Magistro baigiamuoju darbu „Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija tiesioginių mokesčių srityje” siekiama atskleisti svarbiausias Europos Teisingumo Teismo suformuluotas Europos Bendrijos steigimo sutarties interpretavimo tiesioginių mokesčių srityje taisykles. Autorė trumpai pristato pagrindinius tiesioginių mokesčių ir netiesioginių mokesčių atribojimo kriterijus, apžvelgia, kokiomis Europos Bendrijos sutarties nuostatomis vadovaujantis Europos Sąjungos institucijos yra kompetentingos priimti teisės aktus tiesioginių mokesčių srityje, detaliai analizuoja Europos Bendrijos sutartyje įtvirtintų pagrindinių laisvių taikymo tiesioginiams mokesčiams klausimus, pateikia detalią diskriminaciją ir nediskriminacinius apribojimus tiesioginių mokesčių srityje pateisinančių argumentų analizę, atskleidžia pagrindines Europos Teisingumo Teismo suformuluotos taisykles tiesioginių mokesčių srityje. / The thesis Jurisprudence of the European Court of Justice in the Field of Direct Taxes seeks to reveal the essential rules set by the European Court of Justice for the interpretation of the Treaty Establishing the European Community (further – the Treaty) in the field of direct taxes. The author gives a short presentation on criteria for the separation of direct and indirect taxes, reviews the provisions of the Treaty which are being followed by the European Union institutions to be competent to adopt legal acts in the field of direct taxes, thoroughly examines the issues of the application of the fundamental freedoms established by the Treaty to the direct taxes, provides a detailed analysis of arguments justifying discriminatory and non-discriminatory restraints for direct taxes, reveals the main rules formulated by the European Court of Justice for direct taxes.

ES šalių mokesčių sistemų apžvalga patvirtina, kad ES šalys taiko gana panašias mokesčių sistemas, nors centralizuotai harmonizuoti (nustatant minimalų tarifą, bazę ir pan.) tik pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Mokesčių harmonizavimas suprantamas kaip Europos Sąjungoje taikoma centralizuota mokesčio bazės, tarifo ir mokesčio mokėjimo tvarkos suvienodinimo procedūra. ES pripažįstama, kad skirtingos pelno mokesčio skaičiavimo taisyklės daro įtaką kapitalo judėjimui. Toks mokesčių taisyklių sąlygotas kapitalo judėjimas nelaikomas „laisvu“ ir jo sąlygotas išteklių pasiskirstymas nelaikomas efektyviu. Teigiama, jog skirtingos mokesčių taisyklės trukdo ištekliams pasiskirstyti efektyviai, t.y. taip, kaip jie pasiskirstytų pagal našumo skirtumus „kitoms sąlygoms“, t.y. mokesčiams, esant lygioms. Deja, reikia pripažinti, kad pelno mokesčio atveju nėra labai išvystytas pelno mokesčio harmonizavimas, išskyrus įvykdytą susijungimų, kontroliuojančių bendrovių apmokestinimo bazės ir palūkanų bei honorarų apmokestinimo harmonizavimą. (Direktyva 90/434/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, ir pastarąją papildančios direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms ir 2005/19/EK iš dalies keičianti direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui... [toliau žr. visą tekstą] / An overview of the tax regimes in the EU confirms that EU countries apply quite similar tax systems, while only the VAT and the excise duties have been harmonised at EU level (by fixing the minimal tax rate, the base, etc.). However, tax harmonisation itself is understood as a centrally applied tax base across the EU and a procedure of unifying tax rates and the rules of tax payment. The EU acknowledges that different rules of calculating the corporate tax has hold over the movement of capital. Capital movement, which is determined by tax rules, is not considered to be “free,” and distribution of resources, conditioned by such capital movement, is not viewed as being effective. It is maintained that different tax rules inhibit an effective distribution of resources or the way they would distribute in line with differences in productivity when “other circumstances,” i.e. taxes, were equal. Admittedly, in the case of the corporate tax, harmonisation has not been very wide, except the enacted harmonisation of mergers, the tax base of parent companies, and interest and royalty payments. (Directive 90/434/EEC on the common system of taxation applicable to mergers, divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States, supplemented by Directive 90/435/EEB on the common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, and Directive 2005/19/EK partially replacing Directive 90/43... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktais. Palūkanų apmokestinimą Europos Sąjungoje reguliuoja 2003 m. birželio 3 d. direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, kuri panaikina išskaičiuojamąjį mokestį dukterinės įmonės patronuojančiai bendrovei išmokamoms palūkanoms. Dividendų apmokestinimą Europos Sąjungoje reglamentuoja 1990 m. liepos 23 d. direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, kuri skirta suvienodinti pelno mokesčio, paskirstyto tarp įmonių, veikiančių skirtingose valstybėse narėse, apmokestinimą, sumažinti ar visiškai panaikinti dvigubą apmokestinimą. Europos Teisingumo Teismas taip pat bando formuoti palūkanų ir dividendų apmokestinimo politiką Europos Sąjungoje, kuri, nors ir ne visais atvejais yra vieninga, tačiau labai reikšminga švelninant ar naikinant dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Darbe taip pat nagrinėjami palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimo ypatumai Lietuvoje tiek, kiek susiję su palūkanų ir dividendų mokėjimais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimo Lietuvoje problemos, kadangi kai kurios Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos palūkanų ir dividendų, mokamų tarp Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Regulation of interest and dividend taxation by the legal acts of the European Union is analysed in this paper. Taxation of interest in the European Union is regulated by the Council Directive of 2003/49/EC of 3 June, 2003 on a common system of taxation applicable to interest and royalty payments made between associated companies of different Member States, which exempts from a withholding tax interest paid by the subsidiary to its parent company. Taxation of dividends in the European Union is regulated by the Council directive of 1990/435/EEC of 23 July, 1990 on a common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, which was adopted in order to harmonize the taxation of corporation tax, distributed between companies acting in different Member States, to reduce or eliminate double taxation. The European Court of Justice is also trying to form a tax policy of interest and dividends in the European Union, which is not always unanimous, but very important in reducing or eliminating double taxation between different Member States. The specificity of regulation of interest and dividend taxation in Lithuania is also analysed herein, concerning the payments of interest and dividends made between Lithuania and other Member States, also studying the problems of implementing the directives indicated above in the national legislation of Lithuania, because some rules of Lithuanian legislation of taxation of interest and... [to full text]

Valstybėms tiesioginių mokesčių srityje išlaikant suverenitetą ir laisvai nusistatant tiesioginių mokesčių rūšį, bazę, tarifą, apmokestinamus subjektus, atsiranda esminiai skirtumų, sukuriančių rinkos fragmentaciją ir didelių kliūčių efektyviam Bendrijos vidaus rinkos funkcionavimui. Visa tai ir atsilikimas nuo kitų sričių harmonizavimo lemia integracijos poreikį ir spaudimą valstybėms narėms harmonizuoti. Tačiau tiesioginių mokesčių pozityviosios integracijos bazė reikalauja, kad Taryboje priimant direktyvas būtų sprendžiama vieningai (nuo 2004 m. – 27-ių valstybių konsensusu). Tai de facto blokuoja privalomų teisės aktų leidybą ir sukuria politinių sprendimų stagnaciją. Priešingai nei pozityvioji integracija, negatyvioji integracija (daugiausia besiremianti laisvo judėjimo pažeidimų draudimais), vyksta itin sparčiai, nepaliaujamai didėjant ETT sprendžiamų bylų ir jų ratio decidendi sklaidą užtikrinančių Komisijos pažeidimo procedūrų skaičiui. ETT, spręsdamas bylas, taiko „visaapimantį” požiūrį: vertinant vienos valstybės įstatymų atitiktį EB teisei, analizuojami ne tik jos įstatymai, bet ir kitos, susijusios valstybės, įstatymai bei jų tarpusavio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, t.y. aplinkybių visuma, todėl netgi tas pats įstatymas santykyje su valstybės A įstatymais gali prieštarauti EB teisei, o su valstybės B – jau nebe. Tokia doktrina remiasi Cassis de Dijon abipusio pripažinimo principu: valstybė turi atsižvelgti į kitos valstybės įstatymų nuostatas; tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / While Member States retain direct tax sovereignity and determine the tax, its base, rate, taxable subjects discretionary, fundamental differencies occur, resulting in market fragmentation and big obstacles for effective functioning of Community internal market. These differencies and the gap between harmonization in direct taxes and other spheres stipulate the need of harmonization and pressure for the Member States. However, the sole harmonization base requires the Council to act unanimously (starting from year 2004 – by consent of 27 states). This de facto blocks the law-making of compulsory acts and leads to stagnation of political decisions. Contrary to positive integration, negative integration (mostly founded on prohibitions to restrict free movement) proceeds rapidly, while in the meantime the number of cases solved by European Court of Justice (ECJ) and infringement procedures initiated by Commision which ensure the spread of ECJ cases’ ratio decidendi is constantly growing. ECJ when providing the decisions applies overall approach: evaluation of one Member State’s laws means taking into account the whole situation, including the laws of other related Member State and their inter-tax treaties. Therefore the same law is liable to be restrictive in relation to the laws of Member State A, but not restrictive in relation with the laws of Member State B. This doctrine is based under the Cassis de Dijon principle of mutual recognition: Member State is obliged to consider... [to full text]

Šiame darbe remiantis pagrindiniais dviem šaltiniais (t.y. Europos apmokestinimo duomenų bazė ir Europos Komisijos kasmetinis leidinys Europos Sąjungos mokesčių sistemų struktūros) nagrinėjamos ES valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemos. Pirmame darbo skyriuje bandoma trumpai apžvelgti mokesčius bendrai ir tiesioginių mokesčių harmonizavimą ES valstybėse. Pradžioje pateikiama mokesčių ir mokesčių sistemos sąvokos samprata, mokesčių funkcijos, išskiriami mokesčių elementai ir apmokestinimo principai, mokesčių klasifikacija. Pirmo skyriaus antroje dalyje kalbama apie pastangas harmonizuoti tiesioginius mokesčius ES valstybėse narėse bei atskleidžiami pagrindiniai nacionalinių mokesčių sistemų harmonizavimo ES tikslai. Antrame darbo skyriuje apžvelgiamos ES valstybių narių tiesioginių mokesčių sistemos, t.y. trumpai aprašomi tiesioginiai mokesčiai: gyventojų pajamų, juridinių asmenų pelno, nekilnojamojo turto, paveldėjimo ar dovanojimo mokesčiai. Antro skyriaus pirmame poskyryje bandoma atskleisti gyventojų pajamų apmokestinimo ypatumus. Darbe apsiribojama nuolatinių (rezidentų) mokesčio bazės bei tarifų ES valstybėse palyginimu. Analizuojant mokesčių bazę, remiamasi 2 pajamų grupėmis: su darbo santykiais susijusiomis pajamomis bei individualia veikla. Atskleidžiami individualios veiklos, o tiksliau – komercinių pajamų ir profesinių pajamų traktavimo ypatumai. Taip pat su darbo santykiais susijusių pajamų (darbo užmokestis ir pajamos natūra) apmokestinimo pagrindiniai... [to full text] / This thesis, referring to such main sources as “European taxation database” and European commission annual journal on “Structures of the taxation systems in the Euopean Union”, analyses EU member states direct tax systems. First chapter gives a brief overview on taxes in general and direct taxes harmonization in EU countries. Firstly it is described the concept of tax and tax system, tax functions, elements of taxes and the principles of taxation, also the classification of taxes. The second part of the first chapter describes the attempts on direct taxes harmonization in EU member states and develops the main goals of the national taxes systems harmonization in EU. Second chapter gives an overview of the direct taxes systems of the EU member states, i.e. briefly presents direct taxes, such as tax on income of individuals, tax of profit of legal persons, tax on immovable property, inheritance tax, or donative tax. The first section of the second chapter describes peculiarities of the income of individual’s tax. This thesis confines to comparison of permanent (residential) tax base and tax rates in EU member states. Analyzing tax base references are made to 2 income groups: income related to work relations and individual activity. The peculiarities of individual activity, to be more precise – the peculiarities of commercial income and professional income treatment are being established. Also work related income (wage and in-kind revenue) taxation main differences are being... [to full text]

Bakalauro baigiamąjame darbe atskleidžiama tiesioginių mokesčių vieta Lietuvos mokesčių sistemoje, išskiriant mokesčių rūšis priskiriamas prie tiesioginių mokesčių grupės, nagrinėjami GPM, pelno mokesčio ir turto mokesčių (nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio, paveldimo turto mokesčio) apmokestinimo instrumentarijai. Nagrinėjama nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų struktūrą, dinamika 2006-2010 m., atskleidžiama pajamų iš tiesioginių mokesčių lyginamieji svoriai nacionalinio biudžeto mokestinių pajamų struktūroje. Atliktas pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių tyrimas, kurio metu atskleidžiama pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių dinamika 2006-2010 m. pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių surinkimo plano vykdymas, įdentifikuoti veiksniai įtakojantys pajamų iš GPM, pelno mokesčio, turto mokesčių kitimo tendencijos, atskleistos pajamų iš GPM pagal apmokestinimo objektus, pajamų iš pelno mokesčio pagal įmonių rūšis ir pajamų iš turto mokesčių pagal mokesčių rūšis kitimo tendencijos. Taip pat įdentifikuotos pajamų iš tiesioginių mokesčių didinimo galimybės. / Bachelor of baigiamąjame disclosure of direct taxes in the work of the tax system, excluding tax type assigned to direct tax group, deal with gpm, corporation tax and wealth tax (real estate tax, tax, inheritance tax) instrumentarijai taxation. The national budget tax income structure, dynamics 2006-2010, disclosed the revenue from direct taxes weighting national budget of tax revenue. A revenue from gpm, income tax, wealth tax trial, disclosed the revenue from gpm, income tax, wealth tax dynamics 2006-2010. revenue from gpm of income tax, wealth tax collection plan execution, įdentifikuoti factors contributing to income from gpm, income tax, wealth tax trends, disclosed the taxation of income from gpm objects, revenue from income tax by the undertakings and the types of property income tax by tax type trends. Also įdentifikuotos revenue from direct tax increases.

SANTRAUKA Mokesčių politikos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje Legal regulation of tax policy in the European Union Pagrindinės sąvokos: mokesčių politika, mokesčių harmonizavimas, mokesčių derinimas, tiesioginių mokesčių harmonizavimas, netiesioginių mokesčių harmonizavimas, Europos Sąjunga, tiesioginiai mokesčiai, netiesioginiai mokesčiai, PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Šiame darbe yra nagrinėjami mokesčių harmonizavimo ypatumai ES, apžvelgiama jos kompetencija mokesčių srityje. Taip pat dėmesys skiriamas tiesioginių bei netiesioginių mokesčių istorinei raidai bei pačiai mokesčių politikai ES lygmeniu. Darbo tikslas yra atskleisti svarbiausių ES lygmeniu mokesčių (PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis) istorinės raidos bei dabarties taikymo ypatumus bei ateities perspektyvas. Mokesčiai ES lygmeniu yra politiškai jautri sfera. Nors ES valstybės narės ir atidavė dalį suvereniteto šioje srityje ES organizacijai, tačiau Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota. Tinkamai funkcionuojančios vidaus rinkos siekis neišvengiamai veda prie mokesčių sistemų bei harmonizavimo, o visiškas harmonizavimas ES steigimo sutartyse nėra numatytas. Pagrindinė problema kyla tarp valstybių narių siekio išlaikyti nacionalinį suverenitetą bei ES atiduotos kompetencijos mokesčių srityje. Darbe iškeliamos kelios hipotezės: 1. netiesioginiai mokesčiai yra suharmonizuoti Europos Sąjungos lygmeniu, bet visgi jų harmonizavimas nėra pakankamas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Legal regulation of tax policy in the European Union Main concepts: tax policy, tax harmonisation, tax coordination, harmonisation of direct taxes, harmonisation of indirect taxes, direct taxes, indirect taxes, Value Added Tax, excises, corporate tax, personal income tax. In this analysis it is important to examine peculiarities of tax harmonisation process in the European Union. Also attention is paid to a historical aspect of direct and indirect taxes and to the tax policy of European Union. The aim of this analysis is to reveal the historical aspect, nowadays application and future perspectives of main taxes of the European Union such as Value Added Tax, excises, corporate tax and personal income tax. Taxes in the European Union is politically sensitive area. Though member states gave some sovereignty in this area to this organisation, the competence of the European Union in this sphere is restricted. Properly functioning internal market inevitably leads to harmonisation of tax systems. On the other hand, overall harmonisation is not envisaged. The main problem arises from member states‘ objective to retain national sovereignty and from its‘ given competence to the European Union, In this reseach some hypothesis are raised: 1. indirect taxes are harmonized in the European Union level, but still it is not sufficient in creating properly functioning internal market, 2. There is no political will of member states to harmonise direct taxes. These hypothesis are... [to full text]

This thesis is analyzing revenue dynamics of Lithuanian Republic budget of 2000 – 2006 years with direct aspect of taxes and the reasons which influed changes. In the beginning of thesis there was hypothesis, that incomes to national budget of population revenue taxes is the biggest part of budget revenue. The experiment was based on needs to value results of population revenue taxes decrease for budget. Objective conclusions about budget revenue, influed by 2006 years reform, can be done only by the end of this year. In despite of, this thesis is analyzing changes of budget already first months after reform. Also is analyzing other direct taxes structural parts in Lithuanian Republic national budget, taxes specification in countries of EU and the principles of processes of EU taxes harmonization, which are important for Lithuania in EU economic area.