Darbo objektas: šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijos. Darbo tikslas: nustatyti šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijas. Darbo problema: ar šokių mokytojai pasiţymi laisvalaikio organizatoriaus kompetencijomis? Darbo uţdaviniai: 1. Apibrėţti šokių mokytojų kompetencijų sampratą teoriniu aspektu; 2. Išsiaiškinti šokių mokytojų kompetencijos tobulinimo būdus ir galimybes; 3. Ištirti šokių mokytojo, kaip laisvalaikio organizatoriaus kompetencijas. Darbo išvados ir svarbiausi rezultatai: atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog didţioji dauguma šokių mokytojų dirba pagal įgytą kvalifikaciją. Taip pat išsiaiškinta, kad šokių mokytojai įgyta kvalifikaciją vertina naudinga. Remiantis respondentų išskirtomis naudingomis laisvalaikio organizatoriaus kompetencijomis kurios yra: komunikabilumas, gebėjimas organizuoti renginius, sugebėjimas įtikinti ir motyvuoti ţmones, mokėjimas organizuoti ir burti ţmones, gebėjimas parinkti ir organizuoti veiklas ir paslaugas atsiţvelgiant į klientų grupes, fizinį pajėgumą, poreikius bei reklamos priemonių ir metodų ţinojimas ir taikymas galima teigti, jog šokių mokytojai supranta kokiomis, kaip laisvalaikio organizatorius kompetencijomis turėtų pasiţymėti. Tačiau respondentų rezultatų pasiskirstymas kokias šokio mokytojai, kaip laisvalaikio organizatoriai yra įgiję studijų metu verčia abejoti ar šios kompetencijas jie yra įgiję, nes rezultatų pasiskirstymas rodo tokias įgytas kaip laisvalaikio... [toliau žr. visą tekstą] / The object: dance teacher‘s as leisure organizer‘s competence. The aim: identify dance teacher‘s as leisure organizer‘s competence. The problem: does dance teachers have leisure organizer competencies? Work tasks: 1. Define the concept of a dance teacher competencies in theoretical aspect; 2. Find out dance teacher’s competence improving the ways and opportunity; 3. Examine dance teacher‘s as leisure organizer‘s competences. Conclusions and main results: study revealed that the vast majority of dance teachers is working by their qualification. Also found that dance teachers theirs skills keeps useful. According to the respondents isolated leisure organizer useful competencies are: communication skills, the ability to organize events, the ability to persuade and motivate people, ability to organize and bring together the people, the ability to select and organize the activities and services according to customer groups, exercise capacity, needs, and promotional tools and techniques and the application of knowledge can be said that the dance teachers understand what as entertainers should possess competencies. However, the results of the distribution of the respondents which dance teachers as entertainers have acquired during their studies cast doubt on whether the competencies they have acquired, as the results show the distribution obtained as a leisure organizer competencies: communication skills, ability to work in teams, the ability to convey their views and knowing how to... [to full text]

Folkloras – daugialypis, įvairiai suvokiamas ir interpretuojamas reiškinys. Modernioje visuomenėje jis vertinamas prieštaringai: iš vienos pusės suvokiama, jo kaip priemonės išreiškiančios ir palaikančios etninę tapatybę vertė, tačiau tuo pat metu jaučiama nuostata, kad tai šiuolaikinio žmogaus poreikių netenkinantis ir dėl to jam asmeniškai vertę prarandantis reiškinys. Folkloras gali būti aktualus šiuolaikiniam žmogui, jei neapsiribojama scenai skirtais pasirodymais, o folklorinėmis priemonėmis, bei jam artimomis veiklomis kuriama bendruomenė, ugdoma asmenybė. Taip sudaromos natūraliam folkloro gyvavimui artimos sąlygos, dėl kurių jis atgauna ne tik etninės reprezentacijos, bet ir kitas aktualias šių laikų visuomenei funkcijas, padeda spręsti socialines problemas. Gaivinant folklorą aktuali tampa jo sklaidos problema, kuri analizuojama šiame darbe. Sprendžiant išsikeltą užduotį remiamasi trijų sėkmingai veikiančių Kauno vaikų folkloro kolektyvų pavyzdžiais. Surinkus informaciją apie Kauno vaikų folklorinius kolektyvus, jų vykdomą veiklą, vadovų darbo metodus, palyginus vadovų veiklos principus ir metodikas, atskleidžiamos priežastys sąlygojusios kolektyvų sėkmę. Taip pat, išryškinamos problemos su kuriomis susiduria folkloro kolektyvų vadovai, bei folkloras, kaip veiklos forma, įvardijami galimi šių problemų sprendimo būdai. Plačiau supažindinama su viena iš labiausiai pasiteisinusių folkloro sklaidos priemonių – liaudies šokių vakaronėmis, bei jų teikiamomis... [toliau žr. visą tekstą] / Folklore is a multiple phenomenon, which can be perceived and interpreted differently. Its appreciation by modern society is controversial. On the one hand, it is seen as the value of certain medium which expresses and furthers the maintenance of ethical identification, on the other hand, it is seen as a phenomenon which does not meet the needs of humans living in the modern world and thus, becoming unvaluable. Folklore may be important to people of the modern world if it is seen as the way of educating personality or community with the help of folklore elements, but not as performance on a stage. In such a way environment for natural existence of folklore is created, which brings back to life the functions of folklore not only such as ethical representation but also some other, which are important to modern society. Also, it helps to solve social problems. One of the most important problems when refreshing folklore becomes its popularization which is analyzed in the paper. The aim of the paper was reached by taking examples of three Kaunas children‘s folklore groups. The reasons of their success were revealed with the help of the collected information about the folklore groups, their activity, working methods of the teachers and comparison of the teachers‘ activity principles and methodology. The problems that the teachers of the folklore groups and folklore itself meet are highlighted as well as the possible solutions to the problems are given. Also, a broader... [to full text]

Informacinė sklaida šiomis dienomis yra kaip niekad intensyvi ir įvairialypė. Komunikacinių kanalų gausa ir įvairovė sukuria galimybę aktyviai dalyvauti komunikaciniuose procesuose net pačioms mažiausioms ir uždariausioms visuomenės grupėms. Nuo to, kokiais visuomenės informavimo kanalais ir kokio pobūdžio informacija skelbiama apie tam tikrą grupę, gali priklausyti tiek jos visuomeninio įvaizdžio kaita, tiek tolimesnės raidos tendencijos. Elektroninės šokių muzikos subkultūra – viena iš įdomesnių sociokultūrinių grupių, kurios komunikacijos pobūdis su žiniasklaida ir yra šio darbo objektas. Darbe užsibrėžtas tikslas atskleisti žiniasklaidos ir elektroninės šokių muzikos subkultūros santykį, įvertinti šio santykio kiekybinius ir kokybinius pokyčius per dešimtmetį, išryškinti komunikacinius ypatumus bei išsiaiškinti komunikacijos privalumus ir trūkumus. Tyrimo hipotezės teigia, kad šiandien elektroninės šokių muzikos subkultūros ir žiniasklaidos bendradarbiavimas intensyvesnis nei prieš dešimtmetį, žiniasklaida subkultūrą reprezentuoja pozityviau, retesnis probleminis žinučių kontekstas. Užsibrėžtam tikslui pasiekti bei hipotezėms patikrinti išsikelti uždaviniai apžvelgti su subkultūra susijusius pranešimus naujienų portale Delfi.lt 2001m., 2002m. ir 2009m. spalio ir lapkričio mėnesiais bei naudojant interviu metodą apklausti ekspertus: elektroninės šokių muzikos subkultūros atstovus, žiniasklaidos priemonių redaktorius bei kultūros tyrimų specialistus. Teorinėje darbo dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Information spread nowadays is more intensive and miscellaneous than ever. Plenty of various communication channels enable even the smallest and most reserved society groups to participate in communication processes actively. The choice of certain communication channels and information, that should be published, may influence the changes of the group‘s public image as well as further development of it. Electronic dance music subculture is one of the most interesting sociocultural groups, therefore its communication with mass media has been chosen as the object of this paperwork. The goal of this paperwork is to reveal the relation between electronic dance music subculture and the media, to evaluate both quantitative and qualitative changes of this relation during the last decade, to highlight the most important features of the communication of this subculture, to find its main advantages and disadvantages. The hypothesis of the research suggests that the electronic dance music subculture is more visible in the media than it was a decade ago, that the problematic context of the messages is rarer, and the content of the messages is more positive and commercial. In order to achieve the chosen goal and to prove the hypothesis there were messages about the subculture, published in the news portal delfi.lt in October–November of 2001, 2002 and 2009, examined, and several experts – electronic dance music subculture members, media editors and culture researchers – interviewed. The... [to full text]