No description available.

Tyrimo tikslas: Nustatyti 13–18 metų našlaičių, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, socializacijos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti našlaičių, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, socialinės adaptacijos ypatumus 2006 ir 2008 metais. 2. Išryškinti našlaičių, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, vidinės būsenos ypatumus 2006 ir 2008 metais. 3. Išsiaiškinti našlaičių, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, ateities perspektyvos suvokimo ypatumus 2006 ir 2008 metais. Išvados 1. Nustatyta, kad respondentų, gyvenančių globos įstaigoje ir pas globėjus, socialinė adaptacija yra skirtinga. Išryšk��jo, jog didžioji dauguma našlaičių, gyvenančių globos namuose pagalbos prašo draugų (2006 m.– 50 proc., 2008 m.– 40 proc.), tuo tarpu, pas globėjus gyvenantys našlaičiai dažniausiai pagalbos prašo pas savo giminaičius (2006 m.– 41 proc., 2008 m.– 43 proc.). Pastebėta, jog 2006 metais 25 proc. globos namuose gyvenančių našlaičių pagalbos prašė auklėtojų, tačiau 2008 metais tokių buvo tik 7 proc. (p<0,05). Paaiškėjo, jog 2006 metais globos namuose gyvenančius respondentus įžeidinėjo pažįstami asmenys – 25 proc., vyresni– 19 proc., aplinkiniai – 13 proc. Tuo tarpu, 2008 metais juos jau labiausiai įžeidinėjo klasiokai ir vyresni žmonės – 13 proc. Pastebėta, kad pas globėjus gyvenančius našlaičius 2006 metais įžeidinėjo klasiokai – 12 proc., o 2008 metais jau labiau įžeidinėjo aplinkiniai žmonės – 23 proc., klasiokai – 17 proc. (p<0,05). Pastebėta... [toliau žr. visą tekstą] / Goal of the Study: to determine the specifics of socialization processes observed in the 13-18-year-old orphan children who live in foster homes or with foster parents. Objectives of the Study: 1. To determine the specifics of social adaptation processes observed in the orphans who live in foster homes or with foster parents in the year 2006 and 2008. 2. To emphasize the specifics of the inner state observed in the orphans who live in foster homes or with foster parents in the year 2006 and 2008. 3. To reveal the specifics of the future perspective perception in the orphans who live in foster homes or with foster parents in the year 2006 and 2008. Conclusions 1. It was determined the respondents who live in foster homes and those who stay with foster parents differ in terms of social adaptation. The study suggested that the majority of the orphans living in foster homes look for help among their friends in case of need (50% in 2006; 40% in 2008), whereas the orphans who stay with foster parents usually ask their relatives for help (41% in 2006; 43% in 2008). It was noticed that in 2006, 25% of the orphans living in the foster home approached the teachers of the institution when they needed help, however, in 2008 the number of such children dropped down to 7% (p <0.05). It turned out that during 2006, 25% of the respondents who lived in foster homes were offended by the familiar people, 19% were offended by elder people and 13% of the respondents experienced offence from... [to full text]

Tyrimo objektas. Sportinę karjerą baigusių sportininkų socialinio aprūpinimo ypatumai Lietuvoje. Tyrimo tikslas: atskleisti sportinę karjerą baigusių sportininkų socialinio aprūpinimo ypatumus Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: 1 Teoriniu aspektu aptarti profesionalaus ir didelio meistriškumo sportininkų sampratą ir jų teisinį reglamentavimą Lietuvoje. 2. Išanalizuoti teisės aktus, reglamentuojančius sportinę karjerą baigusių sportininkų socialinio aprūpinimą Lietuvoje. 3. Palyginti teisės aktus, reglamentuojančius sportinę karjerą baigusių sportininkų socialinį aprūpinimą su Europos šalių patirtimi. 4. Įvertinti sportinę karjerą baigusių Lietuvos profesionalių ir didelio meistriškumo sportininkų nuomonę apie jiems teikiamas socialines garantijas. Tyrimo metodai. 1. Literatūros šaltinių analizė. 2. Dokumentų analizė. 3. Interviu. Tyrimo rezultatai. Profesionalusis sportininkas apibrėžiamas kaip sportininkas, kurio pagrindinis pragyvenimo šaltinis ir darbas yra sportavimas. Didelio meistriškumo sportininkas apibrėžiamas kaip atletas, atstovaujamos sporto šakos vienas geriausių sportininkų. Profesionalus ir didelio meistriškumo sportininko teisinis statusas reglamentuojamas LR Kūno kultūros ir sporto įstatyme. Literatūros šaltinių ir dokumentų analizė parodė, kad karjerą baigusių sportininkų socialinis aprūpinimas Lietuvoje yra reglamentuojamas LR valstybinio socialinio draudimo įstatymu, LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei naująja LR kūno kultūros ir sporto... [toliau žr. visą tekstą] / Work object: Peculiarities of social provision of former athletes in Lithuania Work objectives: to analyze the peculiarities of social provision of former athletes in Lithuania Work objectives: 1. To discus the conception and juridical regulation of professional and top level athlete in Lithuania. 2. To analyze juridical documents that regulates social provision of retired athletes in Lithuania 3. To compare juridical documents, that regulates social provision of retired athletes in Lithuania with present experience of European countries. 4. To evaluate opinion of retired professional and top level athletes about present social guaranties that is provided. Work Methods. 1. Analysis of literature sources. 2. Document analysis. 3. Interview. Conclusions. Professional athlete is defined as a person who receives payment for his performance and earns for living in that way. Whereas Top level athlete can be described as an athlete that competes at the highest level, represents country during international events. The status of Professional and Top Level Athlete is regulated by the Law of Sport and Physical Education. Literature and Documents analysis proved that Social Provision of retired athletes in Lithuania is regulated by the Lithuanian Republic Law of Social Security, LR National Law of Social Provision and by the Law of Sport and Physical Education. Retired athletes can attain social guaranties if they succeed during the active career to become a medallist of one oft top... [to full text]

The thesis presents Jan Amos Komensky as an essential source for the pedagogical work of František Štampach especially. Even today, František Štampach still ranks among the inspiring figures in the history of special pedagogy, emphasizing children's social background especially. František Štampach referred to targeted and systematic ideas stemming from Jan Amos Komensky legacy in his publications. The presented work seeks a content and thematic analysis of Štampach's specialist publications in the context of Jan Amos Komensky's ideas. Essential to understanding the broader context of Štampach's work is the period framing - the end of World War II, anticipation and commitment to future generations. KEYWORDS František Štampach, Jan Amos Komensky, special pedagogy, ideological starting points, social provision

本研究旨在探討老年人寂寞及其相關因素模式。主要目的為：一、編擬老年人寂寞量表，以測量老年人寂寞。二、瞭解我國老年人的寂寞現況並比較不同背景變項之老年人在寂寞上的差異情形。三、建立人格特質（神經質與外向性）、自覺健康狀況、社會關係數量、社會供應（情緒共同感、價值肯定、社會共同感）與寂寞（情緒性寂寞與社會性寂寞）之間的結構方程模式，以瞭解變項之間的路徑關係。 為逹以上目的，本研究採用問卷調查法，以702位老年人為研究對象，施以「人格特質量表」、「社會關係量表」、「自覺健康狀況量表」，修訂之「社會供應量表」、自編之「老年人寂寞量表」等量表，並以描述性統計分析、t考驗、單因子變異數分析、結構方程模式進行統計分析。研究發現：1.老年人寂寞量表經因素分析，可區分為情緒性寂寞與社會性寂寞。2.我國老年人的寂寞程度為中度偏低，社會性寂寞顯著高於情緒性寂寞。3.不同年齡、性別、婚姻狀況、參與社團與居住狀況的老年人在寂寞上有顯著差異。4.去除解釋力低的自覺健康狀況，人格特質、社會關係數量、社會供應與寂寞所建構之結構方程模式的適配度獲得支持，可以有效解釋相關變項間的關聯性。 最後本研究根據研究結果進行討論，並對諮商實務及未來研究提出建議。 / The purpose of this study was to develop a 「Loneliness Scale for the Elderly」 and to explore loneliness and related factors in the elderly. Moreover, this study created the structural equation model of personality traits（neuroticis / extraversion）、quantity of social relationship、self-perceived health status、social provision（emotional togetherness / reassurance of worth / social togetherness）and loneliness（emotional loneliness / social loneliness）in the elderly, which served the purpose of illustrating the linear structural relationships among the relevant variables. The participants in this study were 702 elderly people in Taiwan. Research instruments included Personality Traits Scale、Quantity of Social Relationship Scale、Self-perceived Health Status Scale、Social Provision Scale, and Loneliness Scale for the Elderly. The collected data was analyzed by descriptive statistics, t-test, ANOVA, and structural equation model. The findings were as follows: 1. Two factors were extracted from the Loneliness Scale for the Elderly by factor analysis, they were emotional loneliness and social loneliness. 2. The level of loneliness among elderly was moderate and social loneliness is significantly higher than emotional loneliness. 3. There were significant differences in loneliness among different age groups, gender, marital status, group participations, and living arrangements. 4. The structural equation model of personality traits、quantity of social relationship、social provision and loneliness in the elderly could explain the relationship among main variables. Based on these findings, some suggestions were made for practice and future research.