Darbe analizuojamos statybinės įrangos remonto darbų organizavimo problemos. Teorinėje darbo dalyje apžvelgta valdymo teorijų vystimosi aspektai, naujos valdymo teorijos. Apžvelgiamos statybinės įrangos darbų Lietuvoje vertinimas. Praktinėje darbo dalyje apžvelgta įmonės „CRAMAS“ statybinės įrangos remonto darbų organizavimo analizė. Pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Darbo tikslas – išanalizuoti statybinės įrangos remonto darbų organizavimą. Tyrimui atlikti iškelti uždaviniai: atlikti įmonės darbuotojų tyrimą, išanalizuoti statybinės įrangos remonto darbų organizavimą, apibendrinti tyrimo rezultatus ir pateikti pasiūlymus. Darbe naudotasi tyrimo metodais: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, grupavimas, atlikta duomenų analizė. Svarbiausios tyrimo išvados: nepakankamas dėmesys darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, trūkumas reikiamos remontui įrangos ir įrankių. / The paper examines the construction equipment repair work organization problems. Theoretical work in management theories highlight the development aspects of the new management theory. Overview of construction equipment repairs Lithuania assessment. Practical work in the company looked “ CRAM” contruction equipment repair work organization analysis. Draws conclusions and recommendations. The aim – to analyze the building repair work organization. Survey raised the following tasks: to carry out a study of company employees, to analyze the building repair work organization, summarize the results of the investigation and submit proposals. The paper used survey methods: scientific literature analysis, questionnaire survey, group, conducted the data analysis. Key survey findings include: insufficient attention to staff training, lack of adequate maintenance equipment and tools.

Recently the state budgets more and more resources for the computerization of schools. The computer capacities increase. However we confront a new problem- creating the software. There is a shortage of Lithuanian training programmes at schools. Purpose of the current work is to create a training programme of computer hardware that is easily managed and not demanding special skills, intended for the junior schoolchildren and computer users at the initial level. Analysis of the available programmes evidences the absence of such Lithuanian programme. The project has been worked out for the programme. Consumer demands, requirements, experience and skills have been investigated and estimated, functional and non functional requirements of the programme have been examined and the specification has been arranged. Programme architecture has been described in the architectural specification. Visual Basic Programming Language has been selected for the programme implementation. On the ground of testing document a testing of the programme has been carried out and mistakes revealed during the testing were eliminated. Consumer’s documentation has been prepared. The carried out analysis of the programme quality showed that the programme conforms the requirements raised for the training computer programmes and satisfies the demands of IT teachers, schoolchildren and users at the initial level.

SANTRAUKA Nors formaliai 2002/96/EB direktyvos nuostatos yra perkeltos ir Lietuva apie tai yra pateikusi notifikaciją ES institucijoms, nebuvo įvertinta, ar kokybiškai ir tiksliai perkeltos direktyvos normos. Taip pat nebuvo įvertinta, kaip įgyvendinamos perkeltos nuostatos ir ar pasiekiami direktyvoje numatyti tikslai. Šiame darbe nagrinėjama EEĮ atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje, vertinama 2002/96/EB direktyvos perkėlimo kokybė, identifikuojamos EEĮ atliekų tvarkymo problemos. Analizė parodo kokie nacionaliniai teisės aktai yra keistini ir kokias problemas reikia spręsti norint pasiekti direktyvoje nustatytus tikslus. IŠVADOS 1. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/96/EB „Dėl elektros ir elektroninės įrangos buvo perkelta į Lietuvos nacionalinę teisinę bazę skubotai, siekiant laikytis numatytų terminų, todėl didelė dalis nuostatų perkelta pažodžiui, atkartojant direktyvos nuostatas, bet neužtikrinant jų įgyvendinimo priemonių. Yra nuostatų, kurios visai nebuvo perkeltos ar perkeltos netiksliai; 2. Dauguma Direktyvos 2002/96/EB esminių nuostatų yra perkeltos į Atliekų tvarkymo įstatymą ir Vyriausybės nutarimais, o juose nustatyti pagrindiniai reikalavimai yra tik detalizuoti kitais poįstatyminiais teisės aktais. 3. Siekiant pasiekti 2008 m. nustatytą minimalią 4 kg EEĮ atliekų surinkimo iš privačių namų ūkių užduotį būtina 28 procentais padidinti esamą surinkimą iš privačių namų ūkių, kuris šiuo metu yra apie 3,12 kg/ gyventojui. Reikia tobulinti teisinį... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Directive 2002/96/EC on waste electrical and electronic equipment (WEEE) along with the complementary Directive 2002/95/EC on the restriction of the use of certain hazardous substances in electrical and electronic equipment (RoHS) seeks to reduce the environmental impacts of WEEE throughout all stages of the equipment’s lifecycle. The setting up of efficient collection schemes In Lithuania is necessary to ensure the achievement of the targets set in the Directive. Lithuania, as well as all others new members of EU, have not developed WEEE management systems and is developing new one in order to comply with the Directive. Lithuania have chosen to apply market based approach with multiple providers of take back services, apart from the collective single compliance scheme models being used in the countries with already existing systems. In this study the legal and operational approach of WEEE management system in Lithuania was analized. The mistakes made in transposition of the WEEE Directive was identified, as well as the problems arising out of implementation of the Directive requirements. The Directive states that each Member State should collect 4 kg of WEEE per capita – this target is not reached in Lithuania yet. In year 2006 the collection level of WEEE was 3.12 kg per capita. The recommendations were proposed to change the existing system in order to fulfill all requirements of the Directive.

Daugiau kaip prieš dešimtį metų pasauliniu mastu imta vis labiau akcentuoti „programinės įrangos krizę” ir ieškoti adekvačių priemonių jos įveikimui. Tyrimais nustatyta, kad vos keli procentai sukurtos programinės įrangos yra naudojama. Be to, daugelio programinės įrangos projektų faktiniai kaštai ir terminai net kelis kartus viršija planinius. Programinės įrangos kūrimo problemų (kainos, laiko, kokybės) sprendimo bandymai technologinėmis priemonėmis priminė kovą su vaiduokliu, ieškant stebuklingos sidabrinės kulkos tam vaiduokliui nušauti, ir nedavė laukiamų rezultatų[24], todėl vis didesnis dėmesys skiriamas organizacinių ir metodinių aspektų nagrinėjimui. Buvo suprasta, kad programinės įrangos kokybė tiesiogiai priklauso nuo jos kūrimo proceso kokybės. Per dešimtmetį buvo sukurta nemažai modelių, kurie specifikuoja gero programų kūrimo proceso charakteristikas. Keletas iš jų tapo de facto standartais[5], o kai kurie įteisinti ir juridiškai kaip tarptautiniai arba atskirų valstybių standartai. Programinės įrangos proceso vertinimui, analizei ir tobulinimui yra įrankiai, paremti populiariausiais programų kūrimo proceso vertinimo modeliai. Populiariasi yra du modeliai: CMMI, sukurtas SEI (Software Engineering Institute)[10] instituto, bei ISO/IEC 15504 standartas, sukurtas ISO (International Organization of Standartization) bei IEC (InternationalElectrotechnical Commission)[11]. / Enteprise maturity assessment and analysis tool based on different models Software development teams are confronted with difficulties such as incorrect planned financial and time resources, low product quality and disappointed client. To solve those problems there are methodic and tools to improve software process capability. Tools for software process capability maturity assessment and support are implemented by particular models. Basic supported models are CMMI and ISO/IEC 15504 (SPICE). CMMI model is based on ISO/IEC 15504 standard. CMMI and ISO/IEC 15504 models are compatible. Software process capability maturity assessment quality should increase by using both models together. Consequently was decided to develop a tool supporting two models – CMMI and ISO/IEC 15504.

Šiandien projektų vadyba visame pasaulyje tapo pripažinta projektinės veiklos metodologija. Naudodamos projektų vadybos metodus ir priemones, organizacijos gali pasiekti aukštą kokybės lygį, sutaupyti lėšų, laiko, sumažinti riziką ir padidinti kuriamų produktų ir teikiamų paslaugų patikimumą. Projektų vadybos reikšmė ypatingai svarbi programinės įrangos kūrimo projektuose. Netaikant projektų vadybos ar atskirų jos žinių sričių, pavyzdžiui, kokybės vadybos, programinės įrangos kūrimo projektų rezultatas dažnai vietoj naudos, nepaisant organizacijų patirties, atneša reikšmingas tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas. Daugelis organizacijų, tikėdamosi kokybiško produkto savo veiklos procesams pagerinti, į programinės įrangos kūrimą arba įsigijimą investuoja nemažai pinigų. Per pastarąjį dešimtmetį programinės įrangos industrija sparčiai išaugo (1996 m. informacinių technologijų rinkos vertė sudarė 120 milijardų dolerių, o 2006 m. ji siekė net 919 milijardų eurų). Kad organizacijos sukurtų kokybiškesnius programinės įrangos produktus, galinčius maksimaliai patenkinti vartotojų keliamus reikalavimus, didesnį dėmesį reikia skirti visam programinės įrangos kūrimo procesui, nes kokybė pradedama kurti projekto pradžioje ir turi būti planuojama viso projekto eigoje. Aukštą programinės įrangos kokybę pasiekti padeda projektų kokybės vadyba, kuri jungia tarpusavyje sąveikaujančius metodus, priemones ir technologijas. Šio magistro darbo „Programinės įrangos kūrimo projektų kokybės vadyba“... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays project management has been accepted as a project activities methodology in the whole world. Organizations can reach a high quality level, gain time and resources, understate risks and increase reliability of its product and services by using project management techniques and methods. The importance of project management is specifically important in software development projects. Without project management and its particular knowledge areas, such as quality management, the result of software development projects instead of benefit can cause significant direct and indirect costs or even fail. Many organizations wishing to improve their business activities and processes are investing a lot of money into software development or procurement. The software industry has been growing at an accelerated rate for the past decade (in 1996, annual revenues of information technology market estimated $120 billion, whereas in 2006 – €919 billion). In order to develop high quality software products, which can satisfy all users’ needs and requirements at the maximum, software development process should be taken into consideration, due to that quality occurs at project initiation and must be planned for within the project. Project quality management combines interdependent methods, techniques and technologies, and helps to achieve high quality software products. The recognition and growth of project management has changed meaningly during last fifty years. Project management became an... [to full text]

Taikomųjų programų piratavimas – procesas, kurio metu nelegaliai atkuriama ir neturint tam teisės platinama taikomoji programa. Ši problema nėra nauja, tačiau efektyvių apsaugos priemonių nuo jos šiandien dar nesukurta. Dėl šios priežasties 2011 m. nelegalios programinės įrangos buvo parsisiųsta už daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių ir ši suma kasmet auga. Atlikus taikomųjų programų grėsminių analizę išsiaiškinome, kad didžiausia problema – atvirkštinė inžinerija. Šią problemą padedančias išspręsti apsaugos priemones suskirstėme į programines ir aparatūrines. Atlikus programinių apsaugos priemonių analizę išsiaiškinome, kad geriausiai nuo atvirkštinės inžinerijos padeda apsisaugoti kodo šifravimas arba glaudinimas. Atlikus aparatūrinių apsaugos priemonių analizę išsiaiškinome, kad apsaugai nuo piratavimo dažniausiai naudojami apsaugos raktai. Išanalizavus programinių ir aparatūrinių apsaugos priemonių privalumus ir trūkumus sukūrėme kompleksinį apsaugos metodą. Šis metodas remiasi kritinių (vertingiausių) programos modulių šifravimu ir vykdymu saugiame įrenginyje. Šiame darbe kaip saugų įrenginį naudojame lustines korteles. Šie įrenginiai buvo pasirinkti dėl jų nedidelės kainos ir teikiamo didelio saugumo lygio. Atlikę sumodeliuoto metodo programinę realizaciją jį ištyrėme greitaveikos aspektu ir nustatėme, kad modulio užimančio 6KB iššifravimas lustinėje kortelėje trunka tik 2% viso programos vykdymo laiko, todėl didelės įtakos programos vykdymo laiko išaugimui neturi... [toliau žr. visą tekstą] / Software piracy is copying and distributing of software illegally and without permission. This problem is not new but effective protective measures against it until today are not developed. Therefore, in 2011 illegal software has been downloaded for more than 60 billion USA dollars and that amount is growing every year. After software threats’ analysis we found out that the biggest problem is reverse engineering. Measures which can help to solve this problem we divided into software-based and hardware-based protection. After software-based protection analysis we found out that one of best measures against reverse engineering is code encryption or packaging and one of the best hardware-based protection tools is using of dongle keys. After analysis of advantages and disadvantages of software-based and hardware-based protection we developed method against software piracy. This method relies on the encryption of critical (most valuable) program modules and its safe execution in a safe device. In this paper, as a safe device we will use smart cards. These devices were chosen for their low cost and high level of safety. After implementation of simulated method we found out that decryption of module, which size is ~6KB, in smart card takes only 2% of the total program execution time, so this task does not have significant impact on program execution time. The biggest impact on increasing of protected program execution time have the module performance (59,37% of the total time)... [to full text]

Šio darbo tikslas yra sukurti procesų vertinimo apimtį, naudotiną mažoms programinę įrangą kuriančioms organizacijoms, turinčioms tikslą pradėti procesų gerinimo programą. Darbo metu buvo įvertinti 25 Lietuvos programinę įrangą kuriančių organizacijų naudojamų procesų gebėjimai. Atsižvelgiant į gautus rezultatus buvo sudaryta procesų vertinimo apimtis, kurioje yra pateikiami 8 procesai. Siūloma vertinimo apimtis buvo sudaryta atsižvelgus į tirtų organizacijų naudojamus procesus, procesų gebėjimus, tobulinimo poreikius bei programinės įrangos kokybę, kaip pagrindinį procesų tobulinimo programos tikslą. / The purpose of this paper is to create a process assessment scope to be used assessing software processes in small software enterprises, with the emphasis on process improvement. During the course of writing the paper assessment of 25 Lithuanian software developing and/or supporting organization has been performed. Considering the results of the assessments a proposed process assessment scope containing 8 processes has been created. Proposed scope has been created considering the use of processes, process capabilities, and perceived process improvement goals in the assessed organizations, while maintaining that the core purpose of the process improvement program is the quality of the software.

Magistro tezių tikslas yra sukurti skirtingų programinės įrangos tipų (gatavos arba reikalingos sukurti) įsigijimo valdymo gaires. Tokioms gairėms sukurti pirmiausia reikia apibrėžti programinės įrangos tipus. Kiekvienam apibrėžtam programinės įrangos tipui nustatyti jų įsigijimo keliai ir sudaryti kriterijai, kurie padėtų parinkti tinkamą įsigijimo kelią. Literatūros šaltinių apžvalgoje išanalizavus programinės įrangos įsigijimo modelius bei standartus nustatyti šie programinės įrangos tipai: COTS, MOTS ir naujai kuriama programinė įranga (NKPĮ). Remiantis įsigijamos programinės įrangos tipais ir projekto charakteristikomis nustatyti įsigijimo keliai. Programinės įrangos įsigijimo keliui parinkti sudaryti kriterijai, kurie apibūdina įsigyjamą programinę įrangą, įsigijimo projekto resursus ir aplinkos faktorius. Veiklos, kurios turi būti vykdomos kiekviename programinės įrangos įsigijimo kelyje, nustatytos panaudojant CMMI-ACQ procesų modelį. Procesų veiklos vykdytinos kiekviename programinės įrangos įsigijimo kelyje: nurodoma, kokiu keliu turi būti įsigyjama programinė įranga, kokias veiklas reikia vykdyti, pateikiamos rekomenduojamos pastangos, reikalingos kiekvienam PĮ įsigijimo keliui. / The primary objective of master thesis is to provide guidelines for managing a different types of software acquisition projects. Firstly, to provide guidelines is necessary to define types of software. Secondly, to create the ways of acquisition for each defined type of software and to create criteria that allows to select the right way of acquisition. During the analysis of existing software acquisition process models software types was defined: COTS (Commercial-off-the-shelf software), MOTS (Modified-off-the-shelf software), fully developed software. To have an effective acquisition processes, it is useful to employ an adequate level of formality for those processes according to the characteristics of the acquisition project. The ways of software acquisition was defined in accordance with defined software types and characteristics of acquisition projects. That can be used as a guideline on what level of formality is appropriate for the actual software acquisition project. To select the way to acquire software, there were created criteria that describes the characteristics of acquiring software, acquisition project resources and environment factors. CMMI-ACQ process model was used to define activities of each software acquisition way. Each acquisition way contains suggestions on what activities to perform for the different acquisition project customization.

Software development is an iterative process which is based on teamwork and information exchange. In order to keep this process running, proper informational flow control techniques in a software development company have to be applied. As number of employees grows, manual control of this process becomes inaffective and automated solutions takes over this task. The most common informational units in the software development process are defects, new features and requirements. This paper addresses problems that occur during software development process and intents to create techniques and methodologies for software defect, feature and requirement management. Following tasks are performed while automating mentioned process: a) Analysis of software development company workflow; b) Design and documentation of software defect, feature and requirement management method, which would ease information exchange in design, implementation and quality assurance stages of software development process; c) Analysis and comparision of existing similar solutions. Identification of most attaractive and useful features; d) Design and implementation of software defect, feature and requirement management system which covers newly designed information flow control method. Practical task includes designing, programming, installing and testing newly created system. Design and development is based on reusable component approach which results in several layers of reusable code.

To increase the productivity of electronic systems design we offer to use UML – the standard specification language of high level systems. The higher level of abstraction and automatic design methods could decrease a gap of hardware design. We offer to use UML class diagrams for the specification of electronic systems structure and UML state diagrams to specify the behavior of electronic systems. We introduce metamodels which describe mapping between UML class and state diagrams and hardware description languages (VHDL, SystemC), as the possible realization of ideas we introduced earlier. Also we provide code generator which translates notations of UML class and state diagrams to VHDL and SystemC languages.