Magistro darbo objektas – tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklą ir nustatyti kompiuteriu paremtos komunikacijos vaidmenį nevyriausybinių organizacijų veikloje. Darbo uždaviniai: nustatyti ir ištirti tarptautinių mevyriausybinių organizacijų veiklos ypatumus; nustatyti komunikacijos priemones, naudojamas ryšių palaikymui socialiniuose tinkluose; apibrėžti socialinių tinklų analizės specifiką; ištirti pasirinktos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos kompiuteriu paremtos komunikacijos socialiniais tinklais aktualumą. Magistro darbas gali būti naudingas tarptautinių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams ir vadovams, kurie strategiškai planuoja organizacijos komunikacijos priemonių naudojimo prioritetus. / Due to the effective use of the new communication technologies international non-governmental organizations have increased its working boundaries, the number of activities, members involved, as well as it‘s influence to the important decision making of the governments and intergovernmental organizations. The international non-governmental organizations are specific, as it is working in many different countries, which has different culture and economic situation, while the branches of these organizations often consists of many volunteers, giving their spare time to the idea of the organization. That’s why the cultural and individual basis are more important to the non-governmental organizations, because each of the volunteer have an important influence. The differences of the individuals also causes the different use of new communication technologies. The aim of the paper is to analyze the work of the non-governmental organizations, as an investigation source using it‘s internal social networks and to determine the role of the computer mediated communication in it‘s activities. The research of the articles about the international non-governmental organizations, social networks and computer-mediated communication was made in order to investigate the selected international non-governmental organizations use of the communication technologies. The paper can be useful to the chairpersons and manages of the communication as well as to each member or staff in the international... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas perdegimo sindromo apraiškos socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, profesinėje veikloje pagal tris dimenisijas: depersonalizacija (neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą, bendradarbius, ugdytinius), emocinis išsekimas - (fizinių bei emocinių resursų išeikvojimas, persidirbimo jausmas) ir asmeninių profesinių siekių redukcija (žmogaus bejėgiškumas, neigiamas savęs ir savo darbo vertinimas). Darbo tikslas - išanalizuoti vaikų globos įstaigųų socialinių pedagogų patiriamo perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrime dalyvavo 100 socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose. Uždaro tipo klausimyno metodu tirta socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos įstaigose, perdegimo sindromo apraiškos profesinėje veikloje, remiantis dimensijomis (depersonalizacija, emocinis išsekimas, sumažėję asmeniai laimėjimai) išskirti aspektai: darbo pobūdis, stresas darbe, darbo santykiai su kolegomis ir ugdytiniais, savęs vertinimas profesinėje veikloje, darbo sąlygos. Depersonalizacijos srities klausimai apima kolegų ir ugdytinių santykius, emocinio išsekimo sritis apima darbo pobūdį ir emocinę būseną darbo metu, o asmeninių profesinių siekių redukcija apima savęs vertinimą ir darbo sąlygas. Analizuojant tyrimo duomenis, bandyta įvertinti socialinių pedagogų, dirbančių vaikų globos namuose, perdegimo sindromo apraiškas profesinėje veikloje. Tyrimu nustatyta, jog gana sudėtingas socialinių pedagogų darbo pobūdis... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's paper analyzes the social manifestations of burnout syndrome social pedagogue working in orphanages, according to the three professional dimentions: depersonalization (negative, indifferent, cynical attitude towards work, colleagues, and learners), emotional exhaustion (physical and emotional exhaustion of resources) and decreased professional accomplishment (human helplessness, negative self-evaluation and his job). The aim is to examine how the burnout syndrome is experienced by the teachers in children's social care homes. The study included 100 social pedagogues working in child care centers. Closed-ended questionnaire method was used. The volunteers were social pedagogues working in child care facilities who experience the burnout syndrome manifestations of the occupation. The principles of the basis of dimensions (depersonalization, emotional exhaustion, reduced the achievements of a person) were used to distinguish aspects: depersonalization, field questions from colleagues and pupils included relationships, emotional exhaustion areas included the nature and emotional condition at work, personal and professional goals included the reduction of self-evaluation, and working conditions. The analysis of the data was to try to assess the social educators, working in orphanage and assess manifestations of burnout syndrome in working life. The study found that relatively complex social nature of teachers' work (work intensity, complexity and... [to full text]

Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kuri neatitinka visuomenės nustatytų normų, patiria sunkumų, kurių nepajėgia pati išspręsti. Socialinės rizikos šeimose yra sutrikę santykiai tarp šeimos narių, dažnai vyrauja girtavimas, smurtas, vaikų nepriežiūra. Tokia šeima yra “už visuomenės ribų”, patiria socialinę atskirtį. Šeima yra artimiausia aplinka, kurioje žmogus turėtų jaustis saugus, palaikyti teigiamus ryšius su kitais šeimos nariais, tačiau socialinės rizikos šeimose ir už jos ribų ryšiai dažnai būna sutrikę, vyrauja disfunkciniai santykiai. Moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirties tyrimu siekiama padėti geriau suprasti tiriamąjį reiškinį, atskleisti socialinių ryšių svarbą, pastebėti socialinės pagalbos galimybes šeimos aplinkoje. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinės rizikos šeimų socialinius ryšius feministiniu požiūriu. Tyrimo klausimas: kokie socialiniai ryšiai vyrauja socialinės rizikos šeimose? Siekiant atskleisti moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirtį, pasitelktas kokybinis tyrimas. Tyrimo metu remtasi subjektyvistine-interpretuojamąją epistemologija. Analizuojant moterų, priskiriamų socialinės rizikos šeimoms, socialinių ryšių patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, kokie socialiniai ryšiai vyrauja tyrimo dalyvių šeimose ir už jos ribų, kaip joms pavyksta užmegzti ir palaikyti santykius, kaip ankstesnė patirtis įtakoja bendravimą. Tyrimo dalyvės - 7 moterys, kurios yra priskiriamos socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / Social risk family - a family that does not meet the norms of society and is having difficulties which the family is unable to find solutions to. Social risk families usually have disturbed relations between family members, often dominated by drinking, violence and child neglect. This kind of family is not accepted by the public and is exposed to social exclusion. A family has be the closest to an environment where people feel safe and maintain positive relationships with other family members, but in social risk families the relationship is often disturbed and dominated by dysfunctional relations. Social relationship experiences of a woman ascribed to a social risk family survey helps to better understand these kind of women, to reveal the importance of social relationships and to see the support options in the family environment. The research goal is to reveal social risk families social relationships through a feminist view. Survey question: What kind of social relations dominate in social risk families? In order to reveal social relationship experiences of a woman ascribed to a social risk family a qualitative study was invoked. The study was based on subjective-interpreted epistemology. The analysis of women, who are ascribed to a social risk family, social relations experience goal, was to find out what kind of social relations dominate in the study participants family and outside of it, how are they able to establish and maintain relationships and how their... [to full text]

Darbo tema. Akademinio jaunimo socialinių ryšių įtaka socializacijai (LEU atvejis). Darbo aktualumas Ar dažnai susimąstome, kaip save suvokiame mus supančioje aplinkoje, kaip suvokiame kitus ir kaip kiti mato mus? Kaip pritampame mus supančioje visuomenėje, ar skiriamės savo individualumu ir nebijome būti kitokie, turėti savąjį „aš“, ar pataikaujame nerašytiems visuomenės dėsniams, norėdami pritapti, neišsiskirti, gal taip matome didesnę naudą? Manome, kiekvienas turėtų savo nuomonę tokiais klausimais, jei juos išgirstų, tik patys sau ne taip dažnai tokius užduodame. Kas yra bendravimas, socialumas, buvimas visuomenės dalimi, ko iš mūsų pareikalauja priklausymas jai? Ar rūpinamės savimi, ar nepamirštame kitų? Kodėl kiti mums reikalingi ir neįsivaizduojame savo aplinkos, tikslų, siekių be aplinkinių, be jų daromos įtakos mūsų gyvenimui. Poreikis bendrauti, užmegzti ryšius, palaikyti juos toks pat prigimtinis, kaip ir biologiniai ar fiziologiniai poreikiai. Neturėdami su kuo bendrauti, į ką orientuotis, ar net konkuruoti, nesulaukdami palaikymo ar kritikos, mes galime suvokti, kiek daug dalykų praranda vertę, prasmę, tikslus. Šie laikai ypač daug reikalauja iš žmogaus žinių, tobulėjimo, atradimo savęs tarp kitų, savęs suvokimo, sugebėjimo save pateikti, realizuoti savo poreikius, ieškoti galimybių bei būti reikalingais kitiems. Todėl bendravimas ir ryšių palaikymas vyksta įvairiausiais būdais – nuo tiesioginio, artimo iki bendravimo virtualioje erdvėje, siekiant užmegzti... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the topic. How often do we think about the surrounding and our place there? How do we see others and how they see us? How do we fit in the surrounding society? Do we differ from others? Are we not afraid to be different and keep our own attitude towards lots of things? Do we accept “unwritten” society’s laws as we do not want to differ from others or we see more benefits while doing that? We are sure that everyone would have his own answers to these questions just if he had an ability to listen to them. We do not often give such questions to ourselves as well. What is communication, sociability, being a part of the society, what demands does it have? Do we take care about ourselves, don’t we forget others? Why are other people necessary for us? Why cannot we imagine our surrounding, aims, targets without other people, without their influence to our lives? The need to communicate, get into relations, be involved into them are as inborn as biological and physiological needs. If we do not have anyone to communicate with, orient to or even compete with, if none supports or critizes us, many things are likely to loose their importance, value, meaning and purpose. Nowadays people must have a lot of knowledge and have to think about its improvement all the time. Human beings must try to find themselves between others, try to understand themselves and be able to present themselves, make their needs come true, to look for opportunities and be important to others. As... [to full text]

Tyrimo tikslas yra aptarti vaiko teisių galimus pažeidimus ir prevenciją internetiniuose socialiniuose tinkluose. Magistro darbe analizuojamas vaiko teisių pažeidimų internetiniuose socialiniuose tinkluose prevencijos organizavimas ir įgyvendinimas gimnazijoje, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų plano. Tyrimas buvo organizuojamas 2012 metų gruodžio 17-21 dienomis. Anketinės apklausos metodu ištirti 170 gimnazijos I ir II klasės mokiniai (iš jų 88 pirmokai ir 82 antrokai) bei 35 pedagogai ir kiti gimnazijos darbuotojai, dirbantys šioje gimnazijoje. Tyrimo rezultatai parodė, jog gimnazistai suvokia internetinių socialinių tinklų grėsmes, dažnai su jomis susiduria pažeisdami savo teises. Šios grėsmės internete juos neramina, o susidūrę su jomis jie linkę apie tai niekam nepasakoti. Mokiniai jaučiasi turį pakankamai žinių ir įgūdžių bendravimui internete, gebėjimų siekiant užtikrinti saugų darbą internete. Atlikta tyrimų rezultatų analizė atskleidė šiuos vaiko teisių pažeidimų internetiniuose socialiniuose tinkluose prevencijos gimnazijoje organizavimo ypatumus: gimnazijoje vis dėlto nepakankamai vykdoma įtaigi prevencinė veikla, gimnazijos bendruomenė šviesdama mokinius apie jų saugų darbą internete apsiribojama gimnazistų paviršutinišku informavimu ir švietimu, ne visi pedagogai šviečia ir informuoja mokinius apie jų saugų darbą internete. Aktyviausiai prevenciją vykdo dalykų pedagogai, integruotų pamokų ir klasės auklėtojai organizuotų... [toliau žr. visą tekstą] / Research objective is to review violations of children’s rights in online social networks. In MA thesis there is being analysed the prevention management and implementation of violations of children‘s rights in gymnasium having the aim to clarify a present situation in order the efficient action plan to be created. The research was conducted 17-21 December in 2012. Using the method of questionnaire survey there were interviewed 170 gymnasium‘s first and second graders (out of them 88 first graders and 82 second graders), 35 teachers and other employees who work in this gymnasium. Research outcome showed that gymnasium students realise threats of social networks and face them violating their rights. These threats on the Internet make them feel anxious and while facing them they are tend not to talk to anybody. Students feel quite confident in having knowledge and skills to communicate on the Internet and abilities to ensure safe work online. The analysis of research findings revealed particularities of prevention management in the gymnasium concerning violations of children‘s rights in social networks: impellent prevention activity is not sufficient enough in the gymnasium; the gymnasium community educating students about their safe work online narrow to shallow spreading of information and education; not all teaching staff educate and inform students about their safe work online. The most active prevention is organised by subjects’ teachers during integrative lessons and... [to full text]

Netylant diskusijoms apie nuteistųjų reintegracijos į visuomenę galimybes, siekiama sukurti tokią sistemą, kuri padėtų ne tik sumažinti recidyvinių nusikaltimų skaičių, bet ir padėtų nuteistiesiems pasikeisti, geriau suprasti ir prisitaikyti prie visuomenės pokyčių. Darbe apžvelgiami nuteistųjų asmenų reintegracijos lūkesčiai, kurių atskleidimas gali padėti efektyviau funkcionuoti nuteistųjų reintegracijos procesui ir taip apsaugoti ne tik pačius asmenis nuo izoliavimo galimybės, bet ir užtikrinti visuomenės saugumą. / While discussions about opportunities of inmate reintegration into society are underway, it is intended to create such a system which would not only reduce the rate of repeated crimes but also help inmates change, better understand society as well as adapt to its changes. In this work provides an overview of inmates’ reintegration expectations the disclosure of which may lead to more efficient functioning of prisoners’ reintegration process making sure that prisoners do not become isolated and public safety is ensured.

Darbo problema: Kokie pagrindiniai socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje ypatumai, veikiant skirtingose socialinėse terpėse? Darbo objektas: Socialinių pedagogų raiška Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Darbo tikslas – atkleisti socialinių pedagogų raiškos Lietuvoje Ir Jungtinėje Karalystėje ypatumus. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Ištirti veiksnius ir motyvus, įtakojusius socialinio pedagogo profesijos pasirinkimą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje socialinių pedagogų tarpe. 2. Nustatyti socialiniams pedagogams Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje svarbius ir būdingus gebėjimus bei savybes. 3. Atskleisti kokias esmines kompetencijas ir/ar kvalifikacijos dalis labiausiai įgalina iš(si)ugdyti socialinių pedagogų studijų programos Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Išvados: 1. Lietuvos socialiniai pedagogai dažniausiai savo specialybę pasirinko po 12 klasės egzaminų, o Jungtinės Karalystės socialiniai pedagogai dažniausiai apsisprendė 11-12 klasėje (p<0,05). Lietuvos ir Jungtinės Karalystės respondentų profesijos pasirinkimą dažniausiai įtakojo pašaukimas, pasiekimai artimoje pasirinktai profesijai veikloje, polinkiai ir interesai, mokėjimai ir įgūdžiai, noras padėti socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos, noras padėti asmenims, turintiems socialinių problemų, noras padėti asmenims, negalintiems pasirūpinti savimi, bet nuomonių pasiskirstymas skiriasi (p<0,05). Lietuvoje dažniau nei Jungtinėje Karalystėje trūksta socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Work Problem: What are the main expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom, in different social media? Object: Expression of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Aim : to discovery the characteristics of expressions of social educators in Lithuania and the United Kingdom. Tasks: 1. Explore the factors and considerations influencing the choice of the social educator professions in Lithuania and the United Kingdom. 2. Set up the social educators in Lithuania and the United Kingdom, the relevant and specific skills and qualities. 3. The disclosure of the essential competencies and/or qualifying part of most of the social educators study programme enables you to bring up in Lithuania and the United Kingdom. Conclusions. 1. Lithuanian social educators often chose their profession after the 12th grade exams, and the United Kingdom social educators often decide in class 11- 12 (p < 0.05). Lithuania and the United Kingdom respondents choice of profession is mostly influenced by calling, progress in the activity close to his profession, in clinations and interests, abilities and skills, and desire to help the children at risk which grow without parental care, the desire to help people which have social problems, a desire to help people who are unable to take care of themselves, but the distribution of opinions differ (p < 0,05). Lithuania lack social educators more often(p < 0.05) than the United Kingdom, the lack of social educators. The... [to full text]

Magistro darbe Mokyklos bendruomenės ryšių modeliavimas per socioedukacines veiklas aptariama mokyklos bendruomenės ryšių stiprinimo klausimai. Darbe tiriama, kaip socioedukacinės veiklos gali padėti stiprinti mokyklos bendruomenės tarpusavio santykius. Norint, kad mokyklos bendruomenės gyvenimas būtų pilnavertis ir įvairiapusis, būtinas visų mokyklos bendruomenės grupių bendravimas, tarpusavio pasitikėjimas, pagalba. Todėl svarbu iš anksto formuoti socialinius mokinių, mokytojų, mokyklos vadovų bei mokinių tėvų ryšius. Magistro darbo tikslas – socioedukacinių veiklų pagalba nustatyti mokyklos bendruomenės socialinių ryšių stiprinimo galimybes. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti tarpusavio ryšių plėtotės institucinėje aplinkoje teorines prielaidas. 2. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, išanalizuoti mokyklos bendruomenės narių (mokyklos vadovų, mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų, mokinių ir mokinių tėvų) veiklos bruožus ir socioedukacines veiklas, plėtojančias mokyklos bendruomenės tarpusavio ryšius. 3. Naudojant tyrimo duomenų apibendrinimo metodą, nustatyti mokyklos bendruomenės tarpusavio ryšių stiprinimo galimybes per socioedukacines veiklas tiriamųjų lyties, amžiaus, išsilavinimo aspektais. 4. Remiantis tyrimo rezultatais, mokyklos bendruomenės nariams pateikti rekomendacijas tarpusavio ryšių stiprinimo klausimais. Tiriamojoje magistro darbo dalyje aprašomas empirinis tyrimas. Tyrimas atliktas 2010 m. balandžio mėn. Šilalės rajono bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Modeling of school’s society relationship while doing social-educational activities and questions how to strengthen school’s society relationship are analyzed in this master’s paper. It is necessary to have communication, trust and help of all groups of school society in order their life would be diverse and significant. Therefore, it is important to form social relationship between students, teachers, head teachers and parents. Master’s paper objective: Using social-educational activities to ascertain consolidation facilities of school society social relationship. Master’s paper goals: 1. To analyze theoretical assumption of relationship development in institute setting. 2. Using information of research to analyze school’s society members (head teachers, teachers, students and parents) points of social-educational activities which develop their relationship. 3. Using generalization method of information to ascertain consolidation facilities of relationship while doing social-educational activities using aspects of their gender, age and education. 4. To give recommendation about consolidation of relationship to members of school society. It is written about empirical research in this paper. The research was accomplished in April 2010 in basic, secondary schools and gymnasium of Šilale. 50 head teachers, 54 teachers, 52 students and 54 parents took part in this survey, who answered the questions of anonymous questionnaire. The answers were computerized by excel program... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas psichosocialinių veiksnių poveikis paauglių sveikatai. Tyrime dalyvavo 71 respondentas, 6-8 klasės mokiniai. Tyrimas atliktas 2011 metų balandžio mėnesį Šiaulių „Rasos“ pagrindinėje mokykloje. Tyrimo tikslas- nustatyti psichosocialinių veiksnių poveikį paauglių sveikatai ir savijautai. Anketinės apklausos metodu tirta mergaičių ir berniukų nuomonė apie sveikatą ir savijautą, savęs vertinimą, psichologinių veiksnių- patiriamo streso, žalingų įpročių poveikį , bei socialinių veiksnių- šeimos, bendraamžių ir mokyklos įtaką savijautai. Nustatyta, kad psichosocialinių veiksnių poveikis 6-8 klasių mokinių sveikatai nėra didelis, tačiau paaugliai jį gali pajusti- atsiranda streso požymių, daugėja žalingų įpročių, namuose ir mokykloje nėra su kuo aptarti aktualias problemas. Išsiaiškinta, kad mokiniai savo sveikatą vertina gerai, dauguma jų laimingi, tačiau gana daug iš jų jaučiasi pavargę. Psichologinių veiksnių poveikis sveikatai ir savijautai juntamas nežymiai- tik maža dalis mokinių patiria stresą, tačiau žino, kaip jį įveikti.; 6-8 klasėje tiek mergaitės, tiek berniukai jau turi žalingų įpročių. Socialinių veiksnių poveikis pakankamai svarbus- namuose paaugliai jaučiasi saugiai, tačiau mokykloje dauguma vaikų gerai nesijaučia. Nustatyta, kad tėvų ir mokyklos įtaka paauglių savijautai nėra didelė, tačiau kelia nerimą tai, kad tiek namuose, tiek mokykloje dalis vaikų neturi su kuo pasikalbėti... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor work analizes the psichosocial factors on adolescent‘s health. Study involved 71 respondents of 6-8 classes. Survey was conducted in April, 2011 in the main Šiaulių „Rasos“ school. The aim of this studies was to analize the psichosocial factors on adolescent‘s health. Using the method of questionnaire it was analyzed the view of girls and boys on the health, well-being, self- assessment and also how psichological factors as stress, injorious habits and social factors such as family, contemporary children and school effect the well- being. The conclusion of this survey generalizes that the effect of psichosocial factorson the health of 6-8 classes school children are not so great, but adolescences of course can feel it- there are signs of strese, increasing of injourious habits. This is somehow caused because lots of adolescences do not have possibility to discuss actual problems at home or at school. This survey made clear that most of adolescences assess their health well and most of them are happy but quite a lot of them feel tired. Psichological factors on the health and well- being are quite limited- only a small part of adolescences feel stress, but they actually know how to overcome it. The girlsand boys of 6-8 classes already have been appropriate to have injorious habits. The importance of social factors is quite great- adolescents feel safe at home, but mosto f them do not feel well at... [to full text]

Bakalauro darbo objektas- jaunesniųjų paauglių socialinių įgūdžių ugdymas. Tėvų emigracija, nedarbas, alkoholio vartojimas sparčiai didina gyvenimo sąlygų skirtumus tarp šeimų, išryškina silpnąsias šeimos vietas. Dėl to šeimai šiandien reikia, kur kas didesnio dėmesio ir paramos, padėti spręsti iškilusias problemas. Labiausiai socialinių įgūdžių pagalbos reikia vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Būtent iš tokių šeimų ir ateina jaunesnieji paaugliai į vaikų dienos centrą.Tyrimu siekta ugdyti jaunesniųjų paauglių socialinius įgūdžius (programa) ir įvertinti socialinių įgūdžių dinamiką prieš ir po programos. Šiam tikslui pasiekti buvo sudaryta Socialinių įgūdžių programa, bei taikoma anketinė apklausa. Tiriamąją imtį sudarė 15 jaunesniųjų paauglių, lankančių vaikų dienos centrą. Teorinėje dalyje pateikiami jaunesniųjų paauglių psichosocialinės raidos ypatumai, pozityviosios socializacijos veiksniai ir galimi pavojai. Aprašoma jaunesniųjų paauglių , augančių socialinės rizikos šeimose, socialiniai įgūdžiai ir jų ugdymas. Taip pat aptariamos socialinių įgūdžių ugdymo programos Lietuvoje ir užsienio šalyse. / Subject of Bachelor Thesis “Development of Social Skills of the Younger Adolescents Attending Children Day Care Centre”: development of social skills of the younger adolescents. Emigration of parents, unemployment, alcohol abuse rapidly increase the differences between living conditions of families, highlight the weak points of a family. Therefore a contemporary family needs much more attention and support, provision of assistance in solving the occurring problems. Children form social risk families need most help in the sphere of social skills. The youngrt adolescents come to children day care centre exactly from such families.The aim of the research is development of social skills of the younger adolescents (program) and assessment of dynamics of social skills before and after the program. A Social Skills Program has been formed and a questionnaire survey has been applied in order to achieve the aforementioned aim. The research scope consisted of 15 younger adolescents who attended children day care centre. Peculiarities of psychosocial development of younger adolescents, positive socialisation factors, and possible hazards are provided in the theoretical part. Social skills of younger adolescents raised in social risk families as well as development thereof have been described. Programs for development of social skills in Lithuania and foreign countries have been discussed as well.