SANTRAUKA Darbo tikslas: Įvertinti švirkščiamųjų narkotikų vartotojų sveikatos ir rizikingos elgsenos ypatumus. Metodika: Respondentai – asmenys, dalyvaujantys narkotikų vartojimo žalos mažinimo programoje, kurie lankosi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Druskininkų, Mažeikių ir Visagino žemo slenksčio paslaugų kabinetuose. Apklausai naudota Narkotikų kontrolės departamento specialistų sudaryta anoniminė anketa. Analizuojamos, už 2010 metus iš žemo slenksčio paslaugų kabinetų, surinktos anketos. Tyrimo atranka – netikimybinė tikslinė. Gautos 739 anketos, iš kurių 718 tinkamų. Išanalizuota 97 proc. visų anketų. Statistinių ryšių tarp požymių stiprumas vertintas chi kvadrato kriterijumi: laisvės laipsnių skaičius, statistinis patikimumas (p), koreliacijos koeficientas (r). Išvados laikytos statistiškai reikšmingomis, kai p<0,05. Rezultatai: Dauguma respondentų jauni nuo 25 iki 34 metų, vyrai, miestiečiai, lietuvių tautybės (66,9 proc.), gyvenantys su tėvais (33,4 proc.), buvę laisvės atėmimo įstaigose (70,8 proc.), dauguma niekada nesigydė (47,9 proc.). Didelė jų dalis yra registruoti bedarbiai (45,4 proc.), turintys pagrindinį (34,3 proc.) ar vidurinį išsilavinimą (34,4 proc.). 75,2 proc. vyrų ir 51,8 proc. moterų yra buvę laisvės atėmimo vietose. 88,4 proc. respondentų vartojo opioidus. Respondentų dalyvavimas pakaitinio gydymo metadonu/buprenorfinu programoje priklauso nuo jų amžiaus (0,0001), bet nepriklauso nuo lyties (p>0,05) ir išsilavinimo (p>0,05). Švirkščiamųjų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The purpose: to evaluate the health and risky behaviour‘s peculiarities of injected drugs users. Methodology: the respondents – the persons, who take a part in the programe of danger reduction when using drugs. These persons are attending the low threshold services cabinets in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Alytus, Druskininkai, Mažeikiai and Visaginas. For the interview was used the anonymous questionnaire made by specialists of The Drugs Control Department. There is the analysis of 2010 of the questionnaires from the low threshold services cabinets. The selection of survey – not expected target. There was received 739 questionnaires, and 718 of them were suitable for the survey. We did the analysis of 97 % of all the questionnaires. We used the chi square criteria to evaluate the strength of the statistical relations between symptoms: the number of the degrees of freedom, the statistical reliability (p), the coefficient of correlation (r). We think because the conclusions are statistical significant when p<0,05. Results: the most of the respondents are young 25 – 34 yeras old men, living in cities, Lithuanians (66,9 %), living with the parents (33,4 %), have been in prisons (70,8 %), and most of them have never been treated (47,9 %). The huge part of them are registered as an unemployed (45,4 %), having the primary (34,3 %) and the secondary (34,4 %) school education. 75,2 % of men and 51,8 % women have been in prisons. 88,4 % responds did use the opioids. The... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti mokytojų ir mokinių (merginų ir vaikinų) požiūrį į vartojančius narkotikus ir/ar rizikingai vartojančius alkoholį paauglius. Tyrime dalyvavo 60 mokytojų (moterų) ir 120 mokinių (60 merginų ir 60 vaikinų) iš trijų mokyklų: dviejų Kauno miesto ir vienos Kauno rajono. Tyrime naudoti šie metodai: 1) požiūriui į narkotikus vartojančius asmenis įvertinti - Klausimynas apie visuomenės požiūrį į vartojančius narkotikus asmenis, sukurtas N. Singleton (2010); 2) požiūriui į rizikingai alkoholį vartojančius asmenis įvertinti - Klausimynas apie visuomenės požiūrį į vartojančius narkotikus asmenis modifikuotas į Klausimyną apie visuomenės požiūrį į rizikingai alkoholį vartojančius asmenis su darbo vadove doc. dr. I. Pilkauskiene. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojos pasisako už didesnę narkotikus vartojančių asmenų integraciją į visuomenę lyginant su vaikinais, o mokytojų ir merginų požiūris apie narkotikus vartojančių asmenų integraciją į visuomenę nesiskiria. Mokytojos ir mokiniai jaučia vienodą baimę vartojantiems narkotikus asmenims. Merginos labiau negu mokytojos priima narkotikus vartojančius asmenis, o mokytojų ir vaikinų požiūris į priėmimą narkotikus vartojančių asmenų atžvilgiu nesiskiria. Mokiniai labiau negu mokytojos užjaučia narkotikus vartojančius asmenis. Tyrimo rezultatai atskleidė, mokytojų ir mokinių požiūrį į vartojančius rizikingai alkoholį asmenis: mokytojų ir mokinių požiūris į rizikingai alkoholį vartojančių asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess and compare the teachers and students (girls and boys) approach to drug users and/or heavy drinking among adolescents. There were 180 participants of the study - 60 teachers (female) and 120 students (60 girls and 60 boys) from three schools: two of Kaunas city and one of Kaunas district. The following methods were used in this study: 1) Public attitudes to drug users which was created by N. Singleton (2010); 2) Public attitudes to drug users questionnaire was modified to public attitudes to heavy drinkers with the scientific adviser doc. dr. I. Pilkauskiene. The results of the study showed that the teachers are advocating for a greater integration of people into society compared with boys, but the difference between teachers‘and girls‘attitude about drug users’ integration into society was not found. Teachers and adolescents feel the same fear of people with drug dependence. Girls more than the teachers accept drug users but the teachers and boys approach to acceptance of people with drug dependence was no different. Adolescents tend to feel more sympathy for people with drusg dependence than the teachers. Study results revealed the approach of teachers' and students' to heavy drinking persons: attitude of teachers and adolescents towards heavy drinkers’ integration into society was no different, but the girls more than the teachers feel sympathy for heavy drinking people, though between teachers and boys the difference was not found. The... [to full text]

Kasmet apie pusė milijono žmonių žūsta eismo įvykiuose visame pasaulyje. Dažniausiai į eismo įvykius patenka profesionalūs vairuotojai, nes profesionalus vairavimas sąlygoja daug didesnę riziką nei kitos profesijos. Eismo įvykiai – tai dideli ekonominiai ir socialiniai kaštai visuomenei ir darbdaviams. Tyrimo tikslas – nustatyti profesionalių vairuotojų darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo Lietuvoje dirbantis 181 profesionalus vairuotojas (vyrai) iš įvairaus dydžio organizacijų. Tiriamiesiems anketos buvo pateikiamos tiesiogiai, darbo vietoje, ir iš karto po užpildymo surenkamos. Tiriamieji atsakė į anketoje pateiktus klausimus, siekiant įvertinti darbo motyvacijos, asmenybės bruožų ir rizikingo vairavimo elgesio sąsajas: a) darbo motyvacijai įvertinti sukurtas klausimynas, remiantis V. Vroomo lūkesčių darbo motyvacijos teorija, b) asmenybės bruožams nustatyti naudotas 44 klausimų Didžiojo penketo modelio klausimynas (John ir kt., 1991), c) rizikingam vairavimo elgesiui įvertinti naudotas 24 teiginių vairavimo elgesio klausimynas (Reason ir Parker, 1990) ir informacija apie eismo įvykius bei baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesionalūs vilkikų vairuotojai, pasižymintys labiau išreikšta ekstraversija, sutariamumu, sažiningumu ir mažiau išreikštu neurotizmu, mažiau rizikingai vairuoja. Tačiau tik mažiau išreikštu sąžiningumu pasižymintys profesionalūs mažųjų autobusų... [toliau žr. visą tekstą] / Every year, about half a million people are killed in traffic accidents around the world. In most cases, accidents are of concern to professional drivers, as professional driving involves much greater risk than other professions. Traffic accidents mean major economic and social costs to society and employers. The aim of the study was to identify the links between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers. The study covered 181 professional driver (male) employed in various size organizations in Lithuania. Trial questionnaires were distributed to the research individuals directly at their workplaces, and collected immediately after the filling. The respondents answered the questions in the questionnaire aiming to assess the relations between the work motivation, personality traits and risky driving behaviour of professional drivers: a) questionnaire for the assessment of work motivation was developed on the basis of V. Vroom expectancy theory of motivation, b) personality traits were determined by using the Big Five model Inventory consisting of 44 questions (John et al., 1991), c) risky driving behaviour was determined according to the questionnaire with 24 statements on driving behaviour (Reason, and Parker, 1990) and information about traffic events and penalties for traffic offences. The results of this study demonstrated those professional truck drivers, during more expressed extroversion, agreeableness... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti profesionalių vairuotojų rizikingo vairavimo sąsajas su jų vertybinėmis orientacijomis ir įsipareigojimu organizacijai. Tyrime dalyvavo 160 profesionalių vairuotojų iš Kauno, Klaipėdos, Telšių, Pasvalio, Kaišiadorių, Tauragės, Šilutės, Zarasų, Šilalės ir Kretingos miestų. Rizikingas vairavimas buvo tiriamas „Vairavimo Elgesio Klausimynu“ (DBQ), vertybinės orientacijos - M. M. Rokičiaus „Vertybinių orientacijų tyrimo“ metodika (Rokeach, 1972), įsipareigojimas organizacijai „Organizacinio įsipareigojimo klausimynu“ (Yousef, 2003). Tyrimo rezultatai parodė, kad profesionalių vairuotojų rizikingas vairavimas nepriklauso nuo jų amžiaus, vairavimo stažo, šeimyninės padėties. Tik nustatyta, kad profesionalūs vairuotojai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, vairuodami daro daugiau nedidelių apsirikimų kelyje. Profesionalių vairuotojų vertybinės orientacijos (tiek socialinės, tiek egocentrinės) yra susijusios su jų rizikingu vairavimo elgesiu. Kuo labiau profesionalus vairuotojas vertina socialines vertybes, tuo mažiau yra linkęs rizikingai vairuoti (daro mažiau vairavimo reikšmingų klaidų bei tyčinių pažeidimų). Taip pat kuo labiau profesionalus vairuotojas vertina egocentrines vertybes, tuo mažiau rizikingai vairuoja (daro mažiau nedidelių apsirikimų, vairavimo reikšmingų klaidų bei tyčinių pažeidimų). Profesionalių vairuotojų įsipareigojimas organizacijai nėra susijęs su sociodemografiniais veiksniais (amžiumi, išsilavinimu, šeimynine padėtimi, vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of the survey - to assess the professional drivers' risky driving links with their value orientation and commitment to the organization. The study included 160 professional drivers in Kaunas, Klaipėda, Telšiai, Pasvalys, Kaišiadoriai, Tauragė, Šilutė, Zarasai, Šilalė and Kretinga cities. Risky driving has been studied using Driving Conduct Questionnaire (DBQ), value orientations methodology of Value orientations study by M. M. Rokičius (Rokeach, 1972), commitment to the organization using Organizational commitment questionnaire (Yousef, 2003). The results showed that risky driving of professional drivers is irrespective of their age, driving experience and marital status. Only found that professional drivers who have higher education, they are doing more small oversights on the road than others. Professional drivers value orientations (both social and egocentric) are associated with their risky driving behaviour. The more professional driver maximizes the social values the less he is inclined to risky driving (makes less driving significant errors and intentional violations). The more also a professional driver maximizes the egocentric values, the less risky driving he makes (makes less minor oversights, driving significant errors and intentional violations). Professional drivers’ undertaking the organization is not related to socio-demographic factors (age, education, marital status, driving and seniority). However, the less the driver has committed to a... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti seksualinio elgesio motyvų svarbą studentų rizikingo seksualinio elgesio ir asmenybės bruožų sąsajai. Tyrime dalyvavo 319 Klaipėdos universiteto studentų, iš jų seksualinę patirtį turėjo 241 studentai (75,5 proc.). Tyrime buvo naudojami seksualinio elgesio motyvų, saugaus seksualinio elgesio motyvacijos, seksualinio elgesio klausimai, Didžiojo penketo asmenybės klausimynas ir polinkio rizikuoti klausimynas. Išanalizavus rezultatus nustatyta, jog vyrų seksualinis elgesys rizikingesnis nei moterų. Seksualinę patirtį prognozuoja vyresnis amžius, labiau išreikštas polinkis rizikuoti, labiau išreikšti malonumo motyvai. Taip pat nustatyta, jog didėjant studentų ekstraversijai, mažėjant sutariamumui bei didėjant polinkiui rizikuoti, didėja rizikingas seksualinis elgesys. Sąžiningumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, impulsyvumas nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Didėjant studentų malonumo, įveikos, savęs pastiprinimo ir partnerio palankumo motyvams bei mažėjant studentų vidinei motyvacijai, rizikingas seksualinis elgesys didėja. Intymumo ir bendraamžių palankumo motyvai nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Sutariamumo ir rizikingo seksualinio elgesio ryšį prognozuoja didesni intymumo motyvai ir mažesnė vidinė saugaus seksualinio elgesio motyvacija. Sąžiningumo ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja mažesni įveikos/ savęs pastiprinimo motyvai. Polinkio rizikuoti ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja didesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the importance of Sexual Behavior Motives in prediction of between Student‘s Risky Sexual Behavior and Personality Traits. The subjects of the study were 319 student of Klaipeda university. 241 (75,5 percent) of them had sexual experience. In this research motives for sex questionnaire, motivation of safer sexual behavior questionnaire, sexual behavior questions, Big Five Personality questionnaire and Risk Taking Propensity questionnaire were used. The statistic analysis showed that men sexual behavior is riskier than women. Sexual experience predicted elder age, increase risk taking propensity and increase enhancement motives. Statistic analysis also showed that student’s increased risky sexual behavior is related to increase of extraversion and risk taking propensity and decrease of agreeableness. Student’s personality traits: conscientiousness, neuroticism and openness to experience are not related to risky sexual behavior. Student risky sexual behavior increase when student’s enhancement, coping, affirmation, partner approval motives increase and student’s intrinsic motivation decrease. Intimacy and peer approval motives are not related to risky sexual behavior. Correlation of agreeableness and risky sexual behavior is predicted by increase intimacy motives and decrease intrinsic motivation. Correlation of conscientiousness and risky sexual behavior is predicted by decrease coping/ affirmation motives. Correlation of risk taking... [to full text]

Tyrimo tikslas: nustatyti lietuvių, airių ir Airijoje gyvenančių lietuvių sveikatą žalojančio elgesio ypatumus. Tyrime dalyvavo 422 (237 moterys ir 185 vyrai) 18- 65 metų tiriamieji: iš jų 147 lietuviai, 133 airiai ir 142 Airijoje gyvenantys lietuviai. Siekiant nustatyti rūkymo vartojimo intensyvumą, naudota dalis klausimų iš A.Goštauto (1999) mokymo medžiagos sveikatos psichologijos kursui; alkoholio vartojimui tirti paimta PSO Alkoholio vartojimo sutrikimų nustatymo testas (AUDIT); narkotinių medžiagų vartojimui tirti paimta PSO alkoholio, rūkymo ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testas (ASSIST V3); nepakankamam fiziniam aktyvumui tirti naudota Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpoji, lietuviška versija, paimta iš oficialaus International Physical Activity Questionnaire; nesveikos mitybos įpročiams įvertinti paimtas G. Turconi, M. Celsa (2003) mitybos klausimynas (A Dietary Questionnaire on food habits, eating behaviour and nutritional knowledge); rizikingam varavimui įvertinti naudotas J. Reason ir D. Parker (1990) Vairuotojų elgesio klausimynas (Drive Behavior Questionaire). Tyrimo rezultatai parodė, kad Airijoje ir Lietuvoje gyvenantys lietuviai rūko daugiau nei airiai; Airijoje ir Lietuvoje gyvenantys lietuviai bei airiai vartoja alkoholį vienodai vyrų grupėje, Airijoje gyvenančios lietuvės vartoja daugiau alkoholio nei Lietuvoje gyvenančios lietuvės bet mažiau nei airės; Airijoje bei Lietuvoje gyvenantys lietuviai ir airiai pagal narkotinių... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the Survey: determine specific features of health destructive behaviour of Lithuanians, Irish and Lithuanians living in Ireland. 422 subjects (237 females and 185 males), aged 18- 65, participated in the survey: 147 Lithuanians, 133 Irish and 142 Lithuanians living in Ireland. In order to determine cigarette consumption and smoking intensity, a portion of questions, provided in A.Goštautas teaching material (1999), prepared for health psychology course, has been used; to conduct survey on alcohol consumption, The Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT), developed by WHO, has been applied; to conduct survey on drug consumption, The Alcohol, Smoking and Substance Involvement Screening Test (ASSIST V3), developed by WHO, has been used; to conduct survey on lack of physical activity, a short Lithuanian version of official International Physical Activity Questionnaire has been used; to assess unhealthy nutrition habits, A Dietary Questionnaire on Food Habits, Eating Behaviour and Nutritional Knowledge by G. Turconi, M. Celsa (2003) has been applied; to assess risky driving behaviour, A Drive Behaviour Questionnaire by J. Reason and D. Parker (1990) has been applied. Survey results have demonstrated that Lithuanians living in Ireland and Lithuania smoke more than Irish; Lithuanians living in Ireland and Lithuania and Irish consume alcohol equally in a group of surveyed males, Lithuanian women living in Ireland consume more alcohol than Lithuanian women living... [to full text]