Darbo tema: Pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, skausmo valdymas. Lėtinis skausmas tampa didele medicinos, ekonomikos ir socialine problema, kuri veikia ne tik kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę, trikdo normalų socialinį, asmeninį gyvenimą, šeimos santykius, bet ir visuomenės ekonominį potencialą. Sergamumas ir nedarbingumas Lietuvoje atitinka pasaulines tendencijas. Tad būtina gerinti pagalbą lėtinio skausmo varginantiems ligoniams. Tokia pagalba atsispindėtų ir šalies ekonomikoje, nes didžiausia dalis kenčiančių lėtinius skausmus yra darbingo amžiaus žmonės. Darbo tikslas: įvertinti pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, fizinius bei emocinius išgyvenimus, jų žinias apie skausmo valdymą. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti pacientų, patiriančių lėtinį skausmą, skausmo pobūdį bei jo intensyvumą. 2. Išsiaiškinti kokiais metodais pacientai malšina skausmą. 3. Įvertinti, kaip lėtinis skausmas veikia kasdienę paciento veiklą. 4. Įvertinti, kaip lėtinis skausmas veikia emocinę paciento būklę. 5. Įvertinti pacientų žinias apie skausmo valdymą. Tyrimo objektas: pacientai, patiriantys lėtinį skausmą ir besigydantys VšĮ VUL „Santariškių klinikos“, Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre. Tyrimo metodika: pateikta anketinė pacientų apklausa. Apklausta 100 respondentų. Darbo rezultatai: Apklausos duomenimis pastovus skausmas vargino 85% apklaustųjų. Daugiausia respondentų (38%) jautė aštraus pobūdžio skausmus. Tiriant skausmo intensyvumą - 47% respondentų jautė... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the work: Pain Management for patients experiencing chronic pain. Chronic pain becomes a big medicine, economic and social problem that influences not just every person’s quality of life, disturbs normal social and personal life, family relations, but also public economic potential. Morbidity and incapacity to work in Lithuania meet global tendencies. Aim of the work: To evaluate the chronic pain of patients, their physical and emotional experiences and their knowledge about pain control. Goals of the work: 1. To find out the nature of pain and its intensity for patients who suffer from chronic pain. 2. To find out what methods patients use to decrease pain. 3. To evaluate how chronic pain influences everyday activities of a patient. 4. To evaluate how chronic pain influences emotional state of a patient. 5. To evaluate the knowledge of patients about the management of pain. Object of the research: Patients, who suffer from chronic pain and who are cured in VSI VUL “Santariskiu klinikos” anesthesiology, intensive therapy and pain treatment center. Methodology of the research: Questionnaire poll of patients is presented. 100 respondents were questioned. Results of the work: According to the data of the results, 85% suffered of the chronic pain. The biggest part of the respondents (38%) felt acute type pains. When pain intensity was analyzed, 47% of respondents felt acute pain. Dependence relation between the intensity of pain and age was not determined (p>0.05). The... [to full text]

Osteoartritas – labai paplitusi sąnarių liga, kurios vienas pagrindinių simptomų – lėtinis skausmas. Psichologinis prisitaikymas prie šios ligos gali būti apibrėžiamas per gyvenimo kokybės sampratą. Kadangi gyvenimo kokybės gerinimas yra svarbus gydymo uždavinys, svarbu išsiaiškinti, kokie veiksniai susiję su sergančiųjų osteoartritu gyvenimo kokybe. Šio darbo tikslas buvo nustatyti osteoartritu sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir išanalizuoti jos ryšius su patiriamo skausmo charakteristikomis bei skausmo įveikos būdais. Buvo apklausti 43 asmenys, sergantys osteoartritu, besigydantys ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose ir reabilitacijos centruose. Gyvenimo kokybės įvertinimui naudotas gyvenimo kokybės klausimynas SF-36 (Medical Outcomes Study Short Form -36). Skausmo intensyvumui matuoti naudota vizualinio atitikmens skalė (VAS), skausmo kokybei – Sąnarių skausmo klausimynas, ir skausmo įveikai – Įveikos strategijų klausimynas (Coping Strategies Questionaire – CSQ). Tyrimo metu nustatyta, kad sergantys osteoartritu asmenys patiria vidutinio stiprumo skausmą (VAS – 57,33), jį apibūdina kaip varginantį, neleidžiantį užmigti, maudžiantį, geliantį. Gyvenimo kokybė žemesnė, nei sveikų žmonių ir panaši, kaip sergančių kitomis reumatinėmis ligomis (reumatoidiniu artritu ir sistemine raudonąja vilklige). Žemiausiai įvertintos gyvenimo kokybės sritys – veiklos apribojimas dėl fizinių problemų, skausmas ir bendras sveikatos vertinimas. Didesnis skausmo intensyvumas susijęs... [toliau žr. visą tekstą] / Osteoarthritis is a very common joint disease. Main symptom of osteoarthritis is chronic pain. Psychological adaptation to this disease can be defined in terms of life quality. Development of quality of life is an essential task in treatment process, that is why it is important to find out what factors are related to the life quality of patients with osteoarthritis. The aim of this research was to estimate life quality of patients with osteoarthritis and analyze how it relates to characteristics of pain and methods patients engage in order to cope with it. 43 patients suffering from osteoarthritis took part in this research. Participants were from various health centres and sanatoriums [čia tipo taip reabilitacija vadinama.. bet gal galima rehabilitation centres, manau..]. To measure life quality, Medical Outcomes Study Short Form – 36 was used. In order to find out the intensity of pain Visual Analog Scales (VAS) were used. The quality of pain was measured with Joint Pain Questionnaire and in order to find out how patients cope with pain we used Coping Strategies Questionaire CSQ. Research shows that patients with osteoarthritis experience medium level of pain (VAS – 57,33) and they assess it as pesky, keeping out from sleep, nagging, stinging. Life quality is lower than of healthy people and similar to life quality of patients suffering from other rheumatoidic diseases (rheumatoid arthritis, systemic lupus). Fields of life quality whitch got lowest ratings were – decreased... [to full text]

Gydytojai – ypatingai su skausmu susijusi žmonių grupė. Jie ne tik kasdien kaip specialistai susiduria su kitų žmonių skausmu, bet ir patys gali karts nuo karto patirti didesnį ar mažesnį skausmą. Tai, kaip jie supranta šį potyrį, įtakoja ir jų pačių skausmo įveikos būdus, ir tai, kaip jie reaguoja į pacientų nusiskundimus. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kaip skausmą supranta skirtingų kartų ir skirtingo išsimokslinimo medicinos studentai bei jau dirbantys gydytojai. Tikrinama hipotezė, kad studijų pakopa, teorinės žinios bei darbo su pacientais patirtis gali įtakoti skausmui priskiriamą reikšmę. Hipotezėms tikrinti buvo pasirinkta Q metodologija. 44 pirmojo ir 36 penktojo VU Medicinos fakulteto medicinos specialybės studentai bei 32 dirbantys įvairių specializacijų gydytojai užpildė „Skausmo reikšmės klausimyną“, kurį sudaro 92 teiginiai – įvairūs skausmo apibūdinimai. Šie teiginiai turėtų atspindėti lietuviškos kultūros suformuotą skausmo reikšmę, nes buvo surinkti remiantis tokiais šaltiniais: lietuviškos literatūros apie skausmą analize, interviu su 9-iais asmenimis, 3-jų fokus grupių medžiaga. Taip pat, siekiant įtraukti kuo įvairesnes nuomones apie skausmą, keletas teiginių buvo paimta iš S. Aldrich ir C. Eccleston naudoto klausimyno „Making sense of everyday pain“ (2000). Statistiškai apdorojant rezultatus, buvo atliekama faktorinė analizė. Kiekvienai imčiai išskirta po 9 faktorius. Nustatyta, kad subjektyvi skausmo reikšmė, kurią turi sukūrę medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / Physicians have particular relations to pain. They not only as specialists encounter other‘s pain every day, but also can suffer their own pain on some occasions. How they understand this phenomenon is related to their own ways of pain coping and to their reaction to the patients. In our research we tried to estimate how medical students and employed physicians, belonging to different generations and having different educational experience understand pain. The hypothesis was raised, saying that age, theoretical knowledge and working with patients experience can influence the meaning of pain. To test hypothesis Q methodology was used. 44 first year, 35 fifth year medical students and 32 placticizing physicians took part in our investigation and filled in “The Meaning of Pain Questionnaire”, which consisted of 92 different statements – variuos pain descriptions. These statements should reflect the meaning of pain created by Lithuanian culture, because they were collected using such sources: analysis of the Lithuanian literature about pain, individual interviews with 9 persons and material of 3 focus groups. Some statements from Aldrich and Eccleston (2000) questionnaire „Making sense of everyday pain“ were included as well. Statistical analysis was based on factor discrimination. 9 factors (accounts) were discriminated from the answers of participants in each group. It was inferred, that the subjective meaning of pain, which was constructed by medical students and employed... [to full text]

Nugaros skausmais skundžiasi 75% pasaulio gyventojų. Ši problema tampa vis aktualesnė išsivysčiusiose šalyse, kuriose vyrauja sėdimas darbas. Sveikatos apsaugos ministerijos atliktais tyrimais, matome, kad vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis, tačiau nėra aiškios patiriamo nugaros skausmo priežastys, nes jų yra labai daug: jos gali būti skirstomos į šešias grupes (stuburo patologija, pilvo organų ir onkologinės ligos, infekcijos, raumenų patempimai ir psichologinės priežastys) ir rizikos veiksnius, skatinančius stiprėti nugaros skausmus (viršsvoris, bloga laikysena, sėdimas ar sunkus fizinis darbas, stuburo traumos ir iškrypimai). Šio bakalauro darbo tyrimo objektas – studentų nugaros skausmo priežastys. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti studentų nugaros skausmų priežastis. Buvo kelti šie uždaviniai: atskleisti nugaros skausmų teorinius aspektus; nustatyti studentų nugaros skausmo paplitimo tendencijas; išsiaiškinti dažniausias studentų patiriamo nugaros skausmo priežastis. Tyrimo metu naudoti metodai, kurių pagalba gauta ir apdorota informacija: mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa; matematinė – statistinė tyrimo duomenų analizė. Tyrimo dalyviai - Šiaulių Universiteto 1 – 4 kurso studentai. Tyrimo imtis – 100 respondentų. Anketine apklausa buvo siekiama išsiaiškinti studentų nugaros skausmų priežastis ir paplitimą. Tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad studentai yra jautę nugaros skausmus įvairiu dažnumu: nuo... [toliau žr. visą tekstą] / About 75% of the world population suffer of the back pain. This problem becomes more acute in developed countries with predominantly sedentary work. We see from the studies of the Ministry of Health that more and more young people complain of connective tissue and skeletal-muscle disorder, but there is no clear cause of back pain experienced because they are very much: they can be divided into six groups (spinal pathology, abdominal and oncological diseases, infections, muscle tearing apart and psychological reasons) and the risk factors that contribute to strengthen the back pain (overweight, poor posture, sedentary or heavy physical work, spinal trauma and deformity). The subject of this study - students back pain causes. The aim of the research is to identify causes of the students back pain. The next tasks have been realized in the work: to reveal the theoretical aspects of back pain; to ascertain the spread tendencies of the students back pain back pain; to ascertain the most common causes of the students back pain. The methods of the research have been used: theoretical (analysis of the academic literature), empirical (the quantitative analysis), statistical. The participants of the study – students of the 1-4 year of the Siauliai University. 100 respondents were involved in the research. The survey showed that students felt the back pain at various intervals ranging from several times during his life standing up to the pain. The intensity varies from mild to... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas nustatyti fizinio aktyvumo ir skausmo intensyvumo sąryšio reabilitacijoje psichologinius veiksnius, t.y. išsiaiškinti reabilitacijos eigoje kintančio pacientų fizinio aktyvumo ir skausmo intensyvumo tarpusavio ryšį, įvertinti pacientų naudojamas skausmo įveikos strategijas ir kinezifobijos lygį bei visų šių veiksnių įtaką reabilitacijos eigai. Kadangi tyrėme pacientus, po klubo endoprotezavimo operacijos, kėlėme hipotezę, kad yra ryšys tarp pacientų skausmo intensyvumo ir fizinio aktyvumo kitimo reabilitacijoje. Taip pat tikėjomės, kad pacientų naudojamos skausmo įveikos strategijos bei kinezifobijos stiprumas irgi bus susiję su jų skausmo intensyvumu ir fiziniu aktyvumu gydymo metu reabilitacijoje. Tyrimui atlikti buvo naudojamas skausmo intensyvumo dienoraštis, fizinio aktyvumo dienoraštis, Įveikos strategijų klausimynas SCQ (Rosental, Keefe, 1983) ir Tampa kinezifobijos skalė TSK (Miller et al., 1991). Gavus reabilitacijos centrų administracijos sutikimą, tyrimas buvo atliekamas viso pacientų gydymo reabilitacijos įstaigoje metu. Tyrime taip pat dalyvavo pacientų kineziterapeutai, kurie stebėjo pacientų fizinį aktyvumą ir pildė jų fizinio aktyvumo dienoraščius. Iš viso tyrime dalyvavo 41 reabilitacijos pacientas po klubo endoprotezavimo operacijos iš Valakupių reabilitacijos centro, Gerontologijos ir reabilitacijos centro ir sanatorijos „Pušyno kelias“. Iš visų tiriamųjų buvo 10 vyrų (24,4%) ir 31 moteris (75,6%). Tiriamųjų amžius svyravo tarp... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of the study was to examine the psychological factors of the connection between pain intensity and physical performance in rehabilitation patients. With this study had we explored changes in patients’ pain intensity and physical activity over time, evaluated their kinesiophobia level and pain coping strategies they were using in rehabilitation. Moreover we were trying to find out the relations among those variables. We had hypothesized there is a connection between pain intensity and physical performance in patients after hip replacement. Also we expected that pain coping strategies and kinesiophobia would interfere with pain intensity patients were experiencing and their physical activity in rehabilitation. The survey began after given permission to execute the research. The permission was given by administration of Vilnius Valakupiai rehabilitation center, Vilnius center of gerontology and rehabilitation, and sanatorium Pusyno kelias. The study was based on 41 patients in rehabilitation after hip replacement, comprising a total of 10 (24,4%) men and 31 (75,6%) women, age between 34–78 years (average age 62,9 years). Patients were investigated during their whole treatment period. Pain intensity and physical activity diaries were used to accomplish the research. The Coping Strategies Questionaire (Rosental, Keefe, 1983) and Tampa scale for kinesiophobia (Miller et al., 1991) were also applied in this investigation. As it was needed to evaluate the physical... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti, pacientų, patiriančių lėtinį veido skausmą, pykčio išgyvenimo, skausmo įveikos strategijų ir skausmo intensyvumo sąsajas. Tyrime dalyvavo LSMUL Kauno Klinikose gydomi pacientai, sergantys trišakio nervo neuralgija. Tyrime dalyvavo 15 vyrų, 27 moterų, tiriamųjų amžiaus vidurkis – 64,9 metai (SD=12,13). Tyriamieji buvo apklausiami anketavimo būdu. Tiriamų reiškinių įvertinimui naudoti: Skausmo intensyvumo klausimynas (Von Korff ir kt., 1992); Įveikos strategijų klausimynas (Rosenstiel ir Keefe, 1983); Asmenybinio ir būsenos pykčio klausimynas (Spielberger, 1999). Rezultatai parodė, kad padidėjusio aktyvumo strategijos taikymas yra susijęs moterų skausmo intensyvumu. Meldimosi ir tikėjimo bei katastrofizavimo naudojimas yra susijęs su vyrų skausmo intensyvumu. Nenustatytos pykčio sąsajos su pykčio išgyvenimo aspektais: asmenybiniu pykčiu, situaciniu pykčiu bei pykčio išraiškos ir kontrolės indeksu. Vyrų, pykčio išraiškos ir kontrolės indekas yra susijęs su aktyviomis įveikos strategijomis. Moterų, situacinis ir asmenybinis pyktis susijęs su pasyviomis skausmo įveikos strategijomis. Lytis nuspėja pasyvias skausmo įveikos strategijas. Skausmo intensyvumas nuspėja aktyvias skausmo įveikos strategijas. Pacientų patiriamą skausmo intensyvumą nuspėja aktyvių ir pasyvių skausmo įveikos strategijų naudojimas. Vyrams mažesnė tikimybė rinktis pasyvias įveikos strategijas nei moterims. Esant stipriam skausmo intensyvumui, tikimybė naudoti aktyvias skausmo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationships between pain coping strategies, anger and pain intensity among patients suffering from trigeminal neuralgia. The subjects of the study were 15 men and 28 women undergoing treatment in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. General age mean equal to 64,9 (SD=12,13) years. Participants were asked to complete Grading the Severity of Chronic Pain Questionnaire (Von Korff ir kt., 1992), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel ir Keefe, 1983) and State-Trait Anger Expression Inventory-2 (Spielberger, 1999). Results indicated that increased activity is related to woman pain intensity. Prayer and faith and catastrofizing are associated with man pain intensity. Findings didn’t provide evidence to support relationships between trait anger, state anger and anger expression and control index. Nevertheless, anger expression and control index of man is associated with active coping strategies. State and trait anger of woman is associated with passive pain coping strategies. Furthermore, there evidence to support that sex predicts passive pain coping strategies. Pain intensity predicts active pain coping strategies. Active and passive pain coping strategies predicts pain intensity. Men are less likely to choose passive coping strategies than woman. With the strong pain intensity probability of the use of active pain coping strategies decreases. With the increasing use of passive coping strategies... [to full text]

Skausmo malšinimas yra nenauja ir iki šiol aktuali problema visame pa¬saulyje, o oligoanalgezijos reiškinys, deja, yra taip pat dažnas. Mokslininkai atliko ne viena studiją ir pasiūlė būdus, kaip galima būtų išgyvendinti šį reiškinį, tačiau skausmo gydymo rekomendacijų diegimas neduoda reikiamo efekto. Tikėtina, kad nusi¬stovėjusios vietos tradicijos ar žmonių požiūris gali lemti, tai, kad įrodymais grįstos rekomendacijos yra nepilnai pritaikomos praktikoje. Todėl šiame tyrime ieškoma svarbių ūminio nediferencijuoto pilvo skausmo, klinikinių skausmo charakteristikų ir veiksnių, lemiančių ūminio pilvo skausmo efektyvų gydymą universitetinės ligo¬ninės skubios pagalbos skyriuje. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti pacientų, patiriančių ūminį nediferencijuotą pilvo skausmą, klinikines skausmo charakteristikas atvykstant ir išvykstant iš universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus. 2. Įvertinti ūminio pilvo skausmo malšinimo tendencijas universite¬tinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje ir palyginti jas su šalyje galiojančiomis rekomendacijoms. 3. Nustatyti skirtumus tarp paciento subjektyvaus pilvo skausmo stip¬ru¬mo vertinimo ir slaugytojų bei gydytojų paciento patiriamo skaus¬mo stiprumo vertinimo. 4. Ištirti stipriųjų analgetikų (morfino) poveikį neaiškios kilmės ūminio pilvo skausmo malšinimui skubios pagalbos skyriuje ir paly¬ginti jo efektyvumą su nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (diklo¬fenako) ar placebo. / The problem of pain is not new, it remains an important global issue, and a phenomenon of oligoanalgesia, unfortunately, is also common. Different researchers conducted studies and suggested different ways to eradi¬cate this phenomenon. However, the question why patients with acute abdominal pain are treated inadequately, even with clear evidence that the treatment will not cause any adverse effects so far remains unanswered. Researchers of this study have hypothesis that the well-established local tradition or people's attitudes can lead to the fact that evidence-based guidelines are not fully applied in practice. This study investigates clinical characteristics of pain in patients with acute undifferentiated abdominal pain and to identify the factors influencing effective management of acute abdominal pain in the ED at university hospital. Objectives of the study 1. To investigate clinical characteristics of pain in patients with acute undifferentiated abdominal pain upon arrival and departure from the ED at university hospital. 2. To evaluate the trends of acute abdominal pain relief in the ED at university hospital and to compare them with current guidelines. 3. To identify differences in subjective pain intensity rating between patients with abdominal pain and assessment of nurses and doctors. 4. To investigate effect of strong analgesic drugs (morphine) for acute abdominal pain management in the ED and compare their efficacy versus NSAIDs (diclofenac) or placebo.

Tyrimo tikslas: įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijai antruoju reabilitacijos etapu po kelio sąnario operacijų. Uždaviniai: 1. Įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygį prieš ir po reabilitacijos; 2. Įvertinti kūno funkcijų ir veiklos sutrikimus prieš ir po reabilitacijos; 3. Įvertinti skausmo sureikšminimo įtaką kelio sąnario funkcijos atsigavimui; 4. Įvertinti judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijos atsigavimui; 5. Įvertinti kineziterapeutų požiūrį į psichologinių veiksnių vertinimą kineziterapeuto darbe. Tyrimo metodai: buvo atlikti du tyrimai. Pirmo tyrimo tikslas buvo įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijai antruoju reabilitacijos etapu po kelio sąnario operacijų. Tyrime dalyvavo 41 tiriamasis, 22 pacientai po priekinių kryžminių raiščių operacijos ir 19 pacientų po meniskų operacijos. Prieš ir po reabilitacijos buvo vertinami tiriamųjų skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygis, skausmo intensyvumas, judesių amplitudė, raumenų jėga ir kelio sąnario funkcinė būklė. Antro tyrimo tikslas buvo įvertinti kineziterapeutų požiūrį į psichologinių veiksnių vertinimą kineziterapeuto darbe. Buvo sudaryti klausimai ir atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 98 kineziterapeutai, dirbantys pagal specialybę ir su suaugusiais žmonėmis. Išvados: 1. Pasibaigus reabilitacijai, pacientams po kelio sąnario operacijų skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygis sumažėjo (p<0,0... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research: to assess the association of pain catastrophizing and fear of movement with knee joint function after knee joint surgery during the second stage of rehabilitation. The tasks of research: 1. To assess the level of pain catastrophizing and fear of movement before and after rehabilitation. 2. To assess body function and activities limitations before and after rehabilitation. 3. To assess the association of pain catastrophizing with knee joint function recovery. 4. To assess the association of fear of movement with knee joint function recovery. 5. To assess physical therapists attitudes toward psychological factors assessment in physical therapist practise. The methods of the research: this research focuses on two studies. The aim of the first study – to assess the association of pain catastrophizing and fear of movement with knee joint function after knee joint surgery during the second stage of rehabilitation. The study involved 41 participants, 21 of them after anterior cruciate ligament reconstruction and 19 after meniscus surgery. Before and after rehabilitation participant‘s level of pain catastrophizing and fear of movement, pain intensity, range of motion, muscle strenght and subjective knee joint function were assessed. The aim of the second study – to assess physical therapists attitudes toward psychological factors assessment. The anonymous survey of physical therapists attitudes was conducted. The study involved 98 physical therapists, which are... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti skausmo klinikų teikiamų paslaugų prieinamumą ir pasitenkinimą pacientų požiūriu. Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus skausmo klinikose. Tyrimas vyko 2013 gegužės – 2013 gruodžio mėnesiais. Tyrimo metu atlikta anoniminė anketinė pacientų apklausa. Statistinei analizei tinkamos grįžo 363 anketos. Atsako dažnis 95,5 proc. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 17.0 programa ir Excel 2007 programa. Rezultatai: Didžioji dalis pacientų (73,3 proc.), norėdami pasiekti artimiausią skausmo kliniką užtrunka mažiau, nei vieną valandą. Vizito pas skausmo klinikų specialistus 44,6 proc. respondentų laukė 2-4 savaites, tačiau 15,4 proc. pacientų turėjo laukti ilgiau kaip mėnesį. Atvykus konsultuotis, beveik ketvirtadaliui (23,7 proc.) konsultacija vėlavo iki 30 minučių, o 7,7 proc. už durų laukė ilgiau nei pusvalandį. Pati dažniausia problema respondentams norint pasiekti skausmo klinikas buvo sveikatos būklė. Beveik pusė tyrimo dalyvių (48,8 proc.) liko labai patenkinti, o daugiau kaip trečdalis (39,1 proc.) – patenkinti skausmo klinikų paslaugomis. Nepatenkintų skausmo klinikų paslaugomis nebuvo. Visi tyrimo dalyviai teigiamai įvertino skausmo klinikų specialistų kompetenciją ir gydymo kokybę. Labiausiai patenkinti buvo gydytojo onkologo siųsti pacientai. Kuo trumpesnis laikas nuo registracijos iki vizito pas gydytoją, ar pas gydytoją patenkama paskirtu laiku, bei trumpiau laukiama eilėje prie kabineto, tuo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To evaluate the pain clinics‘ provided services in terms of the accessibility and satisfaction in patients‘ opinion. Methods: The study was carried out in Vilnius, Kaunas, Siauliai and Alytus pain clinics. The study took place in May 2013 - December 2013. The study carried out an anonymous questionnaire survey of patients. For statistical analysis returned 363 suitable questionnaires. The response rate was 95.5 percent. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 and Excel 2007 programs. Results: To reach the nearest pain clinic for the majority of patients (73.3 percent) takes less than one hour. For a visit to the pain clinic 44.6 percent of respondents waited for 2-4 weeks, but 15.4 percent of patients had to wait longer than a month. Upon arrival to consult, for almost a quarter (23.7 percent) of patients consultation was delayed for up to 30 minutes, and 7.7 percent of patients waited outside the door for more than half an hour. The most common problem for respondents to arrive to pain clinics was the state of health. Almost half of the survey participants (48.8 percent) were very pleased , and more than one-third (39.1 percent) were pleased with pain clinics‘ services. There was no discontentment with the services of pain clinics. All study participants positively evaluated the pain clinics‘ specialists‘ competence and quality of care. Most satisfied were patients sent by an oncologist. The shorter the time from registration to the doctor‘s visit, or... [to full text]

Tyrimo tikslas: Įvertinti moterų griaučių raumenų sistemos viršutinės dalies funkcinę būklę prieš ir po pasyvios ir aktyvios kineziterapijos priemonių taikymo. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti moterų griaučių raumenų sistemos viršutinės dalies raumenų skausmo slenksčio pokyčius prieš ir po pasyvios ir aktyvios kineziterapijos. 2. Nustatyti moterų griaučių raumenų sistemos viršutinės dalies judesių amplitudės pokyčius prieš ir po pasyvios ir aktyvios kineziterapijos priemonių taikymo. 3. Įvertinti moterų griaučių raumenų sistemos viršutinės dalies raumenų jėgos pokyčius prieš ir po pasyvios ir aktyvios kineziterapijos. 4. Palyginti pasyvios ir aktyvios kineziterapijos priemonių efektyvumą moterų griaučių raumenų sistemos viršutinės dalies raumenų skausmo slenksčiui, judesių amplitudei bei raumenų jėgai. Tyrimo metodai: Buvo ištirtos 20 jauno ir vidutinio amžiaus sveikos moterys. Tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes. Vienai grupei buvo taikomos pasyvios kineziterapijos priemonės, kitai – aktyvios. Prieš ir po kineziterapijos buvo vertinamas spaudimo sukeltas raumenų skausmo slenkstis (algometru), žasto judesių amplitudė (goniometru), rankų sukabinimo už nugaros ir kaklo judesių amplitudė (centimetrine juostele), pečių juostos raumenų jėga (rankos dinamometru ir „Stabilizer Pressure Biofeedback“ prietaisu). Išvados: 1. Po pasyvios kineziterapijos priemonių taikymo raumenų skausmo slenkstis statistiškai reikšmingai padidėjo 20- yje iš 22- jų vertintų miofascijinių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: To evaluate women’s upper part of musculoskeletal system functional state before and after passive and active physical therapy. To achieve this aim the following tasks were set up: 1. To evaluate changes of muscle pain threshold in the upper part of the musculoskeletal system. 2. To assess changes of range of motion in the upper part of the musculoskeletal system. 3. To evaluate changes of muscle force in the upper part of the musculoskeletal system. 4. To compare the effect of passive and active physical therapy for the muscle pain threshold, range of motion and muscle force in the upper part of the musculoskeletal system. Method of the research: 20 young and middle-aged healthy women were tested. Subjects were divided in to two groups. We have applied passive physical therapy modalities for the first group, active physical exercises for the second group. We have assessed the muscle pain threshold (using algometer), the range of motion (goniometer and tape – measure) and muscle force (hand held dynamometer and „Stabilizer Pressure Bioffedback“) before and after passive and active physical therapy. Conclusions: 1. After the passive physical therapy the muscle pain threshold statistically significant increase in the 20 of 22 assessed myofascial trigger points (p<0,05). After active physical therapy - the muscle pain threshold a statistically significant increase in 12 of 22 assessed myofascial trigger points (p<0,05). 2. After passive physical... [to full text]