Tyrimo objektas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorializacijos procesas XIV – XVI a. LDK teritorializacijos procesas prasidėjo vakarinėje LDK dalyje XIV a. 2 pus. Tai buvo sąlygota pažangesnių Lietuvos kaimyninių valstybių iniciatyvos delimituoti teritorijas. Pirmiausiai buvo sudarytas Lietuvos ir Mazovijos kunigaikštystės susitarimas dėl teritorijų limitacijos, pastaroji siekė apsaugoti savo žemes nuo potencialios lietuvių grėsmės. Tačiau tai tik epizodas. Esminis Lietuvos teritorializacijos proceso lūžis buvo Lietuvos ir Ordino delimitacinių procesų plejada, kuri buvo inicijuota politiškai aktyvios kaimyninės vokiečių valstybės. Ordinas suvokė delimitacinių procesų prasme, o Lietuvos valdantysis sluoksnis, regis, dar ne. Tačiau vokiečiai, siekdami delimituoti savo valstybės teritoriją, kartu skatino Lietuvos valstybės vakarinės dalies teritorinį tapsmą. Ši LDK dalis ypatingai teritorializacijos proceso buvo paliest valdant Vytautui. Šio valdovo laikais buvo nustatytos vakarinės LDK politinės sienos, kurios reiškė įtakos sferų tarp valstybių pasidalinimą. Po Vytauto delimitacinių procesu akcijos, XV a. 2 pus. prasidėjo rytinės LDK dalies teritorializacijos procesas, kurį sąlygojo galingos kaimyninės valstybės – Maskvos iškilimas. Taigi, rytinės LDK dalies teritorializacija buvo sąlygota politinių oponentų susidūrimo, kuris brėžė šių valstybių teritorijų sienas. Šios dalies teritorinis tapsmas, regis, tesėsi iki XVI a. vid. XV a. 2 pus. vakarinėje LDK dalyje, tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Summary. The object of this research is to understand the territorialization process in the 14 - 16 centuries Grand Duches of Lithuania (GDL) and to find out the connect of the state territory and ruling class. First of all, bared on historiography we will try to find out the common formation process of the territorial state in Middle age. This will help to choose other criterions. In the second chapter GDL territorialization process is analized widely. The first stage in this process was determined by neighbour countries, such as Mazovia and the Teutonic Order. The Order, being aktiv territorial state, stimulated the interest of borders delimitation with GDL. The biggerst act of delimitation take part at the time of Great duke Vytautas. At the time of the latter rule the first Border between GDL and Order appears. In the third decade of the 15th century was passed to borde renovation process. The end of the process wan in 16 century. But, the border renovation process at the 16th century very intensive. It depend on inside colonization control. The collision of both borderland dvellers modificated state border. In 1545 the border between GDL and Prussiae was estabilished and the colomn with state coat of arm and inscription was made. It shows the concepsio of the state territory border. In the 16th century state line border appears. It’s traits: populated borderland; detailed border marking; borders have to correspond to all social classes land limits; borders should have... [to full text]

Pilis, dažnai suvokiamas kaip vienas pagrindinių, šalia bažnyčios ir miesto, viduramžių visuomenės ir to laikmečio erdvinės struktūros reprezentantų, nesulaukė pakankamai dėmesio. Visų pirma, pilį reikia pradėti suvokti ne kaip statišką objektą, bet nuolat kintantį dinamišką reiškinį plačiame socioekonominiame ir sociopolitiniame kontekste. Būtent konteksto įsisąmoninimas dažnu atveju leidžia įžvelgti tam tikrus sunkiai identifikuojamus lūžius paties fenomeno viduje. Kita vertus, socialinės transformacijos, susiformavusi tam tikra politinė konjunktūra valstybės viduje neretai sąlygoja ir pačios pilies kaitą. Iš kitos pusės, pačios LDK vidinės struktūros netolygumai, kurie galėtų būti aiškinami tiek erdvinių-regioninių-administracinių valstybės skirčių sąvokomis, tiek ir su tuo koreliuojančiomis socialinėmis formomis, kurių genezė ir formavimasis, aiškintini skirtingos istorinės patirties, o taip pat gana nevienalyčių civilizacinių kelių perskyromis. Taigi, pačios LDK heterogeniškumas iškelia naujus klausimus ir problemas, bandant struktūriškai paaiškinti pilies kaip reiškinio ypatumus LDK. Visa tai, mums leidžia formuluoti pilies kaip struktūriškai kintančio, dažnai sąlygoto įvairių socioekonominių ir sociopolitinių pokyčių, fenomeno koncepciją, turinio ir formos prasme besiskiriančio nuo europinio ir regioninio kontekstų tiek savo raidos keliu, tiek tam tikromis socialinėmis formomis, kurios dažnu atveju atspindi pačios valstybės, mūsų atveju LDK, sąrangos ypatumus. Tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The castle is often seen as one of the key, next to the church and the city, the medieval society of that time and spatial structure of representative. First of all, the castle must begin to understand not as a static object, but the constantly changing dynamic phenomenon in a broad socioeconomical and sociopolitical context. It is the context of realizing often allows to see some hard-identified fractures of the same phenomenon within it self. On the other hand, the social transformation, formed a political conjuncture state often leads to the castle changes of it self. On the other hand, the internal imbalances of GDL structure, which could be interpreted as the spatial-regional-administrative state heterogeneous concepts, and the correlation of social forms, the genesis and formation, the interpretation of the different historical experiences, as well as a review of several heterogeneous civilization ways. Thus, the heterogeneity of the GDL raises new questions and problems, trying to explain the structural features of the castle as a phenomenon of the Grand Duchy of Lithuania. All this allows us to formulate the castle as a structural variable, often related by various socioeconomic sociopolitical changes, a phenomenon of the concept, content and form of a difference between European and regional context in its development path, and in certain social forms, which often reflects the same state, in our case, GDL, architecture features. At the same time, the identification... [to full text]