SANTRAUKA Šiame darbe nagrinėjama tarptautinių socialinės apsaugos standartų įtaką Lietuvos socialinės apsaugos sistemai. Darbas yra suskirstytas į dvi dalis. Pirmoje darbo dalyje „Tarptautiniai socialinės apsaugos standartai ir jų vieta Lietuvos teisės apsaugos sistemoje“ yra apibrėžiama socialinių apsaugos standartų sąvoka ir atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai socialiniai standartai pagrinde nustatomi tarptautinėse sutartyse, nustatoma tarptautinių sutarčių vieta Lietuvos teisės aktų hierarchijoje. Toliau pasirinkus teritorinį (geografinį) tarptautinių teisės aktų, nustatančių nagrinėjamus standartus, skirstymo kriterijų yra nuosekliai nagrinėjami universaliu, Europos ir Europos Sąjungos lygmenimis įtvirtintos socialinės teisės ir socialinės apsaugos standartai. Skyriuje „Socialinės teisės ir socialinės apsaugos standartai nustatyti universaliuose žmogaus teises reglamentuojančiuose dokumentuose“ nagrinėjamos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto nuostatos, išskiriama Tarptautinės darbo organizacijos priimtų konvencijų reikšmė. Kitame skyriuje „Socialinės teisės ir socialinės apsaugos standartai nustatyti Europos žmogaus teisių apsaugos dokumentuose“ analizuojama Europos socialinė chartija (pataisyta) ir Europos socialinis kodeksas. Išskiriant ypatingą Europos Sąjungos teisės įtaką Lietuvos teisės sistemai šios dalies skyriuje „Socialinės teisės ir socialinės apsaugos standartai Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The aim of this work is to exam international social security standards and their implementation in Lithuania social security system. The work is divided into two parts. The first part “International social security standards” is defined. The place of international treaties in Lithuanian legal system is analyzed as international social security standards are basically established in these documents. Further based on the geographical criterion social right and social security standards established in the universal, European and European Union levels are analyzed. The chapter “Social rights and social standards established in the universal human rights documents” the provisions of Universal Declaration of Human Rights, International Covenant on Economic, Social and Cultural Rights are examined together with the conventions of the International Labour Organization. In the chapter “Social rights and social protection standards established in the European human rights documents” there are examined the provisions of European Social Charter (revised) and the European Social Code. Taking into consideration the impact of European Union law on the Lithuanian legal system in the chapter “Social rights and social standards established in the European Union law” the provisions of European Union Charter of Fundamental Rights and Charter of Fundamental Social Rights of the Workers are analyzed. In the following part of the work social security standards established for the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos ypatumai. Ikimokyklinė vaikystė yra pirminis ir labai svarbus vaiko socialinių gebėjimų formavimosi etapas ir pagrindas tolimesniai socializacijai. Vaiko socialinis ugdymas prasideda šeimoje, tęsiamas ir papildomas vaikų darželyje, priešmokyklinėje grupėje ir vėliau mokykloje. Siekiant nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos ypatumus, baigiamajame darbe atlikta mokslinės literatūros ir tyrimų ikimokyklinėje įstaigoje analitinė apžvalga. Darbe apibūdinami ikimokyklinio amžiaus vaikų, ugdytų darželyje ir namuose socializacijos ypatumai. Pateikiami duomenys apie tėvų ir darželio pedagogų įtaką vaiko socializacijai. / The thesis examines the peculiarities of preschool children socialization. Preschool childhood is the first and very important child‘s social capabilities development stage and the foundation for his future socialization. Child‘s social education begins within the family, then continues and is being complemented at nursery, preschool group and finally at school. In order to determine the peculiarities of preschool children socialization scientific literature has been analysed and research at preschool institution has been undertaken and was delivered in the master thesis. The paper represents peculiarities of socialization of preschool children that were educated in the nursery and at home. There are also findings provided on how parents and nursery educators influence the process of child‘s socialization.

Dauguma mokslininkų sutartinai teigia, kad neįmanoma nustatyti bendrų visoms nusikaltimų rūšims priežasčių. Vis tik sutinkama su nuomone, kad skiriasi tiek vyrų, tiek moterų padaromų nusikaltimų pobūdis, priežastys, motyvai. Apie abiejų lyčių bei apie vyrų nusikaltimus rašė nemažai mokslininkų, o moterų nusikaltimai buvo tarsi palikti nuošalėje. Tačiau pastebima, kad moterims yra būdingi kai kurie nusikaltimai (pvz. naujagimio nužudymas), jos taip pat būna pripažįstamos recidyvistėmis, yra moterų, kartais keliančių didesnį pavojų sau ir visuomenei nei vyrai. Šiame darbe analizuojami moterų, kaip atskiros socialinės grupės, atliekamų nusikaltimų socialiniai veiksniai. Siekiant, jog valstybės vykdoma nusikaltimų prevencija būtų veiksminga, būtina atskleisti svarbiausias nusikaltimų priežastis ir prielaidas. Darbe siekiama atskleisti socialinius veiksnius, kurie turi nemažai įtakos nepageidaujamai asmenybės socializacijai. Nusikaltimų priežastys darbe aprašomos, kaip faktoriai, darantys įtaką bsiformuojančios asmenybės vertybinėms orientacijoms, kurios sudaro prielaidas konkrečiose situacijose pasirinkti nusikalstamo elgesio modelį. Kitaip tariant, nusikaltimų priežastys atsako į klausimą, kodėl žmonėms atsiranda polinkis elgtis nusikalstamu būdu. Socialinių faktorių analizė paremta moterų nusikalstamų charakteristikos aprašymu bei teorijų, atskleidžiančiomis nusikaltimų priežastis, taikymu. Buvo pasirinktos ir pritaikytos teorijos, geriausiai atskleidžiančios socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Most of the scientists agreed that they can not identify all common types of crimes causes. Still, acceptance is fact, that there are differences in men and women crime nature, causes and motives. Of both sexes and men crimes has been written many scientists and women's crimes was left on the sideline. However, it is noted that women frequently commit some of the crimes (such as baby's murder), they also are often recognized as recidivist, sometimes posing a greater risk to themselves and society than men. In this work will be analyzed women as a distinct social group, carried out by social factors of crime. For the state-run crime prevention to be effective, it is necessary to reveal the main causes of crime and assumptions. The work aim is to reveal the social factors that have an impact on personality’s socialization. The causes of crime there are described as factors influencing the formation of personal value orientations, which leads in specific situations to choose model of criminal behavior. On other hands, the causes of crime responses to a question, why people appear disposition of criminal behavior. Social factors analysis based on the description of the characteristics of the female delinquent, and theories of crime revealing the reasons, for the application. Have been selected and adapted the theories, the most revealing of social factors on women's crime.

Magistro darbo objektas – radikalūs socialiniai judėjimai. Darbo tikslas – atskleisti interneto įtaką radikaliems socialinėms judėjimams šiuolaikinėje visuomenėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti gyvenimo tinklinėje visuomenėje principus, išanalizuoti kibernetinė galios, kurioje egzistuoja internetinis aktyvizma prigimtį, išnagrinėti globalų pilietinį judėjimą, bei pateikti jo veiklos pavyzdžius. Magistro darbas susidės iš keturių dalių. Pirmoje dalyje bus pristatoma tinklinės visuomenės sąvoka, jos vaidmuo, bei gyvenimo dinamikos tinklinėje visuomenėje principai. Antroje darbo dalyje bus pristatoma kibernetinės galios sąvoka, jos dimensijos, atskleista terpė, kurioje egzistuoja visuomeniniai internetiniai judėjimai. Trečioje darbo dalyje bus pristatoma globalus pilietinis judėjimas, jo įtaka, bei taktinės žiniasklaidos koncepcija. Ketvirtoje darbo dalyje bus pateikta internetinio aktyvizmo grupių analizė. Magistro darbas gali būti naudingas: komunikacijos specialistams ir praktikams, bei politologams studijuojantiems interneto vaidmenį socialinių judėjimų praktikoje. / In the Times of struggle between neoliberal capitalism and global civil movement Questions regarding global governance and the possibility of global democracy are of specific concern. Currently, many social movements are organized around human rights under a variety of platforms (i.e., labor, indigenous rights). It is my contention that the need for transnational multi-issue movements is evident in the struggle for global democracy. The Internet is an important resource for the mobilization of mass global movements because it allows for quick and broad dissemination of information. Network society as a society in which a combination of social and media networks shapes its prime mode of organization and most important structures at all levels (individual, organizational and societal). It is necessary to understand nature of network society and its dynamics to further look at its influence on emerging social movements. Power is the condition and limit of politics, culture and authority. Power seeps through and around all forms of subjectivity, at times bringing opposites into conflict in a way that reinforces the fundamental flow of power. Power concerns not immediately obvious forms of politics, culture and authority but the structures that condition and limit these three. Grassroots activism exists in constant flows of power. Democracy is invented and reinvented between the demands of those without power and the limitations those with power try to impose. How are these two... [to full text]

Nuo XX a. dešimto dešimtmečio pradžios Lietuvoje mažėja gimstamumas ir ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Tai daro poveikį kartų balanso kaitai – jaunosios kartos atstovų mažėja, o vyresniosios – daugėja, tuo pačiu plinta trijų keturių kartų giminystės ryšiai (vaikai-tėvai-seneliai-proseneliai). Dėl šių permainų, dėl šeimos instituto fundamentalių pokyčių, (įvairių šeimyninio gyvenimo formų įsigalėjimo, pakartotinai kuriamų šeimų skaičiaus didėjimo, teritorinio mobilumo) bei taip pat dėl specifinės permainų laikotarpio socialinės ekonominės aplinkos, kyla grėsmė solidarumo tarp kartų užtikrinimui. Todėl socialiniai mainai tarp kartų šeimoje yra svarbūs abipusiam kartų bendradarbiavimui, dialogo bei tarpusavio pagalbos užtikrinimui, vengiant kartų susvetimėjimo pavojaus, kuris galėtų neigiamai paveikti visos visuomenės sutelktumą bei gebėjimą darniai funkcionuoti. Kuomet valstybė ir rinka neužtikrina paramos, socialiniai mainai tarp kartų šeimoje gali sumažinti gresiančias pasekmes Empirinio tyrimo tikslas – atskleisti socialinių mainų tarp kartų šeimoje ypatumus. Tyrimo objektas – 18-77 metų amžiaus Vilniaus miesto gyventojai. Informacijos rinkimo metodas – anketavimas, instrumentas – klausimynas. Naudota netikimybinė kvotinė Vilniaus miesto gyventojų atranka. Atrankos dydis – 360 respondentų. Šiuo tyrimu siekiama ne reprezentuoti Vilniaus miesto gyventojus, todėl didesnis dėmesys skiriamas bendrų tendencijų išryškinimui ir jų palyginimui, remiantis skirtingomis... [toliau žr. visą tekstą] / Problem. Since the beginning of the tenth decade of the 20th century, the birth rate has been decreasing in Lithuania and the average believable life expectancy has become longer. This has an impact on the change in the balance of generations – the number representatives of younger generation is decreasing and of the older – increasing, at the same time family relationships of three – four generations (children – parents – grandparents – great grandparents) is spreading. Because of these changes, because of fundamental alterations of family institution (various well established forms of family life, increase in number of repeatedly made up families, territorial mobility), also because of the period of specific changes in socio-economic surroundings a threat to generational solidarity arises. Thus, social transfers between generations are important for mutual cooperation of generations, for ensuring the dialogue and reciprocal help, avoiding the alienation danger of generations, which could negatively effect the concentration of the whole society, as well as ability to function compatibly. Family support can reduce consequences of non existing support from the state and market The purpose of empiric research is to reveal the peculiarities of social intergenerational transfers. The object of research is 18-77 aged residents of Vilnius city. The method of gathering information is questioning, instrument – questionnaire. The undenominational inquiry sampling of Vilnius city... [to full text]

Šiame magistriniame darbe nagrinėjama kolektyvinių derybų bei kolektyvinių sutarčių sudarytų aukštesniu nei įmonės lygiu ypatumai. Tiriant kolektyvinių derybų požymius Europos Bendrijos bei nacionaliniu lygiais, siekiama atskleisti aukštesnio lygio kolektyvinių derybų reikšmę kuriant darbo teisinius santykius. Apibendrinant pagrindinius kolektyvinių derybų požymius, išskiriami aukštesnio lygio kolektyvinių derybų ypatumai. Remiantis socialinės partnerystės samprata bei šiam institutui būdingais principais, darbe didžiausias dėmesys skiriamas kolektyvinėms deryboms dėl nacionalinių, šakos ir teritorinių kolektyvinių sutarčių sudarymo. Nagrinėjant kolektyvinės sutarties sampratą ir turinį, siekiama atskleisti aukštesnio lygio kolektyvinių sutarčių, kaip sėkmingo kolektyvinių derybų rezultato specifiką. Aukštesnio lygio kolektyvinės sutartys analizuojamos remiantis bendrais visoms kolektyvinėms sutartims būdingais požymiais, akcentuojant tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus tik šio lygio kolektyvinėms sutartims būdingus ypatumus. Remiantis šiuo metu kolektyvinius santykius įtvirtinančiais šaltiniais, atkreipiamas dėmesys į aukštesnio lygio kolektyvinių sutarčių reglamentavimo kaitą Lietuvoje. Atsižvelgiant į kolektyvinių santykių svarbą šiuolaikiniame visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime, tiriami aukštesnio lygio kolektyvinių derybų dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo teoriniai ir praktiniai aspektai Lietuvos darbo teisėje. Siekiama atksleisti, kaip... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the peculiarities of the collective bargaining and the collective bargaining agreements above enterprise level. While going into the attributes of collective bargaining at the European Union and national levels, it is aimed at revealing the significance of higher-level collective bargaining when building labor legal relationships. When summarizing the main attributes of collective bargaining, peculiarities of higher-level collective bargaining are singled out. Based on the conception of social partnership and principles inherent to this institute, this work focuses on collective bargaining regarding conclusion of national, branch and territorial collective agreements. When exploring the conception and content of collective agreements, it aimed at disclosing the specifics of higher-level collective agreements as a corollary of successful collective bargaining. Higher-level collective agreements are being analyzed based on the features common to all collective agreements, while emphasizing the peculiarities inherent to collective agreements of this level only that are entrenched in international and national legislative acts. Based on the sources currently establishing collective relationships, attention is drawn to the changes of regulation of collective agreements in Lithuania. Considering the significance of collective relationships in contemporary social and economic life, theoretical and practical aspects of higher-level collective negotiations... [to full text]

Activity evaluation problems of a real estate company have been raised, evaluation methods of a service company suggested by foreign authors have been explored and systematized, activity evaluation peculiarities of a real estate company have been formulated in the Master’s thesis. Theoretical evaluation aspects of service rendering companies have been summarised in the thesis. The real estate company UAB ŠVR has been analysed applying a method of evaluation the enterprise in 6 parameters. Having evaluated the specifics of the real estate company activity it was ascertained that the method used for service company activity evaluation may be also employed in real estate company evaluation.

The main task of this analysis was to examine social welfare needs satisfaction of elderly in Petrašiūnai community. To assess elderly community’s in Petrašiūnai social needs and possibility to satisfy their needs, also to analyse the influence of those needs satisfaction into elderly life subjective estimation. In the survey was employed quantitative analysis method, semi-structural interview mode, information analysis was done by SPSS 10.0 software. While the survey were interviewed 75 elderly of Petrašiūnai community, 50 whereof women and 25 men. 25 elderly women of all those people are actively participating in Petrašiūnai community’s center schemes, others 25 elderly women and 25 elderly men are not participating in schemes. The average age of all interviewed – 66.17. Results showed, that elderly women ,who were actively participating in Petrašiūnai community center’s schemes, statisticaly better satisfy their social needs if to compare with other two people groups, those who are not participating in this activity. The survey showed, that people who satisfy their participation, association/intercourse, information receiving/self-education needs, they statistically better assess their life if to compare with those, who satisfy above mentioned needs only partly. The hypothesis, that for Petrašiūnai elderly community participating in Petrašiūnai center’s activity has determinative interest for their life self assessment, was... [to full text]

Šio darbo objektas - socialinio judėjimo struktūra bei naujųjų medijų poveikis jai. Susiejant socialinius judėjimus su politiniu aktyvizmu postindustrinėse visuomenėse darbe nagrinėjama kokį poveikį naujųjų medijų sklaida gali turėti politiniam aktyvizmui. Darbo tikslas – remiantis egzistuojančiomis socialinių judėjimų teorijomis paaiškinti kaip naujosios medijos gali įtakoti socialinių judėjimų raidą. Darbu siekiama įvesti teorijas į Lietuvos socialinį kontekstą patikrinant jų veiksmingumą aiškinant politinį aktyvizmą Lietuvoje. Tyrimo tikslams pasiekti darbe sprendžiami šie pagrindinai uždaviniai: analizuojamos socialinius judėjimus aiškinančios teorijos; analizuojamos egzistuojančios žinios apie naująsias medijas; atlikti šių teorijų sintezę; apsibrėžiamos tyrimui reikalingos sąvokos; sudaroma tyrimo metodologija; atliekamas pasirinkto atvejo tyrimas; aptariamos platesnio šio tyrimo rezultatų taikymo galimybes. Darbe naudojamas atvejo tyrimo metodas. Tam pasitelktas vienas Vilniaus mieste besivystančio viešųjų erdvių išsaugojimo judėjimo mobilizacinis atvejis. Buvo atliktas judėjimo narių naudojamos naujienų grupės stebėjimas, kiekybinė šios grupės narių aktyvumo grupėje analizė bei kokybiniai giluminiai interviu su judėjimo dalyviais. Keliama hipotezė, kad nagrinėjamas judėjimas veikia kaip pasklidęs tinklas, apjungiantis jau prieš mobilizaciją veiksmui egzistavusius socialinius tinklus. Komunikacija naujosiomis medijomis sustiprina ryšius tarp atskirų jau egzistavusio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis is a structure of a social movement and influence of new media on it. Linking social movements with political activism in postindustrial societies this works aims to find out possible influence of new media on political activism. The aim of this work is to explain impact of new media on social movement evolution by using established theories of social movement research. By way of this work established social movement theories were brought to the Lithuanian social context this way checking their validity in explaining political activism in Lithuania. The main objectives were these: to analyze theories of social movements; to analyze existing knowledge on new media; using these theories in explaining influence of new media on social movements; to define main concepts of the research; to create methodology of the case study; to carry out a case study; to discuss possible generalization of the results. A case study was used as a method. One mobilization case of public space preservation movement in Vilnius was chosen. A method triangulation, usual to use in case studies, contained observation of the newsgroup, used by activists, quantitative analysis of newsgroup activity and deep qualitative interviews with participants of the movement. The hypothesis was that “social movement was an all-channel network connecting social networks which existed already before the act of mobilization. Communication using new media strengthens the existing links... [to full text]

SANTRAUKA Magistriniame darbe analizuojama socialinio konflikto samprata: pateikiama socialinio konflikto sąvoka, pagrindinės teorijos, socialinio konflikto priežastys, struktūra ir dinamika, socialinių konfliktų klasifikacija, jų funkcijos, pasekmės, sprendimo strategijos. Pagal pasirinktą darbo tikslą detaliai analizuojami darbo nesutarimai, ypatingai tie, kurie perauga į darbo ginčus ir yra nagrinėjami teisinėmis priemonėmis, aptariama metodų teisės ginčams nagrinėti samprata, jų privalumai ir trūkumai, nagrinėjami konkretūs darbo ginčų teisiniai reguliavimo būdai. Darbe analizuojamos socialinio konflikto sampratos, darbo konflikto ir darbo ginčo atskyrimo, darbo ginčų reguliavimo Lietuvoje problemos. Aptariami esminiai Lietuvos Respublikos DK numatyti darbo ginčų reguliavimo trūkumai, atkreipiamas dėmesys į vartojamų sąvokų nenuoseklumą, vientisos darbo ginčų reguliavimo priemonių sistemos nebuvimą. Taip pat aptariami Lietuvos Respublikos Seimui pateikti DK pakeitimai ir numatomos naujovės, susijusios su darbo ginčų sąvokų koregavimu, aiškesniu kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės ir dėl interesų atskyrimu, darbo ginčų nagrinėjimo metodų sistemos pakeitimais. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad socialinių konfliktų tyrimas tampa vis labiau kompleksinis, mokslinis požiūris į patį socialinį konfliktą nuo pirmųjų tyrimų pradžios gerokai pakito: nuo visuomenės dezintegracijos veiksnio, socialinės aplinkos anomalijos iki integraciją ir identifikaciją lemiančio... [toliau žr. visą tekstą] / Social Conflicts: the Concept and Potential for Legal Regulation SUMMARY In the master work the conception of social conflict is analyzed: the concept of social conflict, the main ideas, the reasons, structure and dynamics of social conflict, the classification of social conflicts, their functions, results, strategies of solution are given. The odds of cross-purposes of work are particularly analyzed by the chosen purpose of work, mainly those which grow into contentions of work and are investigated by the legal means, the conception of methods for the investigation of the legal contentions, their merits and demerits are disputed, the particular ways of legal regulation of the contentions of work are analysed In the work the conceptions of social conflict, the problems of separation of the conflict of work, the contention of work and the regulating of contentions of work in Lithuania are analyzed. The main demerits of the contentions of work, which are intended in the Code of work of the Republic of Lithuania are disputed, the inconsequence of the used conceptions, the absence of solid system of means to regulate the contentions of work are noticed. Also the intended innovations and changes of the Code of work, proposed to the Seimas of Republic of Lithuania, connected with the correction of conceptions of contentions of work, the clearer separation of collective contentions of work due to the law and the interest, the changes of system of methods of investigation of the... [to full text]