Tyrimo tikslas – nustatyti įvairaus amžiaus ir lyties orientacininkų kojų tiesiamųjų raumenų galingumą ir atsparumą nuovargiui vertikalaus šuoliavimo testo metu. Buvo ištirti 92 orientacininkai, pagal amžių (metais) ir lytį (moteriška, M; vyriška, V) suskirstyti į šešias grupes: M15–17 merginos (n = 19), M18–20 merginos (n = 9), M>21 moterys (n = 4), V15–17 jaunuoliai (n = 21), V18–20 vaikinai (n = 18), V > 21 vyrai (n = 21). Vertikalių šuolių aukštį matavome pagal C. Bosco metodiką. Po standartinės pramankštos tiriamieji ant 60x60 cm dydžio kontaktinio kilimėlio atliko po tris vienkartinius maksimalių pastangų vertikalius šuolius su rankų mostu ir be mosto, o paskui 60 s šuoliavo maksimaliomis pastangomis, amortizuojamai pritūpdami iki 90° kampo per kelius (rankas laikydami ant juosmens). Vienkartinio vertikalaus šuolio aukštis (taigi ir kojų tiesiamųjų raumenų galingumas) nepriklausė nuo amžiaus, tačiau visose amžiaus grupėse vyriška lytis tiriamieji pašokdavo aukščiau. Lyginant orientacininkių gebėjimą aukštai pašokti su rankų mostu ir be mosto, reikšmingus pašokimo aukščio skirtumus nustatėme 15–17 ir 18–20 metų amžiaus orientacininkių grupėse, o tarp orientacininkų šis skirtumas buvo reikšmingas visose amžiaus grupėse (p < 0,001). Išanalizavę šuolių aukščio kaitą 1 min. šuoliavimo testo metu pastebėjome, kad statistiškai reikšmingi vargstamumo skirtumai amžiaus aspektu buvo tik tarp M15–17 ir M18–20 grupių (p < 0,05), o lyties aspektu – tarp M15–17 ir V15–17 grupių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to estimate vertical jumping performance in orienteers of various age and both sexes. The study embraced 92 orienteers of national level. According to age (years) and gender (males, M; females, F), six groups of athletes were singled out: F15–17 (n = 19), F18–20 (n = 9), F>21 (n = 4), M15–17 (n = 21), M18–20 (n = 18), and M>21 (n = 21). After a standard warm-up, subjects performed maximal intensity vertical jumps on the contact mat sized 60x60 cm. After orienteers made jumps with and without arm swing (3 attempts each), all-out vertical jumps for 60 sec with a shock-absorbing squat to 90° knee angle, arms akimbo, were performed. The jump height was measured according to C. Bosco et al., using a flight-phase time as a sole indicator. There were no statistically significant differences in the height of the single vertical jump between age groups, irrespectively of the gender. However, statistically significant differences were observed in the height of the single vertical jump in all age groups in respect to gender. The comparison of vertical jumps performed by females with and without arm swing revealed statistically significant difference only between F15–17 and F18–20 groups, while the difference in jump height between two modes was statistically significant in male orienteers of all age groups (p < 0.001). F15–17 and F18–20 groups differed in respect to fatigue index during 60 sec test (p < 0.05). The different fatigue index was observed in respect... [to full text]

This dissertation analyzes educational research problem of cognising the content of high jumpers’ sports training at different stages and its optimisation. The problem is particularized by the following targets: 1. to identify what stimulates school learners to choose and exercise track-and-fields athletics and what their value-based orientations are. This may contribute to successful selection of athletes and to a rising interest in track-and-fields athletics. 2. to investigate how to develop the models of selecting and training high jumpers in Lithuania so as to meet the abilities of trainees and to stimulate the self-expression of their sports individuality. 3. to identify methodological trends for improvement of training programmes for elite female high jumpers, general regularities and individual peculiarities of changes in sports achievements influenced by variation in athletes’ age, level of performance and cycles of training. The subject of the research: female high jumpers’ sports training. The aim of the research: to investigate peculiarities of Lithuanian female high jumpers’ sports training at different stages, which are conditioned by athletes’ age and level of their performance. The theoretical significance of research results: social and sports factors, which motivate athletes to choose and cultivate track-and-field athletics and value-based orientations and which influence (self-) development of personality and sports individuality, were revealed; the model... [to full text] / Darbe nagrinėjama šuolininkių į aukštį sportinio rengimo skirtingais etapais turinio pažinimo ir jo optimizavimo edukacinė problema. Problemą konkretina šie klausimai: 1. Išsiaiškinti, kas skatina mokinius rinktis ir kultivuoti lengvąją atletiką, kokios jų vertybinės orientacijos. Tai gali padėti sėkmingiau vykdyti atranką ir sudominti lengvąja atletika. 2. Ištirti, kaip sudaryti šalies jaunųjų šuolininkių į aukštį atrankos ir treniruotės modelius, kad jie atitiktų ugdytinių gebėjimus ir skatintų sportininkų individualybės saviraišką. 3. Nustatyti didelio meistriškumo šuolininkių į aukštį treniruotės programų gerinimo metodines kryptis, sportinių rezultatų kaitos bendrus dėsningumus ir individualius ypatumus kintant šuolininkių amžiui bei meistriškumui ir treniruotės ciklams. Tyrimo objektas – šuolininkių į aukštį sportinis rengimas. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos šuolininkių į aukštį sportinio rengimo skirtingais etapais ypatumus, atitinkančius sportuojančių amžių ir sportinį meistriškumą. Tyrimo teorinis reikšmingumas: atskleista rinktis ir kultivuoti lengvąją atletiką skatinantys socialiniai, sportiniai veiksniai, vertybinės orientacijos, kurios daro įtaką sportininko individualybės ugdymui(si); sukurtas jaunųjų šuolininkių į aukštį atrankos ir treniruotės modelis ir pedagoginiu eksperimentu patikrintas jo veiksmingumas; nustatyta Lietuvos ir užsienio šuolininkių į aukštį sportinių rezultatų kaita skirtingais rengimo etapais bei dalyvaujant Europos, pasaulio... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe nagrinėjama šuolininkių į aukštį sportinio rengimo skirtingais etapais turinio pažinimo ir jo optimizavimo edukacinė problema. Problemą konkretina šie klausimai: 1. Išsiaiškinti, kas skatina mokinius rinktis ir kultivuoti lengvąją atletiką, kokios jų vertybinės orientacijos. Tai gali padėti sėkmingiau vykdyti atranką ir sudominti lengvąja atletika. 2. Ištirti, kaip sudaryti šalies jaunųjų šuolininkių į aukštį atrankos ir treniruotės modelius, kad jie atitiktų ugdytinių gebėjimus ir skatintų sportininkų individualybės saviraišką. 3. Nustatyti didelio meistriškumo šuolininkių į aukštį treniruotės programų gerinimo metodines kryptis, sportinių rezultatų kaitos bendrus dėsningumus ir individualius ypatumus kintant šuolininkių amžiui bei meistriškumui ir treniruotės ciklams. Tyrimo objektas – šuolininkių į aukštį sportinis rengimas. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos šuolininkių į aukštį sportinio rengimo skirtingais etapais ypatumus, atitinkančius sportuojančių amžių ir sportinį meistriškumą. Tyrimo teorinis reikšmingumas: atskleista rinktis ir kultivuoti lengvąją atletiką skatinantys socialiniai, sportiniai veiksniai, vertybinės orientacijos, kurios daro įtaką sportininko individualybės ugdymui(si); sukurtas jaunųjų šuolininkių į aukštį atrankos ir treniruotės modelis ir pedagoginiu eksperimentu patikrintas jo veiksmingumas; nustatyta Lietuvos ir užsienio šuolininkių į aukštį sportinių rezultatų kaita skirtingais rengimo etapais bei dalyvaujant Europos, pasaulio... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation analyzes educational research problem of cognising the content of high jumpers’ sports training at different stages and its optimisation. The problem is particularized by the following targets: 1. to identify what stimulates school learners to choose and exercise track-and-fields athletics and what their value-based orientations are. This may contribute to successful selection of athletes and to a rising interest in track-and-fields athletics. 2. to investigate how to develop the models of selecting and training high jumpers in Lithuania so as to meet the abilities of trainees and to stimulate the self-expression of their sports individuality. 3. to identify methodological trends for improvement of training programmes for elite female high jumpers, general regularities and individual peculiarities of changes in sports achievements influenced by variation in athletes’ age, level of performance and cycles of training. The subject of the research: female high jumpers’ sports training. The aim of the research: to investigate peculiarities of Lithuanian female high jumpers’ sports training at different stages, which are conditioned by athletes’ age and level of their performance. The theoretical significance of research results: social and sports factors, which motivate athletes to choose and cultivate track-and-field athletics and value-based orientations and which influence (self-) development of personality and sports individuality, were revealed; the model... [to full text]

Karatė kyokushinkai yra viena iš populiariausių dvikovinių sporto šakų Lietuvoje. Jėga, galingumas, lankstumas ir pusiausvyra yra svarbiausios fizinės ypatybės norint tapti pajėgiu karatė kovotoju (Probst et al., 2007; Violan et al., 1997). Yra žinoma, kad pliometrinės treniruotės (PT) gali ženkliai padidinti jėgą, galingumą ir greitumą nesportuojantiems (Drinkwater et al., 2009) ir suaugusiems sportininkams (Terzis et al., 2009), tačiau trūksta duomenų ar PT gali pagerinti 11 – 13 m. intensyviai sportuojančių karatė kyokushinkai vaikų fizinį pajėgumą. Taip pat nėra žinoma, ar po 6 savaičių PT programos padidės specifinių karate kyokushinkai smūgių (Gyaku tsuki, Mae geri ir Mawashi geri) jėga. Tyrimo tikslas: Nustatyti 6 savaičių trukmės PT įtaką 11-15 m. amžiaus karatė kyokushinkai sportininkų jėgos, greitumo, galingumo ir specifinių karatė smūgių rezultatams. Siekiant patvirtinti arba paneigti tyrimo hipotezę buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Nustatyti 6 savaičių trukmės PT įtaką 11-15 m. amžiaus karatė kyokushinkai sportininkų jėgos, greitumo ir galingumo rezultatams. 2. Nustatyti 6 savaičių trukmės PT įtaką 11-15 m. amžiaus karatė kyokushinkai sportininkų specifinių smūgių jėgai. Metodai: Tiriamųjų imtį sudarė 36 sportininkai, 11-15 m amžiaus berniukai Tauragės karatė kyokushinkai sporto klube “TAURUS” sportuojantys 2-4 metus, pratybose dalyvaujantys 3 kartus per savaitę. Prieš ir po 6 savaičių PT programą (Vissing et al., 2008) buvo nustatytas tiriamųjų dinaminės... [toliau žr. visą tekstą] / It is known, that PT can significantly increase strength and power. We raise the hypothesis that the 6 week PT will improve speed and power performance of 11-15 years old karate kyokushinkai athletes, while significant improvement in these results only slightly increase karate stroke force (due to failure to comply with the principle of specificity). The purpose of the research was to estimate how 6 week PT affects power, speed, strength and specific karate strokes performance of 11-15 years old karate kyokushinkai athletes. In order to confirm or refute the hypothesis the following tasks have been raised: 1. To estimate how 6 week PT affects power, speed and strength performance of 11-15 years old karate kyokushinkai athletes. 2. To estimate how 6 week PT affects specific karate strokes performance of 11-15 years old karate kyokushinkai athletes. Methods: 36 athletes participated in the research, 11-15 aged boys, which have been trained in Taurage karate kyokushinkai sport club “TAURUS” for 2-4 years and having training 3 times a week. Before and after the 6 week PT program (Vissing et al., 2008) it was determined the electrically evoked, isometric and dynamic force moment of the subjects‘. During isometric contraction vastus lateralis, vastus medialis and biceps femoris muscles electrical activity (EMG) were recorded. Jump height, 30 m. running, Illinois agility test results and the power of specific kyokushinkai kiks (Gyaku tsuki, Mae geri and Mawashi geri) have been... [to full text]

The aim of the study – To determine and assess the variability of movements during the vertical standing jumps with and without the regressive information. Subjects: The subjects were healthy men who cultivate triathlon (age 19-20 years; n = 10). The objectives: to identify and evaluate the variability of vertical jumps when the jumps are performed at 50% of maximal intensity without using the backward information; to identify and evaluate the variability of vertical jumps when the jumps are performed at 50% of maximum with the regressive information about the accuracy of jump; to identify and evaluate the variability of vertical jumps when the jumps are performed at 30% of maximum (before and after the workload) and at maximal intensity (workload) without the use of regressive information; to evaluate the variability of vertical jumps when the jumps are performed at 30% of maximum (before and after the workload) and at maximal intensity (workload) with the backward information for the control jumps. The main conclusions of the study are the following: During the vertical jumps at 50 % of maximum, we have determined similar repetition of vertical jump. This similarity of vertical jumps’ accuracy was determined during the jumps before the workload, during the workload, and after the workload; The repetition of the similar vertical jump depended on the delivery of regressive information: first two jumps with the backward information were significantly increased in comparison to... [to full text]

It was investigatet the indexes of physical charges and their changes among the basketball players of 15–16 years old. The survey was done in January and February, 2006 and there were 15 young basketballers. The aim of the survey was the changes of the young players in the acceleration of the physical strength and becoming well again. According to the pecularities of the phases of the young players and the importance of the physical strength there was an actual research in this problem, that is, to ascertain the changes of the indexesof the accelaration of the strength pointing at various physical charges and becoming well afterwards. The aims were to ascertain the hight of the players jump (hp90, Dj90 and Dj135), as well as their changes before the charge and after it, and becoming well afterwards, then to ascertain the tiredness of the muscles, the composition of the skeleton, the changes of the height of the jumps at the maximal intensivity, and to ascertain the pain of the muscles. During the warming – up the players did three experimental jumps in these ways: hp90, Dj90, Dj135. Later, the young basketball players had to do three control jumps. Then, there was a 1 minute charge test in maximum power series of the jumps. After that, they did three control jumps in all the described ways. Then, the young players had a rest for one hour. After that they had a warming – up and then three control jumps. A contact platform was used to ascertain the height of the jump with the... [to full text]

Žmogaus natūralus elgesys puikiai parodo sinchronizuotus akių ir rankos judesius. Akių-rankos koordinacija naudinga tiriant alternatyvius kompensacinius įtaisus, kurie gelbsti žmogaus ir kompiuterio sąveikai, kai reabilituojami žmonės su negale. Tiriamieji buvo paprašyti pravesti ranka kursorių labirinto trajektorija (pakankamai dideliu greičiu). Eksperimento metu akių judesiai buvo fiksuojami "EyeGaze" sistema sukurta "LC technologies LTd.". Rezultatuose nustatytos akių-rankos judesių koordinacijos strategijos: GJ - šuolinė ir GMS - sekimo strategija. / Human behavior in manual control coordinated by vision illustrates perfect synchronization between the gaze and position of the target, which is controlled by hand. Investigation of eye-hand coordination is useful for alternative control of computer cursor and for an assessment and rehabilitation of a sensorimotor system of patients. Subjects were asked to move the target along the labyrinth’s path quickly enough. During all experiments, movements of both eyes were recorded with eye tracker “EyeGaze System” produced by “LC Technologies Ltd.” Gaze tracking instrumentation was setup so, that to 1 deg eye angle corresponds to 46 pixels on computer screen. The results showed two eye-hand coordination strategies Gaze Jumps (GJ) and Gaze Moves Smoothly (GMS) during guiding self-moved target along Labyrinth path can be defined. During GJ strategy gaze elicit eye jumps in the direction of the future path. Average amplitude of the jumps is around 1.5 deg and frequency is in the 2-3 Hz range. During GMS strategy gaze is concentrated on the self-moved target and leads it only by small average distance (0.1-0.2 deg).