Tyrimo tikslas – Įvertinti moterų motyvaciją dalyvauti gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje bei šeimos gydytojo institucijos vaidmenį vykdant šią programą Šilalės rajone. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliekamas vykdant 25-60 m. amžiaus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją, anketinę apklausą. Apklausa atlikta aštuoniose Šilalės rajono gydymo įstaigose. Bendras tiriamųjų skaičius N=250. Rezultatai. Įvertinus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją Šilalės rajone, aktyvumą dalyvaujant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programoje, nustatyta, kad beveik visos (88 proc.) apklausoje dalyvavusios moterys buvo bent kartą gyvenime pasitikrinusios dėl gimdos kaklelio vėžio. Aktyviau tikrinosi moterys asmeniškai informuotos šeimos gydytojo apie vykdomą gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą telefonu, žinančios, kad pasitikrinimas dėl gimdos kaklelio vėžio moterims nuo 25 iki 60 metų amžiau moterims yra nemokamas, manančios, kad programa yra vykdoma tinkamai bei nurodžiusios, kad šeimos gydytojo vaidmuo vykdant gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą yra svarbus. Tepinėlis dėl gimdos kaklelio vėžio buvo daugiau kartų paimtas moterims, kurios asmeniškai buvo informuotos šeimos gydytojo apie gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programą, per pastaruosius 12 mėn. pas savo šeimos gydytoją lankėsi 2-ą kartą ir daugiau, savo sveikatą vertino blogai ir buvo 45-60 metų amžiaus. Beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų dėl gimdos kaklelio vėžio bent kartą gyvenime... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate the motivation of women to participate in cervical cancer prevention program and the role of family physician’s in this program. Methods. Study was carried out among women, aged 25-60 years, who were seeking for family physician’s consultation. The survey was conducted in eight primary health care centers in Šilalė district. The total number of respondents was 250. Results of The Research. Almost all of the women (88%) who participated in the research were checked up for cervical cancer at least once in their life. More active women in cheek-up were those who were personally informed - by telephone, or were - informed by their family doctors, also those who knew that - the Prevention Programme of Cervical Cancer for women aged 25 – 60 is free of charge, who indicated that the role of family doctor‘s is very important in the context of this programme and that the programme is implemented properly. A smear of cervical cancer has been taken more times for women who were informed personally about the Prevention Programme of Cervical Cancer. 45% of the respondents decided to participate in this programme themselves. The main reason why women actively participate in the Prevention Programme of Cervical Cancer is the opportunity to protect themselves from the consequences of serious disease. The respondens pointed out some disadvantages of this programme: the lack of important information about the programme; insufficient public information; not... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti šeimos gydytojo pasirinkimą ir keitimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. Uždaviniai :1. Nustatyti ir įvertinti PSP paslaugų teikėjo pasirinkimą lemiančius veiksnius priklausomai nuo įstaigos tipo. 2. Įvertinti ir palyginti šeimos gydytojo keitimą įtakojančius motyvus priklausomai nuo įstaigos tipo. 3. Įvertinti ir palyginti pacientų elgseną ir pasitenkinimą paslaugomis priklausomai nuo įstaigos tipo. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas 2013m. sausio- kovo mėn. Naudota anoniminė anketinė viešosiose: Prienų rajono PSPC ir Birštono PSPC bei privačiose PSP įstaigose besilankančių pacientų apklausa( n═247). Atsakas dažnumas 81,5 proc. Tyrimo rezultatų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 ( Statistical Package of Social Scienles ) for Windows statistinių duomenų paketą. Ryšiai tarp požymių vertinti pagal Chi kvadrato ( x2 ) kriterijų. Rodiklių skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p< 0,05. Rezultatai. Pacientų tyrimo rezultatų analizė atskleidė, jog (48 proc.) privačių PSPC ir (46 proc.) viešųjų PSP įstaigų pacientų yra patenkinti šeimos gydytojo teikiamomis paslaugomis. Tyrimo metu nustatyta, kad statistiškai šeimos gydytojo paslaugų vertinimas neturi sąsajų su išsilavinimu, socialiniu statusu ir mokėjimu už paslaugas. Privačiose gydymo įstaigose (40 proc.) respondentų nepasirenka šeimos gydytojo dėl nepatenkinamų paslaugų kokybės, o (75 proc.) viešųjų PSP centrų respondentų - dėl netinkamo šeimos gydytojo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to assess factors that determine the choice and change of family doctor depending on the type of institution. Objectives: 1. To identify and assess factors that determine the choice of a primary healthcare service provider depending on the type of institution. 2. To assess and compare motives that influence the change of a family doctor depending on the type of institution. 3. To assess and compare patientes behaviour and satisfaction depending on the type of institution. Methods of the research. The research was conducted in between January and March, 2013. An anonymous survey was performed on patients who visit public institutions of Prienai district primary health care and Birštonas primary health care and also private primary health care institutions (n=247). The response in public primary health care institutions was 81.5%. The statistical analysis of the research results was performed using SPSS 17.0 (Statistical Package for Social Sciences). The relationships between the features were assessed using x2 criterion. Results. The analysis of patient research results showed that 48% of patients of private primary healthcare and 46% of public healthcare institutions are satisfied with the services provided by family doctors. During the research it was found that statistically the assessment of family doctor service quality does not have connection with education, social status or payment for services, 40% of respondents do not choose family doctor... [to full text]

Lietuvoje PSP reforma yra vykdoma jau beveik dvidešimt metų.Labai svarbu įvertinti jos privalumus ir trūkumus, iškylančias problemas. 1994 ir 2004 metais atlikti tyrimai, kuriuos lyginant stebėti teigiami ir neigiami šeimos gydytojų veiklos pokyčiai ir netolygumai, susiję su gydytojų kvalifikacine kilme (persikvalifikavę pediatrai, terapeutai, šeimos gydytojai po rezidentūros), darbovietės steigėju (privatus ar valstybinis PSPC), urbanizacija (apskrities centras, miestas, mestelis ar kaimas), vykdoma veikla.Vertintas paslaugų prieinamumas, išaiškintos šeimos gydytojų veiklos problemos. Išryškėjo poreikis kitiems tyrimams, gautiems rezultatams patikslinti, atsakyti į naujai iškilusius klausimus. Todėl, siekiant įvertinti tolimesnius šeimos gydytojų veiklos kitimus per penkiolikąreformos metų, 2010 metais atliktas naujas tyrimas, papildytas ir pataisytas atsižvelgus į buvusių tyrimų trūkumus ir naujai iškilusias aktualijas.Šio šeimos gydytojų veiklos tyrimo užibrėžti uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti šeimos gydytojų darbo krūvio ir veiklos apimčių pokyčius per 15 PSP reformos metų. 2. Įvertinti šeimos gydytojo normoje numatytų ir praktikoje atliekamų procedūrų dažnius. 3. Ištirti šeimos gydytojų nuomonės apie jų atliekamą darbą ir jo organizacinius aspektus pokyčius vykstant PSP reformai. 4. Išanalizuoti pacientų požiūrį į savo sveikatą, jos stiprinimą ir šeimos gydytojo vaidmenį kontroliuojant LNL rizikos veiksnius. / In Lithuania PHC reform has been carried out for nearly twenty years. It is very important to assess its benefits and shortcomings, and to acknowledge emerging problems. Research was conducted in 1994 and 2004. Researchers compared positive and negative changes and differences in family physicians’ practices in relation to physicians training (retrained pediatricians, internists and residency trained family physicians), type of PHCC (private or public), urbanization (region center, town, small town or village) and provided services. They evaluated access to services and revealed problems in family physicians’ work. The need for additional research emerged in order to further explore the results and to answer newly posed questions. For that reason new survey was conducted in 2010 with the purpose to assess further changes in family physicians practice over last 15 years of health care reform. It was changed and developed according to shortcomings of previous research and newly emerged questions. The objectives of this research were: 1. To identify and compare the changes in family physicians’ workload and services during fifteen years of primary health care reform. 2. To assess the use of the procedures named in family physicians’ norm in practice. 3. To investigate the changes of family physicians’ opinion about their work and its organizational aspects during PHC reform. 4. To analyze the patients’ attitude towards their health, its strengthening and family physicians’ role... [to full text]

Material and methods Characteristics of study population The entire adult population (patients 16 years or older) of two PHC doctors practices in Kaunas were invited to participate in study. Approval from the Kaunas University of Medicine Ethics Committee was obtained and participants signed a written informed consent prior to examination. Patients from one practice were intervention community, patients from another practice - control community. In intervention community 1219 patients 16 years or older participated in first survey (506 men and 713 women, response rate 87.1%), in control community – 1068 patients (439 men and 629 women, response rate 87.1%). Intervention, oriented to improve control of risk factors of NCD, was integrated into the PHC team daily practice during one year in intervention community. Control community was receiving usual PHC. After one year (in 2000) all participants of first survey were invited to participate in second survey. Each survey followed the same methods. In intervention community 1069 patients (506 men and 713 women, response rate 87.7%) participated in second survey, in control community - 940 patients (439 men and 629 women, response rate 88.0%). There was no difference between communities concerning age and sex distribution of participants (table 2.1.1). Table 2.1.1 Distribution of respondents by age and sex in intervention and control communities Age,years Intervention community Control community Men women total men women... [to full text]