Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio autorių moksline literatūra, suformuluota marketingo strategijos samprata, išanalizuotos marketingo komplekso elementų strategijos, įvertinta strateginio planavimo, organizavimo ir kontrolės reikšmė, įgyvendinant įmonės tikslus. Atlikta pieno produktų vartotojų, AB “Pieno žvaigždės” klientų ir pardavimo padalinio darbuotojų anketinė apklausa. Remiantis tyrimu, sudaryta AB “Pieno žvaigždės” pardavimų padalinio SSGG matrica. Suformuluota pardavimų padalinio strategija, numatytas jos kontrolės mechanizmas. Pasitvirtino autorės suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad AB “Pieno žvaigždės” pardavimų padalinys turi galimyb�� plėsti veiklą Lietuvos rinkoje. / Based on the scientific literature of Lithuanian and foreign authors the Master's Thesis contains the formulation of the conception of marketing strategy, analysis of strategies of marketing complex elements, evaluation of significance of strategic planning, organization and control when implementing the Company's goals. The consumers of the dairy products, customers of AB Pieno Žvaigždės and the staff of Sales Division have been questionnaired. Based on the investigation, the SSGG matrix of Sales Division of AB Pieno Žvaigždės was made. The Sales Division strategy was made and its control mechanism provided. The scientific research hypothesis of the author stating that Sales Division of AB Pieno Žvaigždės has a possibility to expand the market in Lithuania was proved to be correct.

The possibilities of the classification of simulated observations in the GAIA photometric system are investigated. The data simulated by Barselona group [gaia.am.ub.es] from the BaSeL-2.2 and NextGen2 libraries of synthetic spectra are used. At first, the flux distribution curves of synthetic spectra for NextGen model atmospheres [ftp.hs.uni-hamburg.de] are compared with the observed flux distribution curves of stars of few spectral classes [Straižys V., Sviderskienė Z., 1972]. It was shown, that just the atmospheric models of hotter stars (Teff > 5000 °K) predict the observed energy distribution quite well. The observations in the GAIA photometric system simulated by Barcelona group are classified using the method of comparison of the color indices of standard and investigated stars. The observations of stars of two magnitudes (G=15 mag and G=18 mag) in the C1M photometric system are investigated in more detail. The analysis of the results shows that the classification is more definite when the bank of more solid standards is used. The errors of classification are smaller for the hotter (Teff > 10000 °K) and more luminous (G=15 mag) stars. The interstellar extinction AV is defined more precisely for hotter stars and the stars with larger AV value (3 ≤ AV ≤ 5). The computing time necessary to classify one star using the method of comparison of the color indices of standard and investigated stars is measured . The classification algorithm is written in PERL. The time... [to full text]

Observational evidence that star formation proceeds in a clustered manner raises a question on the mass function of star clusters and their evolution. However, we have a limited scope of these processes in the Milky Way galaxy. The M31 galaxy is the nearest stellar system similar to our Galaxy, therefore, it is the most suitable one to provide clues for understanding the star cluster population and the evolution of galactic structures. However, detailed study of stellar populations and star clusters is a challenging task for ground-based observations due to crowded stellar fields. Using Subaru telescope Suprime-Cam wide-field images, a survey of clusters was carried out in the disk region of the M31 galaxy southwest field, which is a close analogue to that of the Solar neighborhood in terms of chemical composition, stellar density, and quiescent star formation. Data analysis methods and programs were developed, tested, and applied for crowded wide-field image reduction and evolutionary parameter determination of semi-resolved star clusters. The main results are: (1) enhanced star cluster formation activity in M31 occurred ~70 Myr ago; (2) approximately 10% of stars born in star clusters remain there at 100 Myr age; (3) the characteristic lifetime of a cluster of ~10^4 solar masses mass is ~300 Myr; (4) the mass function of star clusters in M31 is similar to that in other low star formation activity galaxies and it is best described by the Schechter's function with a... [to full text] / Daugėjant įrodymų, kad žvaigždės formuojasi spiečiais, jų masių funkcijos ir evoliucijos savybes kol kas galima nustatyti empiriniais stebėjimais. Tačiau tirti žvaigždėdaros procesą mūsų Galaktikoje galima ribotai. Andromedos galaktika (M31) yra artimiausia žvaigždžių sistema, panaši į Galaktiką. Todėl ji tinkamiausia žvaigždžių spiečių populiacijai tirti, tačiau ilgą laiką buvo tirta ribotai dėl tankių žvaigždžių laukų stebėjimo sudėtingumo. Naudojant „Subaru“ teleskopo Suprime-Cam plataus lauko nuotraukas, buvo ištirti žvaigždžių spiečiai M31 galaktikos disko srityje, kuri pagal cheminę sudėtį, žvaigždinį tankį ir mažą žvaigždėdaros spartą yra analogiška Saulės aplinkai mūsų Galaktikoje. Buvo sukurti, išbandyti ir pritaikyti duomenų analizės metodai ir programos tankiems plataus lauko vaizdams apdoroti ir pusiau išskiriamų žvaigždžių spiečių evoliuciniams parametrams nustatyti. Pagrindiniai rezultatai: (1) žvaigždžių spiečių formavimosi spartos sustiprėjimas M31 galaktikoje įvyko prieš ~70 mln. m.; (2) maždaug 10% žvaigždžių spiečių gyvena ilgiau nei 100 mln. m.; (3) būdingoji ~10^4 Saulės masių spiečiaus gyvavimo trukmė yra ~300 mln. m.; (4) žvaigždžių spiečių masių pasiskirstymas panašus į kitų mažos žvaigždėdaros spartos galaktikų žvaigždžių spiečių pasiskirstymą ir jį gerai nusako Schechter'io funkcija, kurios charakteringoji masė ~2x10^5 Saulės masių. Tai rodo, kad M31 galaktikoje yra gausi vidutinės masės žvaigždžių spiečių populiacija, kuri mūsų Galaktikoje yra... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuolaikiniai astronominiai stebėjimai leidžia įtarti, kad „standartinis“ žvaigždžių evoliucijos modelis yra nepilnas ir turi būti patikslintas, įvedant „papildomą“ maišymąsi. Disertacija yra skirta Galaktikos raudonosios sankaupos žvaigždžių cheminės sudėties tyrimui ir maišymosi procesų sukeltų cheminės sudėties pokyčių mažos masės žvaigždžių atmosferose tyrimui bei papildomo maišymosi teorinių modelių įvertinimui. Tam tikslui buvo gauti ir ištirti 62-jų Galaktikos raudonosios sankaupos žvaigždžių ir 9 padrikojo spiečiaus NGC 7789 žvaigždžių didelės skiriamosios gebos spektrai, nustatyti žvaigždžių pagrindiniai parametrai ir cheminė sudėtis. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad Galaktikos sankaupos žvaigždės yra santykinai jauni Saulės metalingumo objektai, susiformavę per pastaruosius keletą milijardų metų. Tirtose žvaigždėse buvo įvertintos maišymosi procesų pasekmėje pasikeitusių anglies ir azoto gausų vertės. Pademonstruota, kad sankaupos žvaigždės gali būti išskirtos į skirtingas evoliucines grupes pagal 12C/13C kriterijų. Nustatyta, kad anglies izotopų santykių vertes Galaktikos sankaupos žvaigždžių atmosferose gerai aprašo šaltojo žemutinių sluoksnių papildomo maišymosi modelis, tuo tarpu termohalinio papildomo maišymosi modelis turi būti papildytas, kad sutaptų su visais stebėjimų rezultatais. Nustatyta, kad anglies izotopų santykiai spiečiaus žvaigždėse yra labiau paveikti maišymosi procesų nei numato dabartiniai teoriniai žvaigždžių evoliucijos modeliai. / Modern observations provide evidences that the ‘standard’ stellar evolution model is incomplete and should take into account ‘extra’-mixing processes. This dissertation is dedicated to an observational study of the Galactic red clump as well as to investigations of evolutionary effects in atmospheres of low-mass helium-core burning stars and evaluation of theoretical models of extra-mixing processes in interiors of stars. For this purpose, the high-resolution spectra of 62 Galactic red clump stars and 9 evolved stars of the old open cluster NGC 7789 have been analysed and the main atmospheric parameters and chemical compositions were determined. The investigation confirmed the hypothesis that clump stars of the Galaxy are relatively young objects, reflecting mainly the near–solar metallicities developed in the local disk during the last few billion years of its history. Mixing induced carbon and nitrogen abundance modifications in the Galactic clump stars were investigated. The clump stars can be divided into distinct evolutionary groups using the 12C/13C criterion. The carbon isotope ratios of the Galactic clump stars are consistent with the Cool Bottom Processing (CBP) extra-mixing model; the Thermohaline extra-mixing model needs to be complemented in order to agree with observational data. The carbon isotope ratios in the NGC 7789 stars indicate a larger extra–mixing than it is foreseen by theoretical models.

Modern observations provide evidences that the ‘standard’ stellar evolution model is incomplete and should take into account ‘extra’-mixing processes. This dissertation is dedicated to an observational study of the Galactic red clump as well as to investigations of evolutionary effects in atmospheres of low-mass helium-core burning stars and evaluation of theoretical models of extra-mixing processes in interiors of stars. For this purpose, the high-resolution spectra of 62 Galactic red clump stars and 9 evolved stars of the old open cluster NGC 7789 have been analysed and the main atmospheric parameters and chemical compositions were determined. The investigation confirmed the hypothesis that clump stars of the Galaxy are relatively young objects, reflecting mainly the near–solar metallicities developed in the local disk during the last few billion years of its history. Mixing induced carbon and nitrogen abundance modifications in the Galactic clump stars were investigated. The clump stars can be divided into distinct evolutionary groups using the 12C/13C criterion. The carbon isotope ratios of the Galactic clump stars are consistent with the Cool Bottom Processing (CBP) extra-mixing model; the Thermohaline extra-mixing model needs to be complemented in order to agree with observational data. The carbon isotope ratios in the NGC 7789 stars indicate a larger extra–mixing than it is foreseen by theoretical models. / Šiuolaikiniai astronominiai stebėjimai leidžia įtarti, kad „standartinis“ žvaigždžių evoliucijos modelis yra nepilnas ir turi būti patikslintas, įvedant „papildomą“ maišymąsi. Disertacija yra skirta Galaktikos raudonosios sankaupos žvaigždžių cheminės sudėties tyrimui ir maišymosi procesų sukeltų cheminės sudėties pokyčių mažos masės žvaigždžių atmosferose tyrimui bei papildomo maišymosi teorinių modelių įvertinimui. Tam tikslui buvo gauti ir ištirti 62-jų Galaktikos raudonosios sankaupos žvaigždžių ir 9 padrikojo spiečiaus NGC 7789 žvaigždžių didelės skiriamosios gebos spektrai, nustatyti žvaigždžių pagrindiniai parametrai ir cheminė sudėtis. Tyrimas patvirtino hipotezę, kad Galaktikos sankaupos žvaigždės yra santykinai jauni Saulės metalingumo objektai, susiformavę per pastaruosius keletą milijardų metų. Tirtose žvaigždėse buvo įvertintos maišymosi procesų pasekmėje pasikeitusių anglies ir azoto gausų vertės. Pademonstruota, kad sankaupos žvaigždės gali būti išskirtos į skirtingas evoliucines grupes pagal 12C/13C kriterijų. Nustatyta, kad anglies izotopų santykių vertes Galaktikos sankaupos žvaigždžių atmosferose gerai aprašo šaltojo žemutinių sluoksnių papildomo maišymosi modelis, tuo tarpu termohalinio papildomo maišymosi modelis turi būti papildytas, kad sutaptų su visais stebėjimų rezultatais. Nustatyta, kad anglies izotopų santykiai spiečiaus žvaigždėse yra labiau paveikti maišymosi procesų nei numato dabartiniai teoriniai žvaigždžių evoliucijos modeliai.

A number of stellar streams, moving and kinematic groups were identified in the Milky Way galaxy. Some of them are suspected to originate from accreted satellites. Can we also find such traces of ancient merger events in the solar neighbourhood? Helmi et al. (2006) identified three new coherent groups of stars in the Geneva-Copenhagen survey (Nordström et al. 2004) and suggested that those might correspond to remains of disrupted satellites. With the detailed chemical composition analysis of the newly identified kinematic group we aim to contribute to the Galactic substructure studies. The main aim of the study is to perform a high-resolution spectroscopic elemental abundance analysis in stars belonging to one of the newly identified kinematic groups and to compare the results with other stars in the Galactic disc. We performed the detailed chemical analysis of 21 stars attributed to Group 3 of the Geneva-Copenhagen survey and six comparison Galactic thin disc stars. The main atmospheric parameters and abundances of 22 chemical elements were determined. All programme stars are overabundant in oxygen and α-elements compared with the Galactic thin-disc. This abundance pattern has similar characteristics to those of the Galactic thick disc. The abundances of chemical elements produced predominantly by the r-process are overabundant in comparison with Galactic thin-disc dwarfs of the same metallicity. The abundances of iron-group elements and chemical elements produced mainly... [to full text] / Paukščių Tako galaktikoje yra identifikuota žvaigždžių srautų, judančių bei kinematinių grupių, kurių kilmė siejama su įkritusiomis galaktikomis. Aktualu ištirti, ar yra tokių senųjų substruktūrų pėdsakų mūsų Saulės aplinkoje? Helmi ir kt. (2006), panaudoję Nordström ir kt. (2004) Ženevos–Kopenhagos apžvalgos (ŽKA) katalogą, identifikavo tris naujas koherentines žvaigždžių grupes, kurios pasižymi išskirtiniais kinematiniais parametrais ir gali būti užgalaktinės kilmės. Šiuo disertacijos darbu siekiama prisidėti prie Galaktikos substruktūrų tyrimų, nustatant detalią cheminę vienos iš Helmi ir kt. identifikuotų žvaigždžių grupių sudėtį. Svarbu išsiaiškinant, ar ŽKA kinematinės grupės žvaigždžių atmosferų cheminė sudėtis skiriasi nuo Galaktikos disko žvaigždžių. Nustatėme 21 3–osios ŽKA kinematinės grupės bei 6 palyginamųjų plonojo disko žvaigždžių atmosferų pagrindinius parametrus bei 22 cheminių elementų gausas. Kinematinės žvaigždžių grupės deguonies ir α–elementų gausos yra padidėjusios lyginant su plonuoju disku ir yra panašios į storojo disko. Cheminių elementų, daugiausia pagaminamų s–procese, gausos ir geležies grupės elementų gausos yra panašios į to paties metalingumo plonojo disko nykštukių cheminių elementų gausas, o cheminių elementų, daugiausia pagaminamų r–procese, gausos yra padidėjusios lyginant su plonuoju disku. Panaši cheminė tirtos kinematinės grupės bei storojo Galaktikos disko sudėtis rodo, kad kinematinės žvaigždžių grupės ir storojo disko žvaigždžių... [toliau žr. visą tekstą]

Paukščių Tako galaktikoje yra identifikuota žvaigždžių srautų, judančių bei kinematinių grupių, kurių kilmė siejama su įkritusiomis galaktikomis. Aktualu ištirti, ar yra tokių senųjų substruktūrų pėdsakų mūsų Saulės aplinkoje? Helmi ir kt. (2006), panaudoję Nordström ir kt. (2004) Ženevos–Kopenhagos apžvalgos (ŽKA) katalogą, identifikavo tris naujas koherentines žvaigždžių grupes, kurios pasižymi išskirtiniais kinematiniais parametrais ir gali būti užgalaktinės kilmės. Šiuo disertacijos darbu siekiama prisidėti prie Galaktikos substruktūrų tyrimų, nustatant detalią cheminę vienos iš Helmi ir kt. identifikuotų žvaigždžių grupių sudėtį. Svarbu išsiaiškinant, ar ŽKA kinematinės grupės žvaigždžių atmosferų cheminė sudėtis skiriasi nuo Galaktikos disko žvaigždžių. Nustatėme 21 3–osios ŽKA kinematinės grupės bei 6 palyginamųjų plonojo disko žvaigždžių atmosferų pagrindinius parametrus bei 22 cheminių elementų gausas. Kinematinės žvaigždžių grupės deguonies ir α–elementų gausos yra padidėjusios lyginant su plonuoju disku ir yra panašios į storojo disko. Cheminių elementų, daugiausia pagaminamų s–procese, gausos ir geležies grupės elementų gausos yra panašios į to paties metalingumo plonojo disko nykštukių cheminių elementų gausas, o cheminių elementų, daugiausia pagaminamų r–procese, gausos yra padidėjusios lyginant su plonuoju disku. Panaši cheminė tirtos kinematinės grupės bei storojo Galaktikos disko sudėtis rodo, kad kinematinės žvaigždžių grupės ir storojo disko žvaigždžių... [toliau žr. visą tekstą] / A number of stellar streams, moving and kinematic groups were identified in the Milky Way galaxy. Some of them are suspected to originate from accreted satellites. Can we also find such traces of ancient merger events in the solar neighbourhood? Helmi et al. (2006) identified three new coherent groups of stars in the Geneva-Copenhagen survey (Nordström et al. 2004) and suggested that those might correspond to remains of disrupted satellites. With the detailed chemical composition analysis of the newly identified kinematic group we aim to contribute to the Galactic substructure studies. The main aim of the study is to perform a high-resolution spectroscopic elemental abundance analysis in stars belonging to one of the newly identified kinematic groups and to compare the results with other stars in the Galactic disc. We performed the detailed chemical analysis of 21 stars attributed to Group 3 of the Geneva-Copenhagen survey and six comparison Galactic thin disc stars. The main atmospheric parameters and abundances of 22 chemical elements were determined. All programme stars are overabundant in oxygen and α-elements compared with the Galactic thin-disc. This abundance pattern has similar characteristics to those of the Galactic thick disc. The abundances of chemical elements produced predominantly by the r-process are overabundant in comparison with Galactic thin-disc dwarfs of the same metallicity. The abundances of iron-group elements and chemical elements produced mainly... [to full text]

Daugėjant įrodymų, kad žvaigždės formuojasi spiečiais, jų masių funkcijos ir evoliucijos savybes kol kas galima nustatyti empiriniais stebėjimais. Tačiau tirti žvaigždėdaros procesą mūsų Galaktikoje galima ribotai. Andromedos galaktika (M31) yra artimiausia žvaigždžių sistema, panaši į Galaktiką. Todėl ji tinkamiausia žvaigždžių spiečių populiacijai tirti, tačiau ilgą laiką buvo tirta ribotai dėl tankių žvaigždžių laukų stebėjimo sudėtingumo. Naudojant „Subaru“ teleskopo Suprime-Cam plataus lauko nuotraukas, buvo ištirti žvaigždžių spiečiai M31 galaktikos disko srityje, kuri pagal cheminę sudėtį, žvaigždinį tankį ir mažą žvaigždėdaros spartą yra analogiška Saulės aplinkai mūsų Galaktikoje. Buvo sukurti, išbandyti ir pritaikyti duomenų analizės metodai ir programos tankiems plataus lauko vaizdams apdoroti ir pusiau išskiriamų žvaigždžių spiečių evoliuciniams parametrams nustatyti. Pagrindiniai rezultatai: (1) žvaigždžių spiečių formavimosi spartos sustiprėjimas M31 galaktikoje įvyko prieš ~70 mln. m.; (2) maždaug 10% žvaigždžių spiečių gyvena ilgiau nei 100 mln. m.; (3) būdingoji ~10^4 Saulės masių spiečiaus gyvavimo trukmė yra ~300 mln. m.; (4) žvaigždžių spiečių masių pasiskirstymas panašus į kitų mažos žvaigždėdaros spartos galaktikų žvaigždžių spiečių pasiskirstymą ir jį gerai nusako Schechter'io funkcija, kurios charakteringoji masė ~2x10^5 Saulės masių. Tai rodo, kad M31 galaktikoje yra gausi vidutinės masės žvaigždžių spiečių populiacija, kuri mūsų Galaktikoje yra... [toliau žr. visą tekstą] / Observational evidence that star formation proceeds in a clustered manner raises a question on the mass function of star clusters and their evolution. However, we have a limited scope of these processes in the Milky Way galaxy. The M31 galaxy is the nearest stellar system similar to our Galaxy, therefore, it is the most suitable one to provide clues for understanding the star cluster population and the evolution of galactic structures. However, detailed study of stellar populations and star clusters is a challenging task for ground-based observations due to crowded stellar fields. Using Subaru telescope Suprime-Cam wide-field images, a survey of clusters was carried out in the disk region of the M31 galaxy southwest field, which is a close analogue to that of the Solar neighborhood in terms of chemical composition, stellar density, and quiescent star formation. Data analysis methods and programs were developed, tested, and applied for crowded wide-field image reduction and evolutionary parameter determination of semi-resolved star clusters. The main results are: (1) enhanced star cluster formation activity in M31 occurred ~70 Myr ago; (2) approximately 10% of stars born in star clusters remain there at 100 Myr age; (3) the characteristic lifetime of a cluster of ~10^4 solar masses mass is ~300 Myr; (4) the mass function of star clusters in M31 is similar to that in other low star formation activity galaxies and it is best described by the Schechter's function with a... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas buvo atlikti vizualinių dvinarių žvaigždžių TDSC katalogo statistinę analizę, iš šio katalogo atrinkti skirtingų žvaigždžių populiacijų rinkinius ir tuos rinkinius palyginti. Kataloge esantys žvaigždžių duomenys buvo skaičiuojami ir analizuojami pasinaudojant StatSoft STATISTICA kompiuterinių programų paketu. Siekiant atlikti TDSC katalogo statistinę analizę, nustatėme papildomus žvaigždžių parametrus: spalvos rodiklius (B - V)T, pilnus savuosius judėjimus μ, redukuotus savuosius judėjimus HvT. Be to, apskaičiavome šių parametrų absoliutines paklaidas. Visi šie duomenys vėliau buvo panaudoti atliekant statistinę analizę ir sudarant histogramas. Pasinaudoję Jones (1971) straipsnyje publikuotu būdu (pagal žvaigždžių spalvos rodiklių (B - V)T , redukuotų savųjų judėjimų HvT, ir tangentinių greičių Vtan ribas), iš katalogo atrinkome II populiacijos žvaigždes. Visų pirma, atrinkome tik tokias žvaigždes, kurių spalvos rodiklių ir redukuotų savųjų judėjimų reikšmės tenkina tokias sąlygas: HvT ≥ 8,68+4,4*(B-V)T, 0,30 ≤ (B-V)T ≤ 0,80; HvT ≥ 10,2571+2,4286*(B-V)T, 0,80 < (B-V)T ≤ 1,50; HvT ≥ 13,9, (B-V)T > 1,50; Vėliau, iš šių (atitinkančių anksčiau išvardintas sąlygas) žvaigždžių atrinkome tik tas, kurių tangentinių greičių reikšmės tenkino sąlygą Vtan ≥ 60 (km/s). Kadangi TDSC kataloge duomenų apie žvaigždžių atstumus nepateikta, tangentinių greičių nustatymui pasinaudojome paralaksų duomenimis, kuriuos radome kitame astronominių duomenų... [toliau žr. visą tekstą] / The main goals of this work were to perform the statistical analysis of visual binaries from the TDSC (Tycho Double Star Catalogue), divide this catalog into separated sets of stars by their populations, and finally, to compare these stellar populations. All of the catalog data were computed and analyzed by using StatSoft STATISTICA software. To perform the full statistical analysis of the TDSC catalog, we defined additional stellar parameters, like: color index (B – V)T, full proper motion μ, reduced proper motion HvT. In addition, the absolute errors for these parameters were estimated. After that, all of the data were used in statistical analysis, and part of it was used in the creation of histograms. The II population of stars was extracted from catalog using the technique published by Jones (1971). This extraction of II population stars was made by using the limited ranges of star color indexes (B – V)T, reduced proper motions HvT, and tangential velocities Vtan. At first, these ranges of star color index and reduced proper motion were used: HvT ≥ 8,68+4,4*(B-V)T, 0,30 ≤ (B-V)T ≤ 0,80; HvT ≥ 10,2571+2,4286*(B-V)T, 0,80 < (B-V)T ≤ 1,50; HvT ≥ 13,9, (B-V)T > 1,50; Second step, the limit of tangential velocity was added, where Vtan ≥ 60 (km/s). Because of lack of information in TDSC catalog about distances of stars, to determine the tangential velocity, we were forced to use the parallax information from additional catalog (van Leeuwen, 2007.). The... [to full text]

A Milky Way region in the direction of the North America and Pelican Nebulae is investigated using CCD photometry of 2600 stars in the Vilnius seven-color system. Its central part was covered with a CCD camera on the Maksutov wide-field telescope of the Moletai Observatory. Deeper CCD exposures for most interesting selected targets were taken with the 1 m telescope of the USNO Flagstaff Station. The author developed a new method for CCD data processing trying to reduce systematic errors and to increase photometric accuracy. This allowed us to measure M67 stars with high precision and use it as a CCD standard region in all our subsequent observations. To investigate interstellar extinction law in the area we obtained spectra for 33 B-type stars with the 2.3 m telescope of Steward Observatory at Kitt Peak. We also used near-infrared 2MASS data and other data sources when they were available. From photometric results in the Vilnius system we determined two-dimensional spectral types, color excesses, interstellar extinctions and distances of ~1300 stars. For more accurate determination of open cluster ages we recalibrated the zero-age main sequence in absolute magnitude vs. color diagram of the Vilnius system. We also investigated the possible connection between two open clusters in the area and surrounding star-forming region. Young stellar objects and possible ionizing sources of the NAP gas clouds were identified. / Naudojant CCD fotometriją, ištirta Paukščių Tako sritis Šiaurės Amerikos ir Pelikano ūkų kryptimi. Vilniaus fotometrinėje sistemoje išmatuota 2600 žvaigždžių. Didesnė sritis, apimanti abu ūkus ir tarp jų esantį dulkių debesį L935 buvo eksponuojama Molėtų observatorijos plataus lauko Maksutovo sistemos teleskopu. Mažesnės sritys, turinčios svarbių objektų, buvo eksponuojamos JAV laivyno observatorijos Flagstafo stoties 1 m. teleskopu. Autorius sukūrė metodiką. kaip ženkiai sumažinti sistematines redukcijos paklaidas ir padidinti CCD fotometrijos tikslumą. Tiksliai išmatuoti CCD fotometriniai standartai padrikąjame spiečiuje M67 bus naudojami tolimesniuose stebėjimuose. Ekstinkcijos dėsnio tyrimui buvo gauti 33 O-B žvaigždžių spektrai Stiuarto observatorijos 2.3 m teleskopu. Taip pat buvo panaudota 2MASS infraraudonosios fotometrijos katalogas ir kiti duomenys. Iš CCD ekspozicijų Vilniaus sistemoje fotometrijos daugumai fotometruotų žvaigždžių nustatyta: spektrinė ir šviesio klasė (MK sistemoje), spalvos ekscesas, tarpžvaigždinė ekstinkcija ir nuotolis. Tikslesniam padrikųjų spiečių amžiaus nustatymui iš naujo sukalibruota nulinio amžiaus pagrindinė seka Vilniaus fotometrinėje sistemoje. Ištirti du padrikieji žvaigždžių spiečiai esantys Šiaurės Amerikos ūko kryptimi ir patikrintas jų ryšys su aplinkine žvaigždėdaros sritimi. Aptikta apie 30 jaunų emisinių žvaigždžių ir 4 ar 5 žvaigždės, kurios galėtų būti ūkų jonizacijos šaltiniai.