Vyriausybės verslo skatinimo priemonių analizė yra aktuali, nes verslas sudaro ekonomikos pagrindą. Net 99,5 procentus visų Lietuvoje veikiančių įmonių sudaro smulkus ir vidutinis verslas. Būtent šis sektorius padeda spręsti užimtumo problemas, stiprina atskirų rajonų ekonomiką, lanksčiai prisitaiko prie ekonomikos pokyčių, diegia naujoves, taip pat yra didžiųjų įmonių užuomazgos. Šiandieninėmis sudėtingomis, didelės konkurencijos sąlygomis SVV subjektų dėmesys turėtų būti nukreiptas ne tik į inovatyvių ir paklausių produktų kūrimą, jų sėkmingą įvedimą į rinką, gebėjimą gyvybingai funkcionuoti rinkoje, bet ir siekti sėkmingos verslo plėtros. Dėl šių priežasčių svarbu išsiaiškinti ir įvertinti galimą paramos verslui mechanizmą, kuris galėtų būti kaip svarbiausias ir lemiantis išliekamąjį SVV subjektų konkurencinį pranašumą. Ekonomikos sunkmečiu, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra tapo vienu pagrindinių ekonominės politikos tikslų. Lietuvos Vyriausybė palaiko SVV skatinimą ir rėmimą, tačiau dėl finansinių išteklių stokos smulkųjį ir vidutinį verslą remia tik pagal išgales. Iškyla problema LR Vyriausybė aktyviai siekia pagerinti verslo veiklos sąlygas Lietuvoje ir paskatinti naujų įmonių kūrimą bei plėtrą, tačiau įmonės kuriasi vangiai, ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose, jų augimas ir plėtra nėra pakankamai spartūs. Tyrimo hipotezė: Smulkus ir vidutinis verslas nepakankamai aktyviai naudojasi valstybės vykdomomis verslo skatinimo priemonėmis. Darbo tikslas: išanalizuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of government stimulation means is urgent, because business is a basis of economic structure. Even 99,5 percent of all working companies in Lithuania are small or medium business. Namely this sector helps solving employment problems, it strengthens economic structure of separate regions, flexibly adapts to economical changes, introduces innovations, it is also a start of becoming a large business. For present day, in difficult, large competition environment, SMB subject attention should be concentrated not only onto creation of innovative and marketable products and their successful lead to market, capability of great vitality functioning in market, but also seek for a successful business expansion. That is because it is important to clear up and evaluate possible mechanism of business support, which could be as the most important and crucial survival SMB subject competition advantage. In difficult economy period, expansion of small and medium business became one of the most priority targets of economic policy. Government of the republic of Lithuania supports SMB stimulation, but because of lack of financial resources it supports small and medium business as far as possible. Arises problem, government of the republic of Lithuania actively tries to improve business conditions in Lithuania and stimulate creation and expansion of new business, but new business is started very slowly, especially in smaller towns and districts, their growth and expansion are not fast... [to full text]

Visais laikais žmones domino individų elgesys. Kodėl žmonės vienoje ar kitoje situacijoje elgiasi nevienodai, juk egzistuoja tam tikros gyvenimo normos, įstatymai, taisyklės? Atrodo, viskas reglamentuota, apibrėžti konkretūs reikalavimai, žmonėms belieka jų laikytis, tačiau elgesys turi tendenciją kisti. Švietimo organizacijoje šis reiškinys taip pat ne išimtis. Vis dar pastebimos netinkamo mokinių elgesio apraiškos. Kas gi lemia tokį jų elgesį? Ar netinkamas elgesys – tai išradingumo požymis? O gal tai noras pabrėžti savo individualumą? Dažnai analizuojami smurto, patyčių atvejai (tai jau pasekmė), bet per mažai dėmesio skiriama pageidaujamo mokinių elgesio skatinimui ir ugdymui pamokose. Svarbiausiais tikslais ugdymo įstaigoje tampa ne tik padėti mokiniui sėkmingai mokytis, bet ir ugdyti pageidaujamą elgesį. Taigi, kokias taikyti pageidaujamo elgesio ugdymo priemones, kad elgesys būtų pozityvus, motyvuotas, sukoncentruotas į atliekamos veiklos kokybę? Analizuojant, pasirinktą temą, atsakymo ieškoma remiantis probleminiais klausimais: 1. Ar visada sudaromos sąlygos, skatinančios mokinius tinkamai elgtis? 2. Ar aiškios ir priimtinos elgesio taisyklės, kaip laikomasi susitarimų? 3. Ar egzistuoja skatinimo už gerą elgesį sistema, kuri motyvuoja mokinius tinkamai elgtis? 4. Kokie veiksniai skatina mokinius tinkamai elgtis? Nagrinėjant pasirinktą temą orientuojamasi į priežastis ir veiksnius, kurie daro įtaką elgesio kitimui. Išanalizavus priežastinius netinkamo... [toliau žr. visą tekstą] / Throughout the history, people were interested in individual’s behaviour. Why do people in a certain situations behave differently, even though there are certain rules of life and laws? It seems everything is regulated, specific requirements defined, people can only follow them, but the behaviour tends to change. Even in educational organizations this phenomenon is no exception. Improper student behaviour can still be noticed. What determines this behaviour? Is improper behaviour the sign of ingenuity or a need to emphasise person’s individuality? Often cases of violence and bullying (which is a consequence) are analysed, however too little attention is paid to the promotion of the desired behaviour in the classroom. The most important purpose of an educational organisation is not only to contribute to successful student learning, but also to develop the desired student behaviour. So, what should be the methods of the desired behavioural education, in order to make student’s behaviour positive, motivated, focused and concentrated on the quality of the performed activities? In order to answer the thesis question, four hypothesis are raised: 1. Are there the right conditions created in order to encourage students to behave properly? 2. Are there clear and reasonable rules of conduct, which comply with the agreement? 3. Is there an incentive for a good behaviour in a system that motivates students to behave properly? 4. What factors do encourage students to... [to full text]

Magistro darbo pagrindinis tikslas ištirti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius situaciją ir plėtros galimybes Mažeikių rajone. Siekiant šio tikslo buvo analizuojamos Lietuvos ir užsienio mokslininkų bei praktikų įžvalgos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo ir atsinaujinančių išteklių plėtojimo klausimais, identifikuojamos problemos, apžvelgta viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo patirtis Lietuvoje ir užsienio šalyse ne tik atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir infrastruktūros projektuose. užsienio šalyse ne tik atsinaujinančių energijos išteklių, bet ir infrastruktūros projektuose. Atlikus kompleksinį tyrimą (mokslinės literatūros analizė, teisės aktų ir dokumentų analizė bei apklausos interviu būdu metodas), buvo ištirtos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo atsinaujinančius energijos išteklius Mažeikių rajone plėtros galimybės bei problemos. / Master thesis main objective is to investigate public and private sector cooperation in the development of renewable energy resources the situation and development opportunities in the Mazeikiai district. In order to achieve this objective were analyzed Lithuania and foreign researchers, practitioners, problems were identified, reviewed the public and private sector cooperation experience in Lithuania and abroad not only renewable energy resources , but also in infrastructure projects. After a comprehensive study (document analysis and interviews), were examined public and private sector cooperation in renewable energy resources, focusing on Mažeikiai district, development opportunities and problems.

Magistro baigiamajame darbe aptariama bendra ES energetikos politika, Energijos bendrijos santykis su AEI skatinimu ES, jos įtaka bendrų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektų (pagal AEI skatinimo direktyvoje numatytas bendradarbiavimo priemones) patrauklumui. Taip pat aptariama naujoji ES atsinaujinančios energetikos politika. Analizuojamas AEI skatinimo santykis su ES aplinkos teise. Šio santykio analizė svarbi siekiant išsiaiškinti, koks yra AEI skatinimo teisinis pagrindas ES teisėje. Pažymėtina, kad iki Lisabonos sutarties AEI skatinimas vyko būtent aplinkos teisės nuostatų pagrindu. Darbe taip pat aptariama ir AEI bei aplinkos politikos tikslų kolizija, nagrinėjama ESTT praktika. Taip pat aptariama AEI skatinimo direktyva 2009/28/EB, joje numatytos pavyzdinės skatinimo priemonės bei detali jų analizė. Detaliai aptariamos pagrindinės direktyvoje numatytos priemonės – paramos schemos, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai ir projektai su trečiosiomis šalimis, bendros paramos schemos, informavimas ir mokymas. Be kita ko, aptariamas ir valstybės pagalbos AEI skatinimo atžvilgiu klausimas. Nagrinėjant šią problemą buvo remiamasi labai svarbia šiai sričiai PreussenElektra byla. Taip pat aptarti ir direktyvos trūkumai tokie kaip, sankcijų skyrimo mechanizmo nebuvimas. Tai sąlygoja galimybes valstybėms narėms aplaidžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi jokia reali bauda ar sankcija už tai negresia. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES visgi gali... [toliau žr. visą tekstą] / Renewable energy sources are one of the oldest energy sources known to mankind. It has been widely used until the industrial revolution. Despite all the advantages the use of fossil-fuel has brought to economic and industrial progress, but at the same time it caused massive impact on climate change, energy efficiency. It was the main reason for EU to change its energy policy and return to renewable energy. To promote renewable energy in EU a directive 2009/28/EC was adopted. Directive recommends member states to use these incentives: support schemes, joint projects, joint support schemes, statistical transfers. This thesis analyses these incentives presented in directive, their advantages and disadvantages, legal issues, loopholes. This thesis also analyses Lithuanian RES draft law’s compliance with EU law.

Darbe naudojamos šios pagrindinės sąvokos: Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politika, BŽŪP, Sanglaudos politika, Konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinimo išlaidų politika. Šiame darbe autorius aptaria Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politikos sampratą, jos struktūrą, uždavinius, tikslus bei finansavimo kryptis. Aprašomos dvi pagrindinės, didžiausią dalį Europos Sąjungos biudžete užimančios politikos kryptis, tai gamtos išteklių valdymo ir apsaugos, bei tvaraus augimo politika. Struktūriškai išanalizuojamas bei aprašomas minėtų krypčių skirstymas į siauresnes išlaidų politikos sritis bei pateikiamas jų finansavimo dydis. Analizuodamas dabartines 2007-2013 m. finansinės perspektyvos kryptis, autorius pateikia tiriamų išlaidų privalumus bei trūkumus. Darbe yra analizuojama naujausia informacija apie pasirengimą reformuoti Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politikos kryptis. Autorius pateikia reformos priežastys bei galimus reformų būdus, kurie leistų padidinti Europos Sąjungos biudžeto išlaidų sukuriamą pridėtinę vertę. / The key concepts used in the paper are: the European Union budget expenditure policy, common agriculture policy, cohesion policy, expenditure policy for competition and employment development. The present paper is devoted to the analysis of the European Union budget expenditure policy concept, its structure, aims and objectives as well as financing directions. The author considers two key European Union budget policy directions – natural resources management and protection policy and sustainable development policy – which cover the major part of the European Union budget expenditure. The paper sets down structural analysis of the mentioned European Union budget policy directions looking into more specified expenditure policy directions as well as the amount of their financing. While analyzing the directions of financial perspective for 2007-2013 the author speaks about advantages and disadvantages of the expenditure issues under discussion. The paper deals with the most updated information on reforming the European Union expenditure policy. The author analyzes the reasons for reforming it and the ways which could lead to the growth of surplus value generated from the European Union budget expenditure.