Konfliktų kilmė, priežastys, reikšmė nuteistiesiems ir įkalinimo įstaigoje dirbantiems asmenims. Jų sprendimo būdai. / This master‘s work analyses the problem of conflicts in imprisonment institutions. It reveals the nature of conflicts, the reasons causing conflicts, the approach to the conflicts of convicted ones and persons working in imprisonment institutions.

Šiame darbe nagrinėjamas asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, integracijos darbo rinkoje politikos įgyvendinimo veiksmingumas skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politikos kontekste. Remiantis darbe sintezuotu teoriniu modeliu, politika analizuojama išskirtų šešių kintamųjų kontekste. Siekiant identifikuoti politikos įgyvendinimo metu kylančias problemas, jų priežastis ir patvirtinti arba paneigti iškeltas pagrindinę bei šalutines hipotezes, darbe atliekami kelių lygių tyrimai. Išanalizavus ir aprobavus oficialių dokumentų informaciją ir tyrimų metu gautus duomenis, darbe nustatomi politikos įgyvendinimo veiksmingumą mažinantys veiksniai. / This paper analyzes policy implementation of ex-prisoners integration into the labour market in the political context of poverty reduction and social inclusion. The aim of this paper is to identify the main problems that influence the effectiveness of implementation and their causes. To reach this goal the research is divided into three sections. The main question of this master thesis is: “Why do only few ex-prisoners integrate into labour market?” It can be answered by confirming or denying the raised primary and secondary hypotheses in the context of the main problems and their reasons that influence the effectiveness of policy implementation. In conclusion, the policy analysis of people coming back from imprisonment and their integration into the labour market shows (despite that some hypothesis were only partly confirmed) that the State implements the policy that is appropriate enough and could be effective. In this process the outcome of the policy implementation depends not only on the role of governmental and non-governmental institutions, but most importantly, on the characteristics, efforts and attitudes of the target group and on the intentions of employers to engage this person.

Darbo tema - nuteistųjų meninės socialinės edukacijos kaip resocializacijos ypatumai. Tema aktuali, nes sėkmingas nuteistojo integravimasis į visuomenę didele dalimi priklauso nuo resocializacijos proceso, kuris vyksta per adaptacijos, pataisos ir integracijos etapus. Vienas alternatyvių nuteistų asmenų resocializacijos būdų – meninė socialinė edukacija. Šalies įkalinimo įstaigose užsiimama menine veikla, tačiau nepakankamai. Nesudaromos ar nepakankamai sudaromos sąlygos kalinių resocializacijai, trūksta specialistų, silpna materialinė bazė, mažas suinteresuotumas. Darbo tikslas - ištirti Lietuvos įkalinimo įstaigų meninės socialinės edukacijos kaip resocializacijos ypatumus. Darbe analizuojama nuteistųjų resocializacijos samprata, įkalinimo įstaigose vykstančios meninės socialinės edukacijos realijos. Temos aktualumui ir naujumui pagrįsti atlikti kiekybinio ir kokybinio tipo tyrimai. Apklausus 290 nuteistųjų, kalinčių Lukiškių kalėjime, Vilniaus 2–uosiuose pataisos namuose ir Panevėžio moterų kalėjime paaiškėjo, kad nors meninės veiklos užsiėmimai įkalinimo įstaigose vyksta, juos lanko ne visi. Apklausus 33 Vilniaus ir Panevėžio įkalinimo įstaigų vadovaujančio personalo darbuotojus bei meninės veiklos specialistus, dirbančius su nuteistaisiais, nustatyta, kad įstaigose vyksta meninės veiklos užsiėmimai (iš jų dažniausiai - dailės ir muzikos), tačiau ne visiems nuteistiesiems pasiūloma juose dalyvauti, be to, ne visi nuteistieji priima šį pasiūlymą ir noriai lanko užsiėmimus... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the work: the peculiarities of artistic social education as resocialization for prisoners. The topic is relevant because a successful integration of a prisoner into society depends a lot on resocialization process that takes place through adaptation, correction and integration stages. One of alternative resocialization means of convicts is artistic social education. In imprisonment institutions of the country people are engaged in artistic activities, but not sufficiently. There are no conditions or conditions are not satisfactory for resocialization of prisoners, there is a lack of specialists, weak material base and little interest. Aim of the work: to research the peculiarities of artistic social education as resocialization of imprisonment institutions. In the work one analyzes the conception of resocialization of prisoners, and realia of artistic social education that take place in imprisonment institution. To prove the relevance and novelty of the topic one performed qualitative and quantitative researches. 290 prisoners were questioned that are in Lukiskiu prison, in Vilnius 2nd correction institution and Panevezys women prison. It was found out that although artistic activities take place in imprisonment institutions, not all people attend them. When 33 leading personnel employees of Vilnius and Panevezys imprisonment institutions and specialists of artistic activities that work with prisoners were questioned, it was found out that artistic activities took... [to full text]

Nowadays more emphasis is made on providing learning possibilities. Every person is an equal member of society irrespective of where he/she lives or what he/she is doing. At present the re-socialisation and probation work done by the penitentiary institutions is exceptionally important. The study of this comparatively new sphere confirms that the issue of teaching/learning of women serving sentence has been hardly analysed. The study is urgent in the sense that the people have to be stimulated to seek knowledge, conditions for learning have to be created and supported irrespective where such people live at given time. It is necessary to induce women serving sentence to make best use of the learning possibilities so that they could successfully use such knowledge when they are released. The reason I chose this theme was that it had not been considered especially as far as women in penitentiary institutions were concerned. It was interesting for me to study the need of the sentenced women for learning and take a closer look at the possibilities provided at the penitentiary institution.

Kaip teigiama Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvoje įkalinimo bausmę, pataisos namuose, atlieka 8000, už įvairius nusikaltimus nuteistų asmenų1. Toks pats, arba labai artimas tam skaičius buvo ir 2009 metais. Pasak, Euro stato2, kriminalinės statistikos duomenų bazės suvestinės sudaro 230 nuteistųjų, 100000 Lietuvos gyventojų. To paties šaltinio teigimu, pagal šį skaičių, Lietuva patenka į pirmą, didžiausią kalinių skaičių turinčių valstybių dešimtuką. Lietuvoje, kaip ir daugumoje postsovietinių šalių, laisvės atėmimas yra dažniausiai taikoma bausmė. Įkalinimo laikas yra pakankamai ilgas, per jį asmuo praranda ryšius su šeima, draugais. Jis nebetenka iki įkalinimo bausmės, turėtų profesinių sugebėjimų, o dažnai jų ir visai nėra turėjęs. Ryšių su artimiausia aplinka praradimas, ilgas įkalinimo bausmės laikas apsunkina šių asmenų sėkmingą integraciją, skatina kartotinį nusikalstamumą.Problema: Lietuvoje įkalinimo bausmės laikas yra ilgas. Per įkalinimo laikotarpį žmogus praranda ryšius su šeima, visuomene, praranda iki įkalinimo turėtus darbinius įgūdžius.Problema: Lietuvoje įkalinimo bausmės laikas yra ilgas. Per įkalinimo laikotarpį žmogus praranda ryšius su šeima, visuomene, praranda iki įkalinimo turėtus darbinius įgūdžius.Nagrinėjama tema yra aktuali visuomenei, kadangi pilniausiai atspindi nusikalstamumo fenomeną. Žmogus, gyvenantis visuomenėje dažniausiai dėl nepalankių aplinkybių šeimoje, artimiausioje aplinkoje, nepakankamai... [toliau žr. visą tekstą] / 1. During the investigation a hypothesis has been confirmed that the repeated criminality of the persons who served imprisonment sentence is connected with the duration of the sentence and the demerit of the successful resocialiasation process of the persons who are punished with the imprisonment sentences. 2. When reviewing scientific literature it has become clear that the state defines the direction of its activity in the following way: it expresses its will through the nation’s legally selected representatives and also seeks to defend the mankind from criminal actions. This is called politics. The population defence is carried out through criminal and sentence prosecution policies. Both of them form social politics. Criminal policy defines criminal actions. Sentence prosecution policy deals with the state Criminal policy but it is being realized in the sentence prosecution and commitment sphere. The aim of these policies is population defence. The state Sentence prosecution policy being carried out through the branch of Penitentiary law is called sentence prosecution or penitentiary law. Penitentiary law deals with social relationships which appear when prosecuting or serving the sentences. As it is obvious from the sources of penitentiary law, the aim of this sentence is not only to put the criminal into prison or to restore legitimacy but also to influence him not to commit crimes in the future. Penitentiary law fulfills its function only in connection with other... [to full text]

Darbo tikslas – patikrinti ar egzistuoja įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu. Tyrime dalyvavo 200 nuteistų pilnamečių vyrų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių Pravieniškių 1- uose pataisos namuose. Tiriamiesiems 1-ąją atvykimo į pataisos namus dieną ir praėjus adaptacijos laikotarpiui (po trijų mėnesių) buvo išdalinami klausimynai, kuriuos sudarė šios metodikos: nerimo skalė iš HAD (Hospital Anxiety and Depression) metodikos; COPE – įveikos strategijų klausimynas; BEKO (Beck Depression Inventory) testas, skirtas įvertinti nuotaikos pokyčius; psichologinei įtampai įvertinti skirta metodika (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); tarpasmeniniui bendravimui įvertinti skirta metodika. Siekiant įvertinti nuteistųjų emocinę būklę bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajas tik atvykus į pataisos namus ir pasibaigus adaptacijai, tie patys asmenys buvo tiriami du kartus. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu: tik atvykus į įkalinimo įstaigą ir adaptacijai pasibaigus, nuteistieji naudoja visas galimas įveikos strategijas, t.y. tiek į problemą nukreiptą įveikimą, tiek į emocijas nukreiptą įveikimą, tiek mažiau adaptyvaus įveikimo strategijas. Pažymėtina, kad adaptacijai pasibaigus, įveikos strategijos naudojamos rečiau nei tik atvykus į įkalinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of work is to check, whether there are links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the persons, who are serving sentence in prisons, during the adaptation period. 200 sentenced adult men were participating in the research. They serve their sentence in the 1st Penitentiary of Pravieniskes. The questionnaires were distributed to the convicts on the first day of their arrival to the penitentiary and again after the adaptation period (after three months). The questionnaires were made from the following methodologies: scale of anxiety from HAD (Hospital Anxiety and Depression) methodology; COPE – questionnaire of coping strategies; BEKO (Beck Depression Inventory) test meant to evaluate the changes in mood; methodology of traumatic stress (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); and the methodology meant to evaluate the interpersonal communication. The same persons were analyzed twice in order to evaluate the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the convicts on the arrival date to the penitentiary and after the adaptation period. According to the research results, there are the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events during the adaptation period: on the arrival and after the adaptation period the convicts use all the possible coping strategies, i.e. problem-orientated coping... [to full text]

Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]