• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 128
  • 9
  • Tagged with
  • 137
  • 101
  • 28
  • 23
  • 23
  • 22
  • 17
  • 16
  • 16
  • 16
  • 15
  • 14
  • 14
  • 13
  • 12
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
41

Socialinių paslaugų organizavimo slaugos ligoninėje ypatumai / The peculiarities of organization of social services at the hospice

Alubeckienė, Virginija 24 September 2008 (has links)
Lietuvoje ligonių slaugos ir globos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bei Sveikatos apsaugos ministerija. Pagrindinė funkcija - socialinės politikos įgyvendinimo, paslaugas ligoniams teikia įstaigos, tiesiogiai pavaldžios miestų savivaldybėms. Slaugos ligoninė yra viena iš stacionarių globos įstaigų, kurios tikslas organizuoti ir teikti palaikomąjį gydymą senyvo amžiaus asmenims su negalia, sunkiai ar nepagydomomis progresuojančiomis ligomis sergantiems asmenims, saugoti ir ginti jų teises bei interesus, užtikrinti kvalifikuotą slaugą, fizinę ir psichologinę reabilitaciją, socialinę integraciją dėl sveikatos būklės laikinai ar visam gyvenimui praradusiems savarankiškumą. Pagrindiniai socialinių paslaugų teikėjai ilgalaikėje stacionarioje globos ir slaugos įstaigoje socialiniai darbuotojai, kurie ne tik teikia paslaugas, bet patys yra šių paslaugų organizatoriai bei koordinatoriai. Dirbant socialinį darbą yra aktualu žinoti ar šios paslaugos yra kokybiškos, ar pilnai jos tenkina pacientų poreikius. Darbo tiriamasis objektas – socialinių paslaugų organizavimo slaugos ligoninėje ypatumai. Darbo tikslas – išanalizuoti socialinių paslaugų organizavimo slaugos ligoninėje ypatumus. Uždaviniai: 1. Atskleisti palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigų paskirtį šiuolaikinėje sveikatos ir socialinių paslaugų sistemose. 2. Aptarti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje teikiamų socialinių paslaugų... [toliau žr. visą tekstą] / The policy of patients’ care and protection in Lithuania are formed by The Ministry of Social security and labor and The Ministry of health of the Republic of Lithuania. The main function – the implementation of social policy, the services for patients are given at the institutions that are under control of municipalities. The hospice is one of the stationary care institutions that purpose is to organize and give the supportive treatment for elderly disabled people, persons having heavy or incurable progressive diseases, to protect and defend their rights and interests, to assure the qualified care, physical and psychological rehabilitation, social integration for persons who temporary or for life have lost self-sufficiency because of state of health. The main givers of social services in the long-time stationary institution of protection and care are the social workers, who not only give the services, but themselves are the organizers and coordinators of these services. In the social work it is relevant to know are these services given qualitatively and do they completely meet the needs of patients. The investigative object of work – the peculiarities of organization of social services at the hospice. The purpose of work – to analyze the peculiarities of organization of social services at the hospice. Goals: 1. To display the destination of supportive treatment and care institutions in the modern systems of health and social services. ... [to full text]
42

Nakvynės namų klientų socialinių poreikių tenkinimo galimybės / The opportunities for satisfying the social needs of clients of kip house

Kulienė, Janina 24 September 2008 (has links)
Pasikeitus ekonominėms ir juridinėms sąlygoms, atsirado benamių – žmonių, praradusių gyvenamąjį būstą. Butai prarandami dėl įvairių priežasčių: tapus aferistų aukomis, prasiskolinus, degradavus. Dalis šių žmonių tampa visiškais benamiais ─ neturi nuolatinio darbo, gyvenamosios vietos, valkatauja, elgetauja, nusikalsta. Jie nakvoja atsitiktinėse vietose: vasarą parkuose, apleistuose pastatuose, žiemą – šiluminėse trasose, stotyse. Tikslus tokių benamių skaičius nežinomas. Laikinai jie gali prisiglausti nakvynės namuose. Poreikis apsigyventi nakvynės namuose yra žymiai didesnis nei laisvų vietų skaičius juose. Pastaraisiais metais Lietuvoje socialinių paslaugų sistema sparčiai plėtojama, savivaldybėse kuriamos įvairių tipų įstaigos, teikiamos naujų rūšių paslaugos. Išsiplėtus paslaugų sistemai, atsiranda naujų santykių tarp paslaugų teikėjų, ypač aktualūs tampa paslaugų valdymo, prioritetų nustatymo, paslaugų pirkimo ir pardavimo, taip pat mokėjimo už paslaugas klausimai. Vykdydama savo programines nuostatas, Vyriausybė socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politika siekia, kad kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visaverčio gyvenimo sąlygos, atsižvelgiant į moterų ir vyrų padėties skirtumus. Dar didesnis dėmesys bus skiriamas socialinei atskirčiai įveikti, skurdui ir turtinei nelygybei mažinti, skatinti šeimos stabilumui. Išdėstytos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos nuostatos padės įgyvendinti Nacionalinės Lisabonos strategijos... [toliau žr. visą tekstą] / The opportunities for satisfying the social needs of clients of kip house The object of the investigation: to assess the opportunities for satisfying the social needs of clients of kip house in Vilnius City. Pursuing the object, the following tasks were set: - to identify the factors that predetermine homelessness of clients of kip house; - to disclose the social needs of clients of kip house. On the investigation, the method of quantitative research was applied. It was expected to identify the causes of becoming of the clients of kip house homeless and the social needs of them required for self-assistance using the semi-structured interviewing. It was tried to identify the opportunities for satisfying the social needs of clients of kip house in course of joint analysis of the results of the interviewing under the questionnaire and the documents. The investigation was carried out in January-February 2008. Homeless persons provided with social care and short-time social protection services at Vilnius City kip house that applied for a short-time social care services were interviewed. It was important to elucidate whether opportunities for satisfying the social needs of clients exist at the kip house. The persons under investigation were 5 males and 4 females residing at the kip house. The semi-structured interview was formed of 34 questions – 11 closed and 23 open questions. The principal conclusions: - Homelessness is not only a lack of lodging. It is a very complicated... [to full text]
43

Administracinės teisės sąveikos su kitais socialiniais mokslais poreikis ir perspektyvos / Administrative law’s and other social science’s interaction, requirements and perspectives

Juodviršytė, Ieva 27 December 2006 (has links)
Šiandien Lietuva, kaip ir kitos posovietinės valstybės, vis dar išgyvena gana sudėtingą ir prieštaringą socialinį, ekonominį ir teisinį pokyčių laikotarpį, susidurdama su anksčiau nepatirtomis problemomis. Nauja teisinė bazė kuriama praktikoje nepasiteisinusių teisės normų pagrindu, be to, nuolat kintantys visuomeniniai santykiai reikalauja pastovaus darbo administracinės teisėkūros srityje. Socialinė–ekonominė šalies plėtra posovietiniu laikotarpiu reikalauja naujų valdymo formų, veiksmingų sprendimų, todėl pastaraisiais metais itin didelio dėmesio sulaukia vykdomosios valdžios institucijų sistema, jos tobulinimo gairės. Tačiau net teisinės doktrinos nuolatinis tobulinimas ir naujų idėjų kūrimas iki galo neišsprendė egzistuojančių problemų, kadangi buvo nuolat bandoma iškilusias problemas spręsti vien tik teisinėmis priemonėmis, taip užsidarant nuo galimai teigiamo kitų socialinių mokslų poveikio. Socialinių mokslų integracija parodė administracinei teisei neregėtą naują tyrinėjimų plotmę, kadangi jie padeda atskleisti naujų ir pakitusių visuomeninių santykių turinį, taip administracinei teisėkūrai nubrėžiant naujas gaires ir suteikiant galimybę savo normoms priartėti prie realiai susiklosčiusių visuomeninių santykių. Šiame darbe nagrinėjama administracinės teisės ir kitų socialinių mokslų sąveika, poreikis ir perspektyvos. / Today Lithuania is experiencing complicated and contradictory period of social, economical and legal changes as other post-soviet states. Lithuania deals with problems it has not experienced before. A new legal basis is created on legal norms which are not confirmed in practices. Also every moment changing public relations require constant work on legal norms in administrative law. Social-economical development of state in post-soviet period requires new governance forms, effective decisions. However, constant improvement of legal doctrines and creation of new ideas did not solve existing problems, because every arising problem was tried to be solved just in legal means, closing up from other social science’s impact. The integration of social science has shown administrative law as a new social research, which helps to improve a new process of public relations, legal administrative law and come up with legal norms by real public relations. Administrative law’s and other social science’s interaction, requirements and perspectives are analyzed in this work.
44

Socio-economic aspects of municipal waste management in the context of sustainable development / Komunalinių atliekų tvarkymo socialiniai-ekonominiai aspektai darnios miestų plėtros kontekste

Žičkienė, Skaidrė 21 January 2005 (has links)
The idea of harmonizing economic growth with the laws of development of society and the environment is expressed in the concept of sustainable development. In the frame of sustainable development an exceptional importance is attached to studying material flows, therefore management of waste flows must not contradict the principles of sustainable development. In agreement with M. Jacobs, it is possible to affirm that waste management in the context of sustainable development means using materials in closed cycles. Investigating socio-economic efficiency of municipal waste management means studying the organizational waste management process and factors disclosing characteristic features of this process, making deep comparative socio-economic analysis of waste management options and studying waste managements acts both on national and local level in order to reveal the ways of increasing socio-economic efficiency in municipal waste management. This study is induced by the necessity of changing the traditional waste management of depositing it in landfills, by recycling using not only national and international funds, but by mobilizing resources of local waste management systems as well. It is natural, that the policy of waste management, in which neither the scale of economic damage nor future waste management expenditure were evaluated, was orientated towards disposal of waste in refuse dumps. This means transferring problems to future generations, and this cardinally... [to full text] / Dėsninga, jog atliekų tvarkymo politika, kurioje nebuvo įvertinas ekonominės žalos aplinkai ir visuomenei dydis bei būsimos atliekų tvarkymo sąnaudos, buvo orientuota į atliekų deponavimą sąvartynuose. Tokia praktika įvardijama kaip problemų (pavojaus) aplinkai perkėlimas ateities kartoms, o tai kardinaliai prieštarauja darnios plėtros koncepcijai. Todėl keliamas klausimas, kokios atliekų tvarkymo sistemos laikytinos efektyviomis socialiniu-ekonominiu požiūriu. Tyrimai, atlikti Europos Sąjungos šalyse, rodo, jog tai sistemos, kurių ištekliai nukreipti antrinėms žaliavoms tvarkyti ir nuolatinei šio tvarkymo plėtrai organizuoti. Diegiant regionines atliekų tvarkymo sistemas, antrinių žaliavų surinkimo, rūšiavimo ir parengimo perdirbti išlaidoms padengti numatyti du šaltiniai – bendrasis tarifas (ar vietinė rinkliava) ir „Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos“ lėšos. Bendrojo tarifo didinimas atsižvelgiant į atskirų atliekų srautų tvarkymo išlaidas arba tarifo neišrūšiuotai ir rūšiuotai atliekų daliai diferencijavimas priskiriamas prie neatidėliotinų priemonių, tačiau pirmiausia būtina identifikuoti lokalinių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų vidinius rezervus, kurių dėka galima padidinti socialinį-ekonominį atliekų tvarkymo rezultatyvumą, kartu praktiškai realizuojant darnios plėtros principus.
45

Socialinių darbuotojų motyvacija ir jos skatinimas viešojo sektoriaus ir nevyriausybinio sektoriaus institucijose / The motivation of social workers and it's stimulation in the institutions of the local and not governmental sectors

Kalinauskaitė, Daiva 04 June 2005 (has links)
Daiva Kalinauskaitė In the latest decades of the last century seeking rational use of finance, estimation of efficiency has become firmly established and the means of private activity efficiency and management have been put into practice. The decentralization of structure and self-government are indispensable means for perfection of management, discipline and control. Actually, it is measuring of the results of work and quality and determination of clear aims for organization units and individuals. The new public management witnesses the improvement of organizational power – “culture” and behavior but not mechanisms of organization or system are becoming the object of method estimation. Evaluation is becoming human behavior more and more in organizations, but not the way of control of organization behavior. Putting into practice human supply management methods, such as payment according results, the evaluation and certification of personnel, changes motivation, culture and regulations of the workers. It is very important for market now that the workers of budgetary and not governmental organizations would have equivalent conditions in order to avoid changing and demotivation. A research was carried out, the aim of which was to reveal the peculiarities of social workers’ motivation. In public sector stimulation system is regulated according to the laws; a more versatile stimulating system of not governmental sector gives a bigger efficiency of institutions and the... [to full text]
46

Demografiniai – socialiniai pirminės sveikatos priežiūros prieinamumo skirtumai sveikatos priežiūros įstaigoje / DEMOGRAFIC AND SOCIAL INEQUALITIES OF PRIMARY HEALTH CARE IN ASSECCIBILITY

Banevičienė, Rima 03 August 2007 (has links)
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – tai kiekvieno gyventojo galimybė ligos ar kito patologinio proceso atveju pasinaudoti sveikatos priežiūros teikiamomis paslaugomis. Darbo tikslas – įvertinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sveikatos priežiūros įstaigoje „Telšių sveikata“, priklausomai nuo demografinių – socialinių pacientų charakteristikų. Tyrimo metodika. 2006 m. balandžio mėn. atliktas anoniminis anketinis pacientų tyrimas. Apklausoje dalyvavo UAB „Telšių sveikata“ pas bendrosios praktikos gydytojus besilankantys pacientai. Buvo išdalinta 400 apklausos anketų, užpildyta ir grąžinta – 359, atsakas – 89,75 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 10 versijos programiniu paketu. Rezultatai. Daugiau kaip pusė visų respondentų (62,8 proc.) į bendrosios praktikos gydytojus kreipiasi dėl ligos. Dažniau moterys (5,4 karto), negu vyrai (4,5 karto). Pirminės sveikatos priežiūros prieinamumas teritoriniu požiūriu geresnis miesto respondentams. Jie greičiau pasiekia savo gydymo ���staigą, todėl patenkintų kelionės laiku iki UAB „Telšių sveikata“ dvigubai daugiau yra miesto respondentų (92,0 proc.), kaimo (47,3 proc.). Dažniausiai registracijos talone nurodytu laiku pas gydytoją nepatenka vyriausi respondentai (31,6 proc.). Laiku nepatekę, prie gydytojo kabineto durų ilgiau priėmimo laukia kaimo respondentai. Taip pat ilgiau laukia vyrai, negu moterys. Daugiau kaip valandą laukia 11,0 proc. vyrų ir 1,5 proc. moterų. Organizaciniu požiūriu sveikatos... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. The accessibility of primary health care – in the chance for the each citizen to avail oneself of health care services in case of illness or pathological process. The aim of study. To evaluate the accessibility of health care services in primary health care service office „Telšių sveikata“ depending on the patients demografic – social characteristics. Methods. An anonymous questionnaire study was carried out in April 2006. Patients visiting the doctors of primary health care service office “ Telšių sveikata” filled in the questionnaire. 400 questionnaires were distributed among patients, of which 359 questionnaires were completed. The response rate of completed questionnaires was 89,75. Statistical analysis of the data was conducted using SPSS programming packet. Results. More than half of all respondents (62,8%) consulted a doctor due to illness. More frequently female patients (5,4 times), male patients (4,5 times). The territorial access of primary health care is better for urban respondents, because they could easies to reach their health care institution 92 % of them are satisfied in time, reaching the places only 47,3 % of rural patients. 31,6 % of senior patients can’t see the doctor at the fixed time. Rural respondents waited at the physician room longer than urban respondents, longer waited male patients than female. More than one hour had waited 11,0 % males and 1,5 % females. The organizational access was better for urban young... [to full text]
47

Verslumo ugdymas:socialiniai poreikiai ir plėtojimo galimybės / Enterprise education: the social requirements and the possibilities of the development

Čepulinskaitė, Jolita 16 August 2007 (has links)
Verslumas remiasi Europos Sąjungos ir Lietuvos dokumentais, kurie reglamentuoja verslumo ugdymą. Darbas yra vienas iš svarbių faktorių. Pedagogai pritaria verslumo integravimui, tačiau jie nėra pakankamai pasiruošę ugdyti verslumą. / The enterprise's conception is traversed by theoretical aspect and documents of the Europen Union and Lithuania, which are regulated the education of the enterprise.Work is one of the contentment factors.Pedagogues agreed to the enterprise integration into the coeducational programmers, but they aren't ready to educate the enterprise their students.
48

Socialinių darbuotojų požiūris į komandinį darbą / Social workers attitude towards teamwork

Savukynaitė, Gintarė 24 September 2008 (has links)
Šiandieninėje visuomenėje vienas iš esminių modernios, besimokančios organizacijos bruožų yra komandinis darbas. Komandinis darbas populiarus daugelyje veiklos sričių ir įgija vis didesnę vertę. Organizacija gali efektyviai veikti ir siekti tikslų, tik subūrusi puikiai veikiančią komandą. Tačiau tai yra sudėtingas, išmanymo ir žinių reikalaujantis darbas. Socialiniai darbuotojai vieni iš daugelio, kurie priklauso įvairioms darbo komandoms. Šio darbo tikslas įvertinti socialinių darbuotojų požiūrį į komandinį darbą. Pirmoje darbo dalyje pateikiamas socialinio darbuotojo profesinės veiklos apibrėžimas ir reglamentavimas. Antroje darbo dalyje apžvelgiamas komandinis darbas kaip strategija. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma socialinių darbuotojų teigiamai vertina komandinį darbą, tačiau dar nėra išsiugdę pakankamos jo kompetencijos. Organizacijose, dirbančiose pagal komandinio darbo principus, vyrauja palanki darbo aplinka ir draugiški santykiai, bet socialiniams darbuotojams tenka per didelis darbo krūvis ir atsakomybė, ne visi susipažinę su komandinio darbo principais. Socialinių darbuotojų komandinio darbo ir veiklos ypatumai, priklauso nuo jų amžiaus, darbo stažo ir asmeninių savybių. Žinių apie komandinį darbą, respondentai norėtų įsigyti kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Darbo pabaigoje pateikiamos praktinės rekomendacijos socialinio darbuotojo veiklai komandoje tobulinti, kurios turėtų padėti išsiugdyti pakankamas komandinio darbo... [toliau žr. visą tekstą] / In modern society one of the main features of developing organisation is teamwork. Teamwork is popular among different fields of activity and it is becoming more and more valuable. Only having formend the team which works perfectly organization is able to work effectibely and reach its aims. However, this is complicated, requiring knoledge ands skills work. Social workers are the ones, who helong to varions teams. The aim of this work is to evaluate the social workers attitude towards teamwork. In the first part of this work there is the definition and description of professional activity. In the second part of this work the teamwork as a strategy is analyzed. After the research it became clear that most social workers evaluate this positively, but they still feel the lack of competence. Organizations, which have been working following the principles of teamwork have favourable working atmosfere and warm relations, although social workers suffer from overwork and responsibility, also not everyone is acquainted with the principles of teamwork. The character of social workers teamwork depends on their age, work experience and personal characteristics. The respondents would like to gain knowledge by going to qualification improvement courses. In the end of this work practical recommendations to improve teamwork are given. These recommendations should help in developing sufficient teamwork competences .
49

Senų ir pagyvenusių asmenų socialinių ryšių kaita: senelių vaidmenys / Changes is social reliationship among old and elder people: roles of grandfathers

Kligytė, Laura 29 January 2009 (has links)
Šiame darbe aprašomi senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių kaita, senelių vaidmenys. Kalbama apie požiūrį į senėjimą, patį senėjimo procesą, socialinius ir ekonominius veiksnius senstant. Aptariama senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių ypatumai, senatvės poveikis socialiniams žmogaus vaidmenims. Aprašomi pagrindiniai senų ir pagyvenusių žmonių besikeičiantys vaidmenys, tokie kaip: tėvystės vaidmens netekimas, dirbančiojo vaidmens praradimas – išėjimas į pensiją, sutuoktinio vaidmens netekimas – našlystė. Darbas parašytas remiantis moksline literatūra apie senų ir pagyvenusių žmonių socialinių ryšių ypatumus bei juos sąlygojančius veiksnius, senelių vaidmenis bei atlikto kokybinio tyrimo „Senelių vaidmenys“ duomenimis. Tyrimo metu buvo atskleidžiami pagrindiniai senelių vaidmenys, tokie kaip: globėjo, pagalbininko vaidmuo; kultūros, tradicijų, papročių perdavėjo vaidmuo; atostogų senelių vaidmuo; istoriko vaidmuo; teisėjo vaidmuo; šeimos stebėtojo vaidmuo; pavyzdingo gyvenimo mokymo vaidmuo; mokytojo vaidmuo; pasyvaus ar aktyvaus senelio vaidmuo ir kt. Interviu palietė esmines kartų problemas: kaip priimama dažnai netikėta senelio/močiutės padėtis, kaip keičiasi vyresnių žmonių gyvenimas atsiradus anūkams, kaip derinamas dar besitęsiantis darbas su pagalba anūkams, kaip leidžiamas ir kuo praturtinamas jau bendras laisvalaikis. Svarbiausia – kiek visame bendravime reiškiasi didaktiniai momentai, ką seneliai stengiasi perduoti savo anūkėliams. atspindintis svarbias... [toliau žr. visą tekstą] / The report dealt with changes in social interactions among old and elder population, specializing in roles of grandfathers. Focus is on approach towards aging process and social bonds during this process. Report analyzed the features of social interaction between older population and the influence of old age to human behavior. Additionally report covered major changes in live roles among older population – going on pension or widowhood, loosing active father‘s role. The materials used for report included analysis of relative science literature and data of qualitative research on roles of grandfathers. The research identified main roles of grandfathers like tutor, judge, teacher, assistant, transferor of culture, traditions and customs and more. Interviews covered and analyzed problems of several generations with appearance of grandchildren and entrance of grandfather’s role dealing with help to younger generation and common leisure. Major factor identified was that interaction between older and younger population allows the transition of key social values that are vital to our society.
50

Socialinių darbuotojų rengimo Lietuvoje ir Lenkijoje lyginamoji charakteristika / Comparative characteristic of social workers` training in Lithuania and Poland

Oberlian, Diana 29 June 2009 (has links)
Lietuvoje socialiniai darbuotojai yra rengiami nuo 1991- 1992 metu. Lenkijoje H. Radlinska ( 1879- 1954) yra socialinio darbo pradininkė, kuri 1925 metais įkūrė pirmąją aukštąją mokyklą ruošianti profesionalius socialinius darbuotojus. Socialinio darbo specialistų rengimo tema nėra nauja. Tačiau apie socialinių darbuotojų rengimą Lenkijoje, mūsų bibliotekose labai sunku rasti medžiagos. Šio darbo tikslas- atskleisti Lietuvos ir Lenkijos socialinių darbuotojų rengimo bendrybės ir skirtybės magistro lygmeniu. Siekiant tikslo buvo išnagrinėti socialinių darbuotojų rengimo Lietuvoje ir Lenkijoje raidos ypatumai, apžvelgti ir palyginti universitetų socialinio darbo magistrantūros studijų programos Lenkijoje ir Lietuvoje, parengtos rekomendacijos Lietuvos magistrantūros studijų programoms. Socialinio darbo specialistai šiandien yra labai reikalingi, nes kiek egzistuoja žmogus, teik jis susiduria su socialinėmis problemomis. / Social workers in Lithuania have been trained since 1991-1992. In Poland H.Radlinska initiated foundation of the first higher education school which would prepare professional social workers in 1925. H.Radlinska is an originator of the social work in Poland. Social work is a new booming sphere of activity the main goal of which is to support those members of our society who have encountered economic, social, psychological and other difficulties. Acquired knowledge in social work is one of the three keystones that enable to perform one`s duties with full competence. Training of the social workers is not a new theme, but it is very complicated in Lithuania to find out some information about social workers` training in Poland. So the goal of this M.A. thesis is to display similarities and differences of social workers` training in Lithuania and Poland. In order to obtain the goal, history of the social workers` training in Lithuania and Poland was studied and programs of master studies in both countries were compared. Term of the studies both in Lithuania and Poland is two years. In Lithuania, as well as in Poland, the students have to collect 80 credit points. In Lithuania master studies for social workers consist of common and elective subjects; in Poland- of compulsory and elective subjects respectively. The students in both countries have to prepare and defend their M.A. theses. Although the programs of the studies are different, social work is a professional job... [to full text]

Page generated in 0.1046 seconds