūlymai dėl aptartų problemų sprendimo. / The Master’s thesis studies the legal regulation of some legal status elements of the Seimas member of the Republic of Lithuania - immunity and indemnity - limited by legal regulation review established in Lithuania but from the comparative point of view towards some legal regulation aspects of national legal systems of some particular states. The thesis consists of an introduction, five structural parts of the presentational part, conclusion and a list of used sources. The presentational part of the thesis starts from discussion of general conception of immunity and indemnity of the Seimas member, purpose and meaning. Further construction of structure of the presentational part is realized under consideration of some certain aspects of the legal regulation of the Seimas member immunity and indemnity thus discussing the problems. Seimas member immunity and indemnity application commencement moment is identified, legal regulation of Seimas member immunity cancellation procedure (under theoretical and practical aspect) and the most important elements of the Seimas member indemnity contents are discussed. The thesis lays down main conclusions obtained upon analyzing of legal regulation of the Seimas member immunity and indemnity in the Republic of Lithuania, presents the author’s suggestions on settlement of the problems discussed.

The Presidential institution is described in the Constitution of the Republic of Lithuania (1992) as a reflection of the choise made between two types of governing systems: parliamentary democracy and presidential democracy. In the Fundamental Law of Germany (1949) the Federal President is described as a polician in a parliamentary republic. Although two different forms of goverment in both states disclose the differences of presidential institution, the similarities are also obvious. Presidential authority, established by legal acts, and its implementation into a political reality gives basis for discussions in the siciety and attempts to decide upon the role of the President of the Republic of Lithuania and the Federal President of Germany. Both formal and real roles are discussed in judicial and scientific literature. This double character of formal and real authority of both Lithuanian and German presidents forms inadequate understanding of the President as a state institution. Also there exists a problem of a judicial position of both presidents as well as aproblem of strengthening it and making it more effective. In Lithuania there are only few authors dealing with the topic of Federal President of the Federal Republic of Germany and its judicial position. There is no doubt that its historic experience and the development of constitutionalism is important to many states of Eastern Europe. For this reason so much attention in judicial and scientific literature is paid... [to full text]

The problam that still great percentage of leading persons (commanders) serving in the military of Lithuania haven't got any special or higher education is discussed in the paper. A lot of opinions of different authors on education are presented. Formal and informal education is determined as well. Definitions of formal and informal education as well as it's aims, problems, puposes, system, etc., are presented too. The military of Lithuania has been considered in historical aspect. The situacion of formal and informal education in the military of Lithuania has been comprehensively analysed and presented while performing an empiric research of the opinion of leading persons (commanders) and evaluation of formal and informal education, the hypothesis hasn't been confirmed that great numbers of leading persons in the military of Lithuania is made of servicemen and officers who haven't acquired any special education or preparation that is needed to work with servicemen.

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Šių teisės normų taikymas yra ypatingas tuo, kad Lietuvos Respublikos teismams kolizinės normos taikymas dažnai reiškia nukreipimą į kitos valstybės teisę arba tiesioginį tarptautinių sutarčių normų taikymą teisiniams šalių santykiams. Pagrindinis šaltinis darbe nagrinėjamai temai aptarti yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys konkrečiose bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos Respublikos teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Kadangi Lietuvos teismų praktika šioje srityje negausi, darbe yra ieškoma atsakymų į kai kuriuos su užsienio teisės taikymu susijus klausimus, kurie gali kilti teismas taikant tarptautinės privatinės teisės normas. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoji dalis yra teorinio pobūdžio, skirta apibūdinti pačią tarptautinės privatinės teisę kaip savitą teisės šaką, išskirti pagrindinius jos požymius, apibūdinti jos reguliuojamus teisinius santykius ir juos reglamentuojančius teisės aktus ir jų vietą Lietuvos teisinėje sistemoje. Antrojoje darbo dalyje yra nagrinėja teismų praktika taikant tarptautinės privatinės teisės normas atskiriems privatinių teisinių santykių institutams. Kadangi Lietuvos teismams dažniausiai tenka taikyti tarptautinės privatinės teisės normas nagrinėjant šalių ginčus kylančius iš tarptautinio krovinių pervežimo keliais teisinių... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis presents the analysis of the judicial practice of courts in the Republic of Lithuania related to international private law norms. The practice of the norms is specific due to the fact that the collision norm application in the courts of the Republic of Lithuania often means shifting the matter to the other country’s law or the direct application of the international contract norms. The main source used to explore the theme is judgments in civil cases passed by the Lithuanian Supreme Court and the international private law practice in the courts of the Republic of Lithuania which was approved by the Lithuanian Supreme Court Senate. Considering the fact that the practice of Lithuanian courts in this field is spare, the thesis is looking for answers in some of the foreign law applications which arise for courts examining them. The thesis consists of three main parts. The first part is theoretical and describes the international private law itself as a distinctive branch of law. In addition, it speaks about the main features of the international private law as well as its interaction with judicial relations, law acts and their place in the Lithuanian law system. The second part discusses the court practice in the international private law and its norms for distinct institutes in private legal relations. Due to the fact that most litigation in the international carriage of goods is solved by applying the international private law, the third part studies the 1956 Geneva... [to full text]

Postmodernusis XXI amžius yra lydimas visuomenės transformacijų, apimančių naujas socialines, ekonomines, politines ir kt. konfliktines situacijas ir grėsmes, besikėsinančias į kiekvienos valstybės (visuomenės, atskiro individo) saugumą ir stabilumą. Nacionalinio saugumo objektai bei subjektai yra tarpusavyje susiję, o jų pažeidžiamumas stabdo darnią ir visapusišką šalies raidą. Todėl nacionalinio saugumo klausimai ir problemos turi būti traktuojamos ir sprendžiamos holistiškai. Šalies ginkluotosios pajėgos, kurių branduolį sudaro Lietuvos kariuomenė, yra integrali visuomenės dalis, atspindinti visai visuomenei būdingas nuostatas ir vertybes. Profesionalių, visapusiškai išsilavinusių, motyvuotų, turinčių tvirtas pilietines ir patriotines nuostatas karininkų ugdymas yra efektyvus bei veiksmingas nacionalinio saugumo užtikrinimo būdas, nes kovos dėl ekonominių, politinių, teritorinių ir kitų įtakos sferų buvo, yra ir bus nuolatiniai kiekvienos visuomenės palydovai. Nauji postmodernios visuomenės bruožai: nuolatinės transformacijos, globalizacija, informacinių technologijų sklaida ir modernizacija, viršnacionalinių struktūrų įsitvirtinimas formuoja naujus tiek visuomeninio, tiek karinio ugdymo tikslus, formas ir funkcijas, sąlygoja naujus reikalavimus šiuolaikiniam kariui, pvz., tokius kaip identifikacija ne su tautos, valstybės, bet žmonijos gynėjo vaidmeniu. Todėl karininkų ugdymas Lietuvos karo akademijoje yra kompleksinis ir sisteminis procesas – karinių, universitetinių... [toliau žr. visą tekstą] / Postmodern XXI century is conducted by social transformations, involved new social, economical, political and etc. Conflict situations and threats, invading each state (society‘s, separate person) safeness and stability. Objects of national security are interdependent, and their vulnerability brakes harmoniously and versatile national development. Therefore questions and problems about national safeness must be treated and solved holistically. State’s armament, which nucleus is Lithuanian armed forces, is integral unit of society, reflective whole community typical attitudes and valuables. The education of professional, comprehensively educated, motivated, having strict public and patriotic attitudes. Postmodern century involves permanent transformations, globalization, modernization, transnationalisation, new social and military education tasks, shapes and functions and determines new requirements for modern soldier. This new educational tasks have changed the identity of soldier, i.e. his role and identification with the defender of the people became more obvious. Therefore education of officers in Military Academy of Lithuania is complex and systematic process – military, academical studies and commander – leader training adjustment to train professional, social and human value and expertise. The testing of cadets’ consciousness has been provided in General Jonas Zemaitis Military Academy of Lithuania. The tasks of this testing were to determine the cadets’... [to full text]

Teisės principai – tai pagrindinės, vadovaujančios idėjos, kurios išreiškia visos teisinės sistemos esmę ir prasmę. Laikantis teisės principų turi būti ne tik sprendžiamos bylos teismuose, bet ir kuriami teisės aktai, teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų principų dvasią, pasitelkus teisės principus gali būti šalinamos teisės normų kolizijos ar teisės spragos, sprendžiami teisės normų konkurencijos klausimai. Šiame darbe nagrinėjama, kaip konkrečios teisės principų funkcijos pasireiškia teismų praktikoje bei, kaip atskiri principai sąveikauja tarpusavyje, todėl magistro darbo temos analizė yra aktuali ne tik teisės doktrinai, bet ir praktikai. Atsižvelgiant į šio darbo temą, darbe daugiausia nagrinėjama teismų praktika, tačiau nepamirštama ir specialioji literatūra. Darbe į teisės principų pasireiškimą teismų praktikoje pažvelgiama kitu kampu, tai yra per teisės principų funkcijų prizmę. Magistro darbu norima išsiaiškinti, ar teisės principai daro įtaką Lietuvos teismų praktikai, o jei taip, tai kokią. Darbo dėstomoji dalis suskirstyta į penkias pagrindines struktūrines dalis. Pirmojoje dalyje trumpai pristatoma Lietuvos teismų sistema. Antroji – skirta nagrinėti teisės principų sampratą ir klasifikaciją. Trečiojoje dalyje nagrinėjamas teisės principų funkcijų pasireiškimas teismų praktikoje. Sekančioji darbo dalis skirta teisės principų konkurencijos ir interesų pusiausvyros bei jų praktinių aspektų nagrinėjimui. Penktojoje darbo dalyje analizuojama teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Principles of law are main guiding ideas that represent the whole essence and meaning of the legal system. Court cases must be tried according to the principles of law, but also legal acts should be passed, collisions of legal norms can be settled and gaps of legislation can be filled according to the principles of law. Legal norms should also be explained in the way that they would correspond to the spirit of the principles of law. The occurrence of particular functions of the principles of law in the jurisprudence and the interaction of separate principles of law is analyzed in this master’s paper, therefore this analysis is relevant not only the jurisprudence, but to the legal doctrine as well. In consideration of the theme of this master thesis, jurisprudence is analyzed mostly, but special literature is not forgotten too. The master’s paper provides a new view to the occurrence of the principles of law in the jurisprudence; the subject is approached through the prism of the functions of the principles of law. The purpose of this master’s paper is to find out if the principles of law influence jurisprudence, and if so to what extent. The paper is divided in to five major parts. Judiciary system of Lithuania is shortly presented in the first part. The second part is dedicated to the analysis of the conception and classification of the principles of law. The occurrence of the functions of the principles of law in jurisprudence is discussed in the third part of the paper... [to full text]

Viešojo administravimo disciplinoje egzistuoja didelė teorinių viešojo valdymo modelių įvairovė, kuri, atrodo, nuolatos didėja. Tuo pačiu disciplinai trūksta meta‑teorijos kuri leistų nustatyti šių modelių santykį. Tai apsunkina sisteminių tyrimų viešajame administravime plėtrą. Disertacijoje atliekama dažniausiai sutinkamų literatūroje teorinių viešojo valdymo modelių tarpusavio santykių analizė ir remiantis šios analizės rezultatais tiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vaidmuo Lietuvos viešojo valdymo formavimesi ir raidoje. / The discipline of Public Administration is marked with an ever growing increase in theoretical models of governance. However, this theoretical proliferation is not matched by a meta‑theory that would allow building an understanding of the interrelation of these models. The dissertation provides an in‑depth analysis of selected theoretical models which is used as a basis of researching the role of the Government of Lithuania in the formation and development of Lithuanian public governance.

Magistro darbe yra nagrinėjama teisė laisvai pasirinkti darbą, taip pat ir kiti teisės į darbą elementai - teisė gauti teisingą atlyginimą ir turėti saugias bei tinkamas darbo sąlygas. Yra apžvelgiami tarptautiniai teisės aktai, Lietuvos Respublikos teisės aktai, Konstitucinio teismo jurisprudencija. / The graduate paper analyzes a freedom to choose a job or a business, also other elements of the right to work - right to have proper, safe and healthy conditions at work and to receive fair pay for work. International acts and the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania are also analyzed.

Santrauka Išskirtinę teisminės valdžios vietą valstybės valdžios sistemoje apibūdina tai, jog teisminė valdžia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją. Tai pagrindinė teisminės valdžios funkcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šios funkcijos negali įgyvendinti jokia kita valdžios institucija, išskyrus teismus. Minėta konstitucinė nuostata, numatanti ypatingą teisminės valdžios statusą, leidžia daryti išvadą, kad asmenims, norintiems tapti teisėjais, taip pat turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Tokie asmenys turi būti pavyzdžiu visuomenei, kad jų priimti sprendimai būtų gerbiami ir vykdomi. Todėl labai svarbu, kad teisėjai laikytųsi teisėjų elgesio principų tiesioginių pareigų atlikimo metu ir nesusijusio su tiesioginių pareigų atlikimu. Kiekvieno teisėjo, tuo pačiu ir visos teisinės sistemos, geras vardas ir procesinių sprendimų pripažinimas ir vykdymas tiesiogiai priklauso nuo teisėjų etikos suvokimo ir laikymosi. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas nors ir įtvirtina pagrindinius tesėjų elgesio principus, tačiau kelia abejonių dėl jo įgyvendinimo mechanizmo. Teisėjų elgesio etikos klausimus būtina aptarti dėl įvairių priežasčių: ginčų sprendimo būdai turėtų nuolat kelti pasitikėjimą; teisėjams suteikta valdžia yra glaudžiai susijusi tokiomis vertybėmis kaip teisingumas, teisybė ir laisvė, teisėjams taikomi elgesio standartai – šių vertybių padarinys ir būtina pasitikėjimo teisingumo vykdymu sąlyga. Darbe... [toliau žr. visą tekstą] / JUDICIAL ETHICS AND DISCIPLINARY AMENABILITY: PROBLEM AREAS Summary The exclusive location of the judicial authorities in the government system, describes the judicial power of justice function in the country. This is the main function of the judiciary, enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania. Any other authority other than the courts cannot implement these functions. According to that constitutional provision for the special status of the judiciary, can be concluded that persons who wish to become a judge, must also be made extremely high demands. Such persons must be the example of the public, that their decisions are respected and enforced. It is therefore very important that judges comply with the principles of conduct for judges at the time of the direct and unrelated to the direct duties. The judge, at the same time and all of the legal system, good name, and procedural decisions and execution directly depends on the perception of judicial ethics and compliance. The current Code of Judge Ethics of the Republic of Lithuania and any continuation of conduct lay down the basic principles, however, casts doubts on its implementation mechanism. The ethical conduct of judges of the issues will be discussed for various reasons: dispute resolution should be to raise the confidence, the judges granted power is closely related to values such as justice, truth and freedom, the judges applied the standards of conduct - these values as a necessary condition for... [to full text]