Magistro darbe ištirta ir iš dalies įvertinta 10 kV kabelinių linijų Šiauliuose būklė: nustatytas bendras šio tipo kabelinių linijų ilgis, kabelių tiesimo metų ir kabelių tipų santykis, movų skaičius ir jų tipai, pateikta prognozė, kokių gedimų gali kilti ateityje. / The aim of the master's paper is to investigate and evaluate the 10 kV cable line state in Šiauliai city.The LESTO Šiauliai unit has provided information about the 10 kV cable lines used in Šiauliai city: common length of this type of cable lines, cable laying year and cable types, numbers of couplings numbers and their types. The information obtained was processed using Excel and Matlab, a cable length and installation year ratio and coupling types reflective graphics were prepared.

Main goal of this work is to establish background for improvement of forecasting and planning of heat market for district heating through defining functional relations between heat consumption versus internal and external factors.

The main aim of the work is to investigate unsteady indoor thermal factors’ influence on premises microclimate, energy demand and installed heat power. Tasks of the work: 1. To investigate evaluation methods of thermal characteristics of a building which have influence on unsteady heat transfer, and to point out the main and determining factors. 2. To investigate dynamic thermal characteristics of a building in an experimental way. 3. To describe unsteady heat transfer processes in buildings on the basis of energy conservation law for a control volume with the help of active heat capacity conception and to adapt calculation methods for practical use. 4. To estimate the influence of active heat capacity on premises microclimate, design heat power and energy use.

Šiame darba nagrinėjamos gyvenamųjų namų elektros apkrovos, elektros energijos suvartojimas. Pateikiami elektros apkrovų grafikai. Nagrinėjama kaip projektinė skaičiuojamoji galia keičiasi 47 metų laikotarpyje. Siūlomi būdai kaip nustatyti buto, namo skaičiuojamąsias apkrovas. Tiriama kiek realios namo skaičiuojamosios apkrovos skiriasi nuo projektinių. / This thesis addresses the residential electric load power consumption. Schedule of electrical loads. The present computational power of design changes 47-year period. Suggest ways to identify flat house computational loads. Investigated as far as the actual building computational load is different from the design.

Šiame baigiamajame magistro darbe yra sprendžiama teisės aktais reglamentuoto, tačiau Lietuvoje pasyviai įgyvendinamo daugiabučių pastatų modernizavimo, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius (šiuo atveju saulės energiją), problema. Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti maksimalias saulės energijos sistemų panaudojimo galimybes, modernizuojant daugiabučius pastatus, įrodant tokių sistemų tinkamumą esamoms Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Susipažinus su esama pasirinktos krypties padėtimi, apžvelgus kitose šalyse įgyvendintus saulės energijos sistemų panaudojimo daugiabučiuose pastatuose sprendimus, galimus tokių sistemų analizės metodus, pasirinktas tyrimo būdas – naujų sistemų modeliavimas. Reikalingų duomenų kaupimas apėmė ne tik literatūros apžvalgą, faktinių duomenų sisteminimą, bet ir realiai veikiančios saulės sistemos stebėseną, parametrų fiksavimą bei jų analizę. Naudojant licenzijuotą modeliavimo programą, tiriamajam objektui, esančiam Birštone, sukurtas energinės analizės modelis, kurio rezultatai vėliau panaudoti ekonominiuose bei pirminės energijos srautų skaičiavimuose. Išanalizavus 7 skirtingus scenarijus, kuriuose tarpusavy derinamos dvi saulės energijos sistemos – saulės kolektoriai ir saulės elementai – pagrįsta tezė, jog saulės energija gali būti sėkmingai, tiek energiniu, tiek ekonominiu požiūriu, naudojama Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Įdiegus šias sistemas į daugiabučius pastatus juos renovuojant ir taip bent iš dalies atsisakant... [toliau žr. visą tekstą] / This final master thesis is dealing with the problem that concerns passive RES (in this case solar energy) application in the multi-storey buildings’ modernization process in Lithuania, although it is regulated by legal acts. The aim of the thesis is to evaluate all the possibilities of maximal possible solar energy gain application in in the multi-storey buildings’ modernization process and to prove, that such systems are suitable for Lithuania’s climate conditions. Based on acquaintance with present situation of analysed area, overview of similar already embodied projects in the other countries, possible analysis methods of solar energy systems, for further analysis modelling of new systems was chosen. Collection of the data, needed for modelling, involved not only overview of literature or processing of actual parameters data series, but also monitoring and analysis of already operating solar energy system with flat-plate solar collectors that is used for domestic hot water preparation. For the object of analysis in Birštonas town, by using licenced program, the model of energy was created. Final modelling results were used in further economic and primary energy related calculations. In total 7 different scenarios, comprising two main active solar energy systems – solar collectors and photovoltaics – were analysed. The results validated the statement, that solar energy can be successfully employed in old multi-storey buildings’ refurbishment in Lithuania based on both... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama tiesioginė šilumos atgavimo funkcija iš šilumos siurblio darbo ciklo ir jos pritaikomumas Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Apžvelgiami naudojamų šalčio mašinų tipai, technologiniai tiesioginio šilumos atgavimo inžineriniai sprendmiai. Taip pat detaliai paaiškinamas šilumos siurblio darbo ciklas ir tiesioginio šilumos atgavimo funkcijos veikimo principas. Taip pat šilumos atgavimo founkcija nagrinėjama konkrečiame jau egzistuojančiame administracinės paskirties pastate, kuriame sumontuota vandeninė šalčio mašina. Nustatomas šalčio mašinos darbo režimų grafikas skaičiuojamąjį Liepos mėnesį. Dviejomis nepriklausomomis kompiuterinėmis programomis sumodeliuojami šalčio mašinos freono konturų darbo ciklai. Pagal gautus rezultatus parenkami ir sumodeliuojami šilumos atgavimo šilumokaičiai ir randamos įmanomos atgauti šilumos galios ir šilumos kiekiai, kurie palyginami su pastato karšto vandens poreikiais ir atliekamas ekonominis šilumos atgavimo funkcijos vertinimas. Gauti rezultatai patvirtina, kad tokio tipo šilumos atgavimas didina pastato energijos vartojimo efektyvumą ir padeda taupyti pinigus. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šilumos atgavimas įmanomas tik šiltuoju metų sezonu, kai pastate yra vėsos poreikis, tačiau nepaisant to, metiniai sutaupymai yra pakankamai dideli, todėl tiesioginis šilumos atgavimas yra efektyvi mikroklimato sistemų optimizavimo priemonė. / In this Master thesis a direct heat recovery option on the air cooled chiller and its availability in Lithuanian climate has been investigated. Also the review of chiller range, direct heat recovery technological issues and direct refrigerant vapor compression cycle has been explained in detail. Also the heat recovery option has been investigated in the specific administrative building with the chiller already installed. Chiller cooling chart has been calculated for the selected time period – a month of July. Chiller refrigerant circuits were modeled by using two independent computer applications. In accordance with the calcultated results, plate heat exchangers were designed. Possible amount of recovered heat was found and compared with building‘s heat demand for hot domectic water supply. The economical evaluation of heat recovery option was carried out. The results confirmed that the heat recovery option discussed in the thesis can increase energy consumption efficiency. Despite the fact that heat recovery in Lithuanina climate is only possible during the warm season, annual savings on energy consumption are sufficiently high to make the heat recovery measure an attractive option.

Darbo tikslas – įvertinti biodujų gamybos energetinį efektyvumą keičiant proceso temperatūrą. Šio darbo tyrimo objektas yra biodujų gamybos technologinis procesas. Darbe įvertinti svarbiausi anaerobinio proceso veiksniai ir jų įtaka gamybos procesui. Remiantis matematiniu modeliu, sukurta biodujų jėgainės energinio efektyvumo įvertinimo metodika. Teoriniuose tyrimuose nustatytos etanolio gamybos šalutinių produktų (žlaugtų) ir daugiamečių žolių siloso (paprastųjų šunažolių) mišinio perdirbimo į biodujas energijos sąnaudos prie šešių skirtingų temperatūrų. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta biodujų energinė vertė reaktoriui dirbant skirtingomis sąlygomis. Proceso temperatūrų režimai termofilinėje terpėje buvo nagrinėjami nuo 52 °C iki 57 °C, išlaikant kitus parametrus pastovius (sausųjų medžiagų koncentracija, organinės apkrovos ir įkrovos pH). Didžiausia biodujų išeiga iš etanolio gamybos šalutinių produktų (žlaugtų) ir daugiamečių žolių siloso (paprastųjų šunažolių) mišinio buvo gauta reaktoriuje palaikant 52 oC, su vidutine biodujų išeiga 674,4 l kg-1•SOM-1, su energetinė verte 14,19 MJ kg-1•SOM-1. Mažiausia biodujų išeiga ir energetinė vertė buvo gauta reaktoriuje palaikant 57 oC ir atitinkamai 512,3 l kg-1•SOM-1 ir 10,18 MJ kg-1•SOM-1. Bendrosios energijos sąnaudos priklausomai nuo temperatūros svyravo nuo 1562,6 MJ∙t-1 iki 1665,3 MJ∙t-1. Energetinis efektyvumas kito nuo 3,2 iki 4,9. / The energy balance of biogas production from industrial wastes and energy plants has been investigated during this research. Conversion efficiency of digestion of industrial wastes and energy plants to biogas by using different temperatures in range from 52 to 57 oC has been evaluated. Ratio, composition and pre-treatment technologies of mixtures of industrial by-products and energy plants were analyzed. The influence of temperature on the performance of anaerobic digestion of industrial wastes and energy plants has been investigated. The variation of temperatures ranges from 52 oC to 57 oC while keeping other parameters constant such as total solid concentration, organic load and pH. The highest biogas yield from industrial wastes and energy plants was found at 52 oC with average yield of 674,4 l kg-1•VS-1 and energy value of 14,19 MJ kg-1•VS-1. By rising temperature to 57oC there was a rapid initial drop in biogas yield rate averaging yield 512,32 l kg-1•VS-1 and energy value of 10,18 MJ kg-1•VS-1.In addition, the temperature fluctuations resulted variations of biogas production significantly. Total energy input ranged from 1563 MJ∙t-1 at 52 oC to 1666 MJ∙t-1 at 57 oC. Energy conversion ratio varied from 3,2 to 4,9.

Pastaruoju metu biodujų gamyba, gamybos technologijos yra gana aktualios. Biodujų gamyboje tikslinga taikyti naujausias technologijas norint padidinti biodujų išeigą. Darbo tikslas: Ištirti elektromagnetinių laukų stiprių (H) ir poveikio trukmių (τ) įtaką biodujų išeigai. Atlikus literatūros šaltinių analizę, kai kurie autoriai užsimena apie elektromagnetinių laukų poveikių įtaką biodujų išeigai. Eksperimentiniai tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto biodujų laboratorijoje. Baigiamajame darbe atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad elektromagnetinių laukų stipriai, šių laukų poveikio trukmė įtakoja biodujų išeigą. / Lately production of biogas and production technology is relevant. In biogas production it is appropriate to apply the newest technologies in order to increase biogas yield. The aim – to research electromagnetic fields strength (heart) and the durations of exposures (τ) influence on biogas yield. After literature analyzing, it was revealed that some authors talk about electromagnetic fields influence on biogas yield. Experimental research was done in university of Aleksandras Stulginskis, biogas laboratory. Thesis results of experimental research shows that electromagnetic fields strengths and that field’s duration of exposure have influence on biogas yield.

Lietuvoje nėra didelių iškastinio kuro išteklių (akmens anglies, gamtinių dujų ar naftos), galinčių patenkinti šalies energetinius poreikius. Todėl Lietuvai yra ypač svarbus tinkamas vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių galimybių išnaudojimas. Didžiausią potencialą Lietuvoje turi biomasė ir biokuras. Taip pat ne mažiau reikšmingas bioenergijos gamybos ir naudojimo privalumas yra mažesnis neigiamas poveikis aplinkai bei klimatui. Magistrantūros baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti Lietuvos medienos išteklius bei jų atsinaujinimą. Išanalizuoti biokuro katilinių parametrus esant skirtingam šiluminiam našumui ir sudaryti bandymų lentelę remiantis energetiniame objekte sumontuota pakura. Darbe atliekama kietojo biokuro sudėties ir charakteristikų analizė. Aprašomas technologinio proceso automatinis valdymas, katilinės sandara ir t.t. / Lithuania there are no significant fossil fuel resources (coal, natural gas or oil) that can meet the country's energy needs. Therefore, the country is vital to the local and renewable energy opportunities. Lithuania has the highest potential of biomass and biofuels. It is also no less important bioenergy production and use of the advantage of a lower negative impact on the environment and climate. Master's thesis is to analyze the Lithuanian wood resources and their regeneration. Also consider biofuel combustion process using the latest technology of biofuels through the regime of the test results table. The work carried out in the solid biofuel composition and characteristics of the analysis. Chosen object and the regime carried out research and calculations to determine the biomass boiler parameters at different thermal performance. Describe the process automatic control, boiler structure.

Lietuvoje susidaro nemaži nuotekų dumblo kiekiai, kurių susidarymą sąlygoje gyventojų ir iš pramonės įmonių atitekančios nuotekos. Tinkamai paruoštas nuotekų dumblas, gali būti naudojamas kaip trąša žemės ūkyje ir kaip kuras energetikoje (tiesiogiai ar kaip žaliava biodujų gamybai). Dumblą apdoroti ir išgauti energiją galima įdiegiant bioreaktorius. Darbo tikslas: ištirti nuotekų dumblo ir maisto atliekų mišinio anaerobinio perdirbimo į biodujas galimybes ir įvertinti jų energinį potencialą. Remiantis empirinėmis formulėmis, parašyta maisto atliekų ir jų paruošimo energijos sąnaudų įvertinimo metodika. Atlikti skaičiavimai rodo, kad 6,95 MJ/t energijos sąnaudų patiriama perdirbant ir paruošiant maisto atliekas surinktas iš Kauno miesto ugdymo ir maitinimo įstaigų. Nustatyta, kad nuotekų dumblą perdirbanti biodujų jėgainė suvartoja 18,8 MJ tonai dumblo perdirbti į biodujas. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta maisto atliekų mišinio su nuotekų dumblu sudėtis, kurios sausosios medžiagos koncentracija siekia 6,3–6,4 %. / In Lithuania produced significant quantities of sewage sludge, which is affected by population and industry wastewater usage. Appropriate treatment of sewage sludge can be used as fertilizers in agriculture, energy as a fuel (either directly or as feedstock for biogas production). The sludge treatment and energy production is the introduction of bioreactors. The purpose of this work: To investigate the use of sewage sludge and food waste into a mixture of biogas from anaerobic processing capabilities and assess its energy potential. The paper is written based on empirical formulas for food preparation and waste of energy consumption assessment methods. Performed calculations indicate that 6,95 MJ/t of energy costs incurred in processing and cooking of food waste in Kaunas city and school catering. It was found that sewage sludge processing in the biogas power plant consumes 18,8 MJ/t of energy. Experimental trials of food waste mixed with sewage sludge shows that total solids amounts to 6,3–6,4 %.