Santykis tarp teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei teisės į saviraiškos laisvę pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją SANTRAUKA Teisė į privatų gyvenimą, garantuojama Konvencijos 8 straipsnio, apsaugo asmenis ne tik nuo viešosios valdžios įsikišimo, bet taip pat ir nuo neteisėto kitų asmenų ir privačių institucijų kišimosi, įskaitant ir žiniasklaidą. Saviraiškos laisvė vadinama vienu iš kertinių demokratinės visuomenės pamatų. Šiuo požiūriu žiniasklaidos vaidmuo teisinėje valstybėje išskirtinis. Šių dviejų teisių “virtualaus konflikto” esmė – kiekviena teisė ir laisvė yra deklaruojama, pripažįstama ir garantuojama, bet tuo pačiu metu viena gali riboti kitą ir būti suvaržyta kitos. Iš tiesų teisė į privataus gyvenimo gerbimą gali akivaizdžiai nepalanki saviraiškos laisvei. Dviejų vertybių konfliktas slypi įtampoje tarp saviraiškos laisvės, visuomenės teisės žinoti, būti informuotai ir teisės į asmens privatų gyvenimą ar reputaciją. Konfliktai tarp teisės į privatų gyvenimą ir saviraiškos laisvės dažniausiai kyla tada, kai privatūs subjektai, t.y. žiniasklaidos priemonės, paskleidžia privataus gyvenimo detales. Leidėjai gali tvirtinti, jog atskleisti tokią informaciją sąlygoja visuomenės interesas, arba asmenys, kurių privataus gyvenimo detalės išviešintos žiniasklaidoje, prarado šią teisę į privatumą, pasirinkdami svarbias valstybines ar visuomenines pareigas, t.y. viešo asmens statusą. Tokių argumentų pagrįstumas analizuotas daugybėje bylų valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / The Relationship between the Right to Respect for One's Private and Family Life and the Right to Freedom of Expression according to the European Convention on Human Rights SUMMARY Right to private life, guaranteed by Article 8 of the Convention, protects individuals not only against interference by the public authorities but also against interference by individuals and private institutions, including the media. Freedom of expression is one of the key foundations of a democratic society. In that regard, the media play a pre-eminent role in a State governed by the rule of law. This brings us to the heart of a situation of "virtual conflict" between two rights. Each right and freedom is proclaimed, recognised and guaranteed, but, at the same time, each one is capable of limiting the other and being limited by it. Indeed, the right to respect for private life may be openly hostile to freedom of expression. A conflict of values lies within the tension between freedom of expression, the public's right to be informed and the right to one's privacy or reputation. Conflicts between privacy and freedom of expression commonly arise where non-State actors, such as the media or authors of books, publicise private matters. Publishers may claim that the revelations were a matter of public interest or that the individuals involved had forfeited their privacy interest by leading very public lives. The legitimacy of these claims has been tested in a number of cases in countries which provide... [to full text]

Šio tyrmimo metu, analizuojant EŽTT bylas, LR KT jurisprudenciją, Lietuvos teismų civilines, baudžiamasias ir administracines bylas, nustatyta, kad žodžio laisvė demokratinėje visuomenėje yra vertinama kaip viena iš svarbiausių žmogaus teisių. Nuo šios teisės tinkamo realizavimo priklauso demokratijos kokybė, jos teikiamų privalumų pasireiškimo galimybė, visuomenės progresas per atskirų individų saviraiškos mechanizmus. EŽTT bylose ir LR KT nutarimuose plačiai naudojama skirtingų LR Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių balansavimo ir svėrimo metodika. Ad hoc kolizijose susiduriančios saviraiškos laisvė , visuomenės teisė žinoti, teisė į privatų gyvenimą, asmens garbės ir orumo pažeidimai bei kiti viešieji interesai išplaukiantys iš Konstitucinės valstybės santvarkos. Tačiau ši balansavimo ir svėrimo metodika, proporcingumo principo taikymas sutinkami ne visuose Lietuvos teismų sprendimuose. Lietuvos teimsmai šiuos tarpatutinių teisminių institucijų pripžintus mechanizmus nevisada naudoja pateikdami savo sprendimų motyvus tiek aprašomosiose, tiek rezoliucinėse teismų sprendimų dalyse. Naujausių LAT, kitų instancijų Lietuvos bendrųjų teismų, Administracinių teismų sprendimų bei nutarčių analizę apsunkina, o neretais atvejais ir daro apskritai neįmanoma, byloje dalyvaujančių asmenų duomenų įslaptinimas. Tokia praktika gal ir galėtų būti pateisinama privačių asmenų atžvilgiu, bet teisine prasme yra sunkiai suvokiama viešųjų asmenų atžvilgiu. Viešųjų asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / EŽTT cases, LR KT jurisprudence and civil, criminal and administrative cases from the courts of Lithuania were analyzed for this study. This analysis determined that freedom of speech is considered one of the most important human rights in a democratic society. The quality of the democracy, the opportunity for expressing the virtues it provides and the progress of society via mechanisms of individual self-expression depend on the adequate actualization of this right. The methodology for balancing and weighing the different human rights established by the Constitution and Convention of the Republic of Lithuania are broadly applied in EŽTT cases and LR KT decisions. The freedom of self-expression, public right to know, right to privacy, derogations of personal honor and dignity and other public interests involved in ad hoc clashes flow from the constitutional state system. However, such a method for balancing and weighing and the application of the principle of proportion are not found in all of Lithuania’s court decisions. Lithuania’s courts do not always use these mechanisms, which are internationally recognized by institutions of jurisprudence when submitting the motives for their decisions, neither in written reports nor in the of court decision resolutions. The analysis of decisions and resolutions by the latest LAT, general courts of Lithuania in other instances and Administrative Courts are made difficult, and often entirely impossible, by the restrictions on disclosure... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis yra skirtas šeimos ir privataus gyvenimo gerbimo apsaugai. Kalbant šeimos gyvenimo kontekste, svarbu pabrėžti, jog pastaroji teisė plėtojosi labai ilgai, keldama vis daugiau teisinių ginčų. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra konstatavęs, jog šeimą bei šeimos gyvenimą sudaro vyras ir žmona bei vaikai, nepriklausomai nuo to ar jie teisėti ar yra įvaikinti. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas. Šeimos gyvenimas pripažįstamas netgi tada, kai vaikai gimsta jų tėvams netgi negyvenant ir nebūnat kartu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, jog tik teisėta ir abipusių partnerių noru sudaryta santuoka sudaro šeimos gyvenimą, tuo tarpu fiktyvi santuoka nepatenka į šeimos gyvenimo apibrėžimo ratą. Remiantis naujausia praktika matyti, jog tokia teisė yra suteikta ir transseksualams, kas sąlygoja daugybe problemų valstybėse. Svarbu pabrėžti, jog gyvendinant vieną iš šių teisių gali kilti kitų teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje pažeidimas. Konfliktas dažniausiai kyla tarp 8 ir 10 straipsnių. Kaip paminėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas spaudai yra suteiktos ypač svarbios public watchdog (viešojo sargo) funkcijos. 10 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra taikomos ne tik „informacijai" ar „idėjoms", kurios yra palankios ar nėra įžei¬džiamos (nepavojingos), bet ir tai informacijai, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trukdanti... [toliau žr. visą tekstą] / Article 8 of the European Convention for the Protection of Human Rights is devoted for the protection and respect of family and private life. Talking about family life, it is important to say that the definition of it have evolved for years creating more and more legal issues. The Court has considered the family to include husband and wife and children who are dependent on them, including illegitimate and adopted children. It seems that de facto family ties can arise where parties are living together outside marriage and children born out of such relationships form part of the family unit from the moment of birth and by the very fact of it. The family ties exist even where the parents are not living together at the time of the child's birth. In some circumstances, relations with grandparents may be protected under Article 8. More remote relationships are generally not close enough to consti¬tute family relationships protected by Article 8. There is, however, some slender evidence to suggest that a broader view is being taken of what constitutes the family. Engagement does not in itself constitute family life, but the relationship between a prisoner and his fiancee falls within private life. The same is true of transsexuals couples. Implementing one of those rights, arise a violation of other rights, embodied in the European Convention for the Protection of Human Rights. The conflict usually is between articles 8 and 10. The freedom of expression is called as the essential... [to full text]

Lietuvoje 2008-aisiais metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 8 straipsnio 5 punktas bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18818 straipsnis. Šios įstatyminės normos draudžia naudoti nacistinius ir komunistinius simbolius susirinkimuose, masiniuose renginiuose bei kitaip demonstruoti. Tokiu būdu siekiama apsaugoti demokratinės visuomenės narius nuo nacistinių ir komunistinių okupacinių režimų propagandos, užkirsti kelią kurtis antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Tačiau kai kurie draudžiami simboliai gali būti suprantami ne vien tik kaip nacistiniai ar komunistiniai, todėl ne visais atvejais jų demonstravimas ar naudojimas pažeis svarbias kitų asmenų teises ir laisves. Šio darbo tikslas yra įvertinti, ar šie draudimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintai saviraiškos laisvei. Saviraiškos laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtinta daugumos demokratinių valstybių konstitucijose bei įvairiose konvencijose, tačiau ji nėra absoliuti. Siekiant įvertinti, ar draudimas demonstruoti nacistinius bei komunistinius simbolius neprieštarauja saviraiškos laisvei, analizuojami principai, kuriais remiantis galima riboti saviraiškos laisvę, taip pat vertybės, kurias siekiama apsaugoti nustatant saviraiškos laisvės apribojimus. Analizuojant principus bei saugomas vertybes, daugiausia remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... [toliau žr. visą tekstą] / In 2008 Lithuanian Parliament enacted new laws prohibiting use of Nazi and Communist symbols during meetings and other mass events or other kinds of demonstration (Article 8(5) of Law on Meetings of Republic of Lithuania and Article 18818 of Administrative Violations Code of Republic of Lithuania). The purpose of this prohibition is to protect members of democratic society from propaganda of Nazi and Communist occupation regimes and to prevent the establishment of organizations that propagates antidemocratic ideas. However, some of the prohibited symbols may be understood not only as of Nazis or Communists, therefore they would not breach fundamental rights and freedoms of other members of the society. Freedom of expression is one of the fundamental human rights. It is mentioned in most constitutions of most democratic states and international conventions. However, freedom of expression is not absolute. In order to be restricted it has to meet some requirements. The requirements are being analyzed in this master project according to provisions of the Constitution of Lithuanian Republic and the European Convention on Human Rights and case-law regarding freedom of expression of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania and the European Court of Human Rights. Laws prohibiting demonstration of Nazi and Communist symbols are being compared to some other European states’ laws of the same function. The purpose of this master project is to evaluate whether the... [to full text]

Teisė į saviraiškos laisvę suteikia žmogui galimybę reikšti savo turimus įsitikinimus ir idėjas. Nors šiai teisei suteikiama ypatinga teisinė apsauga tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose, ji nėra absoliuti ir gali būti ribojama, siekiant apsaugoti kitų žmonių teises ir laisves bei kitus svarbius interesus. Pusiausvyros suradimas tarp kitų įstatymų saugomų vertybių ir nuomonės reiškimos laisvės yra svarbus kiekvienos valstybės teisinės sistemos uždavinys. Šio uždavinio įgyvendinime yra svarbu nustatyti tam tikrų nuomonės reiškimo laisvės sąlygų ribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje. Dažnai žmonės viešai reikšdami savo nuomonę pateikia tam tikrų faktų ir dalykų vertinimą, bet savo vertinimui nepateikia įrodymų, faktų, kad kiti žmonės galėtų įsitikinti jų vertinimų teisingumu. Jeigu tokia nuomonė nepažeidžia kitų įstatymuose saugomų vertybių, ji yra leidžiama. Nuomonių ir idėjų pliuralizmo egzistavimas visuomenėje yra ypač svarbus išreiškiant politinę kritiką, todėl nuomonių ribojimas, reikalaujant jas pagrįsti faktais, kliudytų išlaikyti demokratijos tęstinumą, nes žmonės vengtų reikšti savo nuomonę svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Nuomonės yra subjektyvūs vertinimai ir kurioms, skirtingai nei žiniai, nėra taikomas tiesos kriterijus. Kadangi nuomonės yra nepatikrinamos ir nuomonių įrodinėti nėra privaloma, negalima reikalauti ir jų paneigimo. Reikalavimas nuomonę pagrįsti faktais ar kitais įrodymais būtų saviraiškos laisvės suvaržymas... [toliau žr. visą tekstą] / Freedom of expression is one of the fundamental human rights. People can express themselves not only in private, but also in public and social life. This right is guaranteed in the constitutions of many states, international human rights and other legal documents. Exceptional legal protection for freedom of expression is justified because of it’s importance for maintaining stability of democracy. One of the main element of freedom of expression is the right to hold opinions without interference. The right to hold opinions allows people to express their views, beliefs and ideas verbally or in writing. Journalists, politicians and other society members can realize this right especially in the media, where their opinions reach many people. It is important that person who realizes his/her right in public to hold opinions, would not violate the rights of other people. When people express their opinions in public, they mostly express value – judgements about some facts. Often they don’t explain, why do they think so, don’t give some facts that could prove truth of their statements. Can always be allowed the opinion that is not grounded on facts? The main goal of this work is to establish, weather the human right to freedom of expression allows in public to express opinion that is not grounded on facts. Freedom of expression, as the right to hold opinions, is not absolute. Because of the conflict between the right to hold opinions and other rights, the right to hold opinions can be... [to full text]

SANTRAUKA Darbo tikslas yra nustatyti, kokiais atvejais ir kokiu būdu žiniasklaida atlikdama žurnalistinį tyrimą peržengia jai nustatytas ribas privataus asmens gyvenimo kontekste. Kyla tikslas rasti ribą tarp žodžio laisvės ir kitos konstitucinės žmogaus teisės - teisės į privatų gyvenimą. Todėl šiame darbe svarbu suprasti ne tik žurnalistinio tyrimo ir žiniasklaidos laisvės ribas, bet ir kylančią atsakomybę už šių ribų peržengimą. Pasirinktam tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, lyginamasis bei analitinis metodas. Ieškoma nagrinėjamos problemos priežasčių, siekiama atskleisti teisinio reguliavimo trūkumus bei teikiami siūlymai dėl žiniasklaidos priemonių teisinio reguliavimo ir pažeistų asmens teisių į privatų gyvenimą gynimo gerinimo. Magistrinio darbas yra sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmiausia yra pristatoma visuomenės informavimo teisės kaip naujos besiformuojančios teisės šakos samprata, jos teisės dalykas, sistema ir metodai, aptariami bendrieji teisės principai taikytini visuomenės informavimo priemonėms, analizuojami jos reguliuojami teisiniai santykiai, nacionaliniai ir tarptautiniai šios teisės šaltiniai. Antroje dalyje pristatoma žurnalisto kaip teisės subjekto samprata, aptariami bendrieji žurnalisto etikos principai, žurnalistiniam tyrimui keliami reikalavimai, teisinio reguliavimo trūkumai ir šiandieninė problematika. Trečioji dalis yra skirta išaiškinti teisės turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti sampratą, šios teisės teisinį ribojimą... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The goal of this work „The boundaries of journalistic investigation in the context of a person's private life" is to determine in what situations and by what methods the public media, when performing journalistic research, crosses the boundaries of an individual in the context of private life. It becomes necessary to find the boundary between free speech and other personal rights mandated by the Constitution – rights to a private life. Thus, not only is it important to understand the limits of media’s freedom, but also the increasing liability for crossing those limits. Characterizing, comparative, and analytical methods were used for the chosen research topic. The paper will attempt to find the reasons behind the chosen inquiry, defend the shortcomings of the legal regulations, and it will provide recommendations for tools to regulate the media and protect the right to a private life. This paper is made up of four main parts. The first section introduces the interpretation of a new developing law of civic broadcasting, its lawful base, organization and methods. It also discusses general law that is relevant to mass media and analyzes regulatory and legal statutes and national and international origins of this law. The second section of the paper presents journalists as being subject to law and discusses general ethical principles of journalism, the requirements for journalistic investigation, the limitations of regulatory law and present-day problems. The third... [to full text]

Ce memoire examine le sujet de la protection des mineurs contre l’information nuisible a leur bien-etre dans les medias comme le fondement de la restriction de la liberte d’expression. Le travail etudie l’influence de l’information publique sur l’epanouissement de la personalite des mineurs, examine affermissement juridique de la protection des mineurs comme fondement juridique de la restriction de la liberte d’expression, analyse les criteres de l’information publique qui fait l’action negative sur developpement des mineurs et estime mecanisme de la realization juridique de la protection des mineurs aux medias. Les mineurs sont la categorie speciale des personnes a qui la protection particuliere dans le domaine d’information de la societe est garantie. La liberte d’expression n’est pas absolue. Elle peut etre limite pour proteger les mineurs contre l’information publique prejudiciable a leur bien-etre. Il est important qu’on garde toujours l’equilibre de ces valeurs concurrants, qu’on trouve la banance et que le principe de la proportionnalite soit appliqué. Sur le point de la reglamentation on constate que les outils juridiques ne manques pas, la protection des mineurs contre l’information publique nuisible a leur developpement physique, intellectuel ou morale dans les documents juridiques est affermite convenablement mais le mecanisme de sa realisation n’est pas efficace. Les violateurs ne sentient pas aucunnes consequences negatives. Il est indispensable preciser le... [to full text]

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys narės siekia kuo veiksmingiau tobulinti savo švietimo sistemą, kad ji padėtų asmenims, dalyvaujantiems švietime įgyti šiandieniniam gyvenimui reikalingų žinių, gebėjimų, įgūdžių. Tačiau dėl kultūrinių, istorinių, socialinių priežasčių iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas formaliojo švietimo sričiai. Formalusis ugdymas, vaiko saviraiškos poreikių aspektu, turi tam tikrų ribotumų – jis negali jų atliepti pilnai, nes yra reglamentuotas jo turinys. Todėl turi būti skiriamas dėmesys ir neformaliajam ugdymui(si), kad užtikrinti vaiko teisę į kokybišką ugdymą(si). Lietuvos Respublikos vyriausybė, ratifikuodama Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (1995), įsipareigojo gerbti ir užtikrinti visas Vaiko teisių Konvencijoje numatytas vaiko teises (vaiko teisę į vaiko orumą, saviraišką, teisę į informaciją, į kokybiškas ugdymo paslaugas, socialinę teisinę pagalbą). Neformalusis ugdymas Lietuvoje atlieka tik formaliojo ugdymo papildymo funkciją. Iki 2003 m. jis netgi buvo vadinamas papildomu ugdymu. Lietuvai kurti neformaliojo ugdymo sistemą trukdo tai, kad ji neturi tokių neformaliojo ugdymo tradicijų kaip Vakarų Europos šalys. (Lietuvos Respublikos švietimo koncepcija, 1992). / Lithuania, like other European Union countries, tries to improve their own education system to help people to gain the knowledge, abilities and skills for today's life. However, due to cultural, historical and social reasons, until now focused on the area of formal education. Formal education, the child's needs in terms of self-expression, has some limitations - it may not respond fully, because it is regulated by its content. Therefore, it should be paid attention to non-formal education (learning) to ensure a child's right to quality education (learning). Government of the Republic of Lithuania, ratifying the United Nations Convention on the Rights of the Child (1995), undertook to respect and ensure all the Rights of the Child Convention, the rights of the child (the child's right to the child's dignity, self-expression, right to information, the quality of education services, social and legal assistance). Non-formal education in Lithuania does only formal education function. By 2003 year, it was even known as additional education. Lithuania is hampered, because it does not have a formal education, so it was important to study younger school-age children attending day care centers, the needs of self-expression as the right to a quality education (learning).

Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]

Šiame darbe atskleistas juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos reglamentavimas, praktinis įgyvendinimas bei pagrindinės jo problemos. Pirmojoje darbo dalyje buvo siekiama atskleisti juridinio asmens dalykinės reputacijos sąvoką, analizuojant ne tik teisės, bet ir kitų socialinių mokslų kontekste. Buvo prieita prie išvados, kad Lietuvos teisėje juridinio asmens dalykinė reputacija yra siejama su nematerialiuoju turtu ir ieškovai, norėdami sėkmingai apginti savo dalykinę reputaciją, turi įrodyti realų faktinį jos sumenkėjimą. Antroji darbo dalis buvo skirta išanalizuoti visas galimas dalykinės reputacijos gynimo procedūras ir būdus. Jų yra įvairių, todėl juridiniai asmenys gali pasirinkti jiems priimtiniausią ir efektyviausią gynybos būdą. Trečiojoje dalyje buvo nagrinėjamas juridinio asmens dalykinės reputacijos ir saviraiškos laisvės santykis. Buvo siekiama atskleisti problemas ir galimus sprendimus ieškant šių vertybių balanso. Ketvirtoji dalis skirta išanalizuoti neturtinės žalos kompensavimo galimybę pažeidus juridinio asmens dalykinę reputaciją ir kylančias problemas. Šiame darbe buvo analizuojamas juridinio asmens dalykinės reputacijos ir teisės į jos apsaugą reglamentavimas ir detaliai nagrinėjamas praktinis įgyvendinimas. / This paper analyses protection of corporate reputation and it‘s regulation, practical implementation and the main problems. In the first part it is discussed the concept of corporate reputation in law as well as other social sciences. The conclusion is that corporate reputation is an intangible property and if the claimants want to succeed in defending their corporate reputation, the real factual harm must be proven. In the second part it is analysed all the possible procedures and ways to defend corporate reputation. The are various possibilities to protect corporate reputation and legal entities may choose the most reasonable and effective one. In the third part it was discussed the relation between corporate reputation and freedom of self-expression. The aim was to reveal problems and possible solutions to find the balance between them. In the last part it was analysed possibilities to compensate non-pecuniary damages when corporate reputation is damaged. It was also revealed the main problems. This paper thoroughly analysed regulation of protection of corporate reputation as well as implementation in practise.