Bakalauro darbe analizuojama būsimųjų specialiųjų pedagogų nuomonė apie studijose ir praktikose jų įgyjamas funkcines kompetencijas. Tyrime dalyvavo 96 Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studijų programos Specialioji pedagogika (šaka Logopedija; šaka Kūno kultūros pedagogika, kineziterapija) 3 ir 4 kurso studentai. Anketinės apklausos metodu tirta, būsimųjų specialiųjų pedagogų nuomonė apie įgytas kompetencijas kiekvienoje praktikoje, formuojamus gebėjimus, vertybines nuostatas. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota ryšio tarp kompetencijų įgijimo bakalauro studijose ir jų įgyvendinimo praktikų metu. Tyrimu nustatyta kokių kompetencijų būsimieji specialieji pedagogai turi, kokie gebėjimai formuojami praktikų metu, kurie atsiskleidžia kiekvienoje veikloje. Mokytojui ir specialiajam pedagogui keliami aukšti reikalavimai ugdymo institucijoje bei paruošimui aukštojoje mokykloje. Pagrindinės kompetencijų grupės : bendrakultūrinė, profesinė, specialioji ir bendroji, kurios formuoja tam tikrus gebėjimus, kuriuos turi turėti kiekvienas specialistas, ugdantis vaikus. Analizuojant studentų atsakymus paaiškėjo, jog studijose ir pedagoginėse praktikose jie įgyja šias funkcines kompetencijas: informacinių technologijų, organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, ugdymo/si aplinkų kūrimo, mokymo/si proceso valdymo, mokinių pasiekimo ir pažangos vertinimo ir turi jų formuojamus gebėjimus. Būsimieji specialieji... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's analysis of future special education teachers opinion about the study and practice of functional competence is acquired. The study included 96 Siauliai University of Social Welfare and Disability Studies, Faculty of Pedagogy Special education program (Speech therapy branch, a branch of Physical Education Pedagogy, physical therapy) 3 and 4 year students. Questionnaire survey method was studied, the future special education teachers opinion about the competences acquired in each practice formed in capacity values. Analysis of the data sought link between the competencies acquired in their undergraduate studies and the implementation of the practices. The study found what competencies future special educators have, what skills are formed during the practice, which is revealed in each activity. Teachers and special educators to meet high requirements of the educational institution of higher education and preparation. Key competency groups: general cultural, professional, special and general, which forms a number of skills that everyone should have a specialist who educates their children. When analyzing student's answers showed that pedagogical practices in the studio and they are acquired these functional competencies: information technology, organizational improvement and change management, subject content planning and development, teaching / learning environments, teaching / learning process management, pupil achievement and evaluate progress and to forming of... [to full text]

Realizuojant integruoto ugdymo, mokyklos visiems idėją, specialioji pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių turintiems vaikams teikiama ne tik specialiosiose, bet ir bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl itin aktualu specialiųjų pedagogų rengimo kokybės tobulinimas, pertvarkant studijų turinį, pritaikant jį besikeičiančiai situacijai ugdymo įstaigose. Šio darbo tikslas - nustatyti, kaip specialieji pedagogai vertina savo kompetenciją ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Teorinėje darbo dalyje aptariami LR teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą, pedagogų rengimą ir veiklą norminantys dokumentai, aprašomos švietimo sistemos kaitos problemos, profesinių kompetencijų samprata bei konkretūs reikalavimai pedagogų kompetencijoms integruoto ugdymo erdvėje. Siekiant išsiaiškinti specialiųjų pedagogų kompetencijų turinį ir kokybę, atliktas tyrimas, kuriame naudojant anketinės apklausos metodą, apklausta 80 specialiųjų pedagogų dirbančių Vilniaus, Šiaulių miestų, Utenos ir Telšių rajonų bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad specialiųjų pedagogų nuomone jiems stinga kompetencijų kūrybiškai parinkti ir taikyti mokymo metodus, remiantis vaiko poreikiais ir stiprybėmis; skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą heterogeninėje grupėje; bendradarbiauti su specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais. Specialieji pedagogai labai gerai vertina šias savo kompetencijas - formuoti ugdymo turinį, derinant švietimo reikalavimus... [toliau žr. visą tekstą] / Many children with learning difficulties are integrated into ordinary secondary schools in order to provide a successful education. So it is very important to improve education and training of special pedagogues, reorganize the curriculum and adapt it to a changing situation of educational institutions. The aim of this work is to find out how special teachers evaluate their competence to educate pupils with special needs at secondary schools. In the theoretical part of the work LR law acts, regulating special education, the preparation of pedagogues and their activity normative documents, the educational system problems, the concept of professional competencies and the concrete integrated educational requirements for competencies in the space of integrated education are discussed. A special research was done to find out the content and quality of special pedagogues’ competencies. A survey was conducted among the special pedagogues working at secondary schools of Vilnius, Šiauliai, Utena and Telšiai. The results of the research showed that according to the opinion of the special pedagogues they lack competencies to choose and adapt educational methods creatively referring to a child’s needs and strengths, to encourage pupils’ communication and collaboration in a heterogeneous group, to communicate with parents who have children with special needs. However there are competences which special pedagogues evaluate very well: to form the educational content, to coordinate the... [to full text]

Vis dažniau bendrojo lavinimo mokyklose lieka vaikai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Įvairūs jų raidos sutrikimai – pagrindinė mokymosi sunkumų priežastis. Mūsų šalyje integruoto ugdymo paieškos pradėtos nagrinėti XX a. 9 dešimtmetyje. Per pastarąjį dešimtmetį pasirodė nemažai mokslinių publikacijų šia tema: požiūrį į specialiųjų poreikių turinčius asmenis, jų ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose nagrinėja Ambrukaitis (1994, 1999), Gudonis (1985, 1989, 1993, 1994, 1996, 1998, 2000), Novogrodskienė (1998, 1999), Remeikaitė (1994), Ruškus (1997, 1998, 1999, 2000), į vaikų vystymosi ypatingumų pažinimo ir sutrikimų korekcijos sritį gilinasi Ališauskas (1988, 1992, 1994, 1995, 1998), Daulenskienė (1973, 1974, 1990, 1993, 1998), Garšvienė (1978, 1981, 1993, 1994, 2000), Giedrienė (1985, 1987, 1995, 2000), Ivoškuvienė (1984, 1998, 1999), specialiosios didaktikos probelmas nagrinėja Elijošienė (1991), Ambrukaitis (1972, 1996, 1997, 2000), Kaukėnaitė (1989, 1993, 1998), Pobrein (1992, 1998, 1999), Pumputis (1994, 1995, 1998), Štitilienė (1982, 1999), specialiąją pedagogiką gvildena Juodraitis (1994, 1999), Kaffemanas (1993, 1994, 1997, 1998), į neįgalumą turinčių vaikų socialinės adaptacijos klausimus gilinasi Karvelis (1988, 1992, 1994, 1996, 1997). Tačiau labai stokojama mūsų šalyje mokslo darbų, nagrinėjančių vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose principus ir strategijas, mažai išsamesnės didaktinės metodinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / The last 15 years have a lot of the changes to the upbringing of children with the special needs. Children with insignificat intellectual disorders, also shildren having specific learning disorders are started to be taught at secondary schools. Until 1991 the biggest part of these children has been taught at special schools for children with intellectual disorders. At present, children who have not been taught at all came to special schools. Children who have been taught at secondary schools now form majority at secondary schools. In this connection, there was a need to have special teachers at secondary schools. Their functions and duties have been always discussed at media and in scientific conferences. However, the content of work of special teachers is not very clear. Object of Study – special teacher’s help to shildren with special needs, their parents and teachers. Problem of Study – there is not enough special knowledge at secondary schools to organize an education process of full value for children with special needs. Aim of Study – to find out what kind of special pedagogic help children with special needs, their parents and general teachers lack. Methods of Study: 1. Theoretical: Survey of legal (law) basis, study and analyses of pedagogic, psychological and other scientific literature. 2. Empiric: Questionnaire for teachers working with special needs children and questionnaire for special teachers 3. Statistic: mathematical statistica analyses of quantitative... [to full text] / SUMMARY SPECIAL TEACHER’S HELP TO SHILDREN WITH SPECIAL NEEDS, THEIR PARENTS AND TEACHERS The last 15 years have a lot of the changes to the upbringing of children with the special needs. Children with insignificat intellectual disorders, also shildren having specific learning disorders are started to be taught at secondary schools. Until 1991 the biggest part of these children has been taught at special schools for children with intellectual disorders. At present, children who have not been taught at all came to special schools. Children who have been taught at secondary schools now form majority at secondary schools. In this connection, there was a need to have special teachers at secondary schools. Their functions and duties have been always discussed at media and in scientific conferences. However, the content of work of special teachers is not very clear. Object of Study – special teacher’s help to shildren with special needs, their parents and teachers. Problem of Study – there is not enough special knowledge at secondary schools to organize an education process of full value for children with special needs. Aim of Study – to find out what kind of special pedagogic help children with special needs, their parents and general teachers lack. Methods of Study: 1. Theoretical: Survey of legal (law) basis, study and analyses of pedagogic, psychological and other scientific literature. 2. Empiric: Questionnaire for teachers working with special needs children and... [полный текст, см. далее]

Bakalauro darbe analizuojami specialiojo pedagogo veiklos ypatumai mokyklos vaiko gerovės komisijoje. Tyrime dalyvavo bendrojo lavinimo mokyklos vaiko gerovės komisijos nariai iš Vilniaus rajono (6 specialieji pedagogai, 2 logopedai, 1 psichologas, 1 socialinis pedagogas, 2 pavaduotojos ugdymui). Teorinė darbo dalis atskleidžia specialiosios pedagoginės pagalbos ypatumus šiuolaikinėje mokykloje, parodo vaiko gerovės komisijos vaidmenį koordinuojant specialiąją pedagoginę pagalbą ir užtikrinant jos veiksmingumą, nustato specialiojo pedagogo funkcijos mokykloje, pristato specialųjį pedagogą kaip vaiko gerovės komisijos komandos narį. Naudojant interviu metodą, atskleidžiami specialiojo pedagogo veiklos parametrai, bei jo veiklos struktūros komponentai vaiko gerovės komisijoje. Taip pat vaiko gerovės komisijos narių požiūris į specialiosios pedagoginės pagalbos veiksmingumą mokyklos vaiko gerovės komisijoje. Analizuojant Vilniaus rajono bendrojo ugdymo mokyklų atsakymų kokybinio tyrimo rezultatus, buvo pastebėta, kad vaiko gerovės komisijos nariai specialiojo pedagogo veiklos parametrus vaiko gerovės komisijoje supranta ir apibūdina kaip platų, daugialypį procesą. Apklausti informantai teigia, jog specialiųjų pedagogų veiklos sritis ir pobūdis yra labai platus. Išryškėja tokios veiklos sritys, kaip darbas su SUP mokiniais, mokytojais, tėvais/šeima/įtėviais, darbas komandoje, tai pat išryškėja dar viena veiklos sritis – dokumentų tvarkymas, o kalbant apie specialiojo pedagogo... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis analyzes the distinctive features of the Special Education Teacher's activities in the School’s Children Welfare Council. The research was made using the interview method. Interviews were conducted with members of Children Welfare Commission from different basic education schools of the Vilnius district (6 special education teachers, 2 speech therapists, 1 psychologist, 1 social educator, 2 deputy directors for educational matters). The theoretical part reveals the features of special educational support within a contemporary school, demonstrates the role of the School’s Children Welfare Commission in coordinating special educational support measures as well as in ensuring their efficiency. It also discusses the functions of the Special Education Teacher within a school, introduces her (him) as a member of the School’s Children Welfare Council. The interviews conducted reveal the parameters of a Special Education Teacher as well as the components being part of the structure of the activity within the School’s Children Welfare Council. They also provide an evaluation of the efficiency of special educational support within the School’s Children Welfare Council by the council members. The results of the qualitative research of the answers made by representatives of schools of the Vilnius district showed that the council members perceive and describe the parameters of the Special Education Teachers within the School’s Children Welfare Council as a broad and... [to full text]