• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 9
  • 1
  • Tagged with
  • 10
  • 7
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Netradicinių žymenų apsauga prekių ženklų teisėje / Non-conventional marks in trade mark law

Žilėnaitė, Aurelija 24 November 2010 (has links)
Šiame magistro darbe analizuojami netradicinių žymenų apsaugą liečiantys ne tik teisiniai, bet ir praktiniai aspektai. Netradicinis prekių ženklas dar vadinamas netipiniu. Šiems žymenims priskiriami visi ženklai, kurie nepatenka į tradicinių žymenų sąvoką. Nors jie ir gali atlikti pagrindinę prekių ženklų funkciją – unikaliai identifikuoti prekių ar paslaugų kilmę, tačiau apsaugoti tokius žymenis registracija itin sudėtinga. Darbe analizuota kokius žymenis galima apsaugoti registracija, o kurių nereikėtų registruoti dėl viešojo intereso gynimo. Pateikiami ir galimi problemų, registruojant netradicinius žymenis, sprendimų variantai. Darbe aptarti pagrindiniai teisiniai dokumentai įtakojantys prekių ženklų apsaugą, prekių ženklų funkcijos. Tačiau pagrindinis dėmesys sutelktas analizuojant besikeičiančią teismų praktiką, kuri suformavo kriterijus lemiančius netradicinių žymenų registraciją Europos Bendrijos prekių ženklu. Paraiška dėl netradicinio prekių žymens registracijos vis dar yra veikiau išimtis nei taisyklė. Dažnai sudėtinga, o kartais net neįmanoma įregistruoti spalvos, garso, kvapo, skonio, judesio ir kitų panašių žymenų. Todėl verslininkas norėdamas apsaugoti netradicinį žymenį dažnai turi remtis ir kitokiais teisių gynimo būdais. / Non-conventional Marks in Trade Mark Law This paper concentrates on the legal and practical issues concerning special marks in the trademark law. A non-conventional trademark, also known as a nontraditional trademark, is any new type of trademark which does not belong to a pre-existing, conventional category of trademark, and which is often difficult to register, but which may nevertheless fulfil the essential trademark function of uniquely identifying the commercial origin of products or services. It was sought in this paper to find the borderline between protectable and unprotectable special marks, discuss the solutions to the controversial issues of specific unusual marks. There are also some general remarks together with comments on the scope, purpose and methodology of this paper. International conventions affecting trade marks in general and special marks in particular are also discussed. The attention was mainly paid to the European Community legal and practical instruments on trademarks as well as the main contents of the Community trademark. Non-conventional mark is a relatively recent novelty in Community regulations and not all prior national legislation recognizes it. Under many national laws, it is not possible to register a colour, sound, smell, taste, motion or other similar type of mark. Therefore, the businessperson who wishes to protect himself against the confusing use of such signs on the market must often place his trust in the residual safeguard offered... [to full text]
2

Biocheminių miokardo pažeidimo žymenų diagnostinė ir prognostinė vertė / Diagnostic and prognostic value of biochemical markers of myocardial injury

Karčiauskaitė, Dovilė 07 September 2005 (has links)
In the present study clinical performance of new highly cardiospecific biochemical markers of myocardial injury was investigated and these markers were compared with conventional enzymes. The multimarker risk assessment score index, including biochemical markers of myocardial injury, inflammation and haemostasis, was developed for the prognosis of patients after ACS. The prognostic value of BNP concentration changes in predicting LV remodeling and dysfunction after MI was evaluated along with other biochemical markers of myocardial injury.
3

DNR žymenų panaudojimas augalų genominiams ir bioįvairovės tyrimams / The use of DNA markers in the studies of plant genome and biodiversity

Žvingila, Donatas 05 March 2009 (has links)
DNR žymenys yra polimorfinių DNR lokusų aleliai, lokalizuoti tam tikrose genomo vietose ir nustatomi naudojant įvairius molekulinės biologijos metodus. Genetinės įvairovės nustatymas ir tyrimas naudojant DNR žymenis gali padėti suprasti daugelio biologinių reiškinių, vykstančių augaluose (ląstelės, organizmo, rūšies lygmenyje), prigimtį. Vykdydami aptariamus tyrimus norime rasti atsakymą į pagrindinį klausimą: kokios naudotų DNR žymenų galimybės kai kurioms augalų biologijos problemoms (genetinių išteklių išsaugojimo, adaptyvumo, populiacijų diferenciacijos, biotinio ir abiotinio streso ir kt.) spręsti? Naudodami įvairius DNR žymenis kaip molekulinius instrumentus, įvertinome genetinės įvairovės lygį pagrindinėse miežių veislėse, sukurtose Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, pritaikėme DNR žymenų nustatymo metodus Rubus idaeus, Lonicera ceruleae genetinėse kolekcijose esančių pavyzdžių genotipavimui bei miško medžių (Pinus sylvestris, Piceae abies) rinktinių medžių klonų tapatumo nustatymui; naudodami EST žymenis klonavome ir ištyrėme du genus, dalyvaujančius Solanum tuberosum atsake į biotinį (Erwinia carotovora infekcija) ir abiotinį stresą. Naudodami RAPD metodą ištyrėme Saxifraga hirculus, Piceae abies, Fraxinus excelsior, Taxus baccata, Rubus idaeus, Pinus sylvestris populiacijų genetinę struktūrą, diferenciacijos lygį, kai kurių ekologinių veiksnių įtaką genetinės įvairovės pasiskirstymui populiacijose. / DNA markers are alleles of polymorphic DNA loci that are established using methods of molecular biology and can be used for the identification of specific chromosome region. DNA markers are applied for the detection and analysis of genetic variation. These molecular instruments can help in the understanding of molecular basis of various biological phenomena in plants (loss of genetic diversity, population divergence, adaptivity, response to biotic and abiotic stress, genetic instability et cetera). The use of DNA markers in practical studies requires a careful consideration of the advantages and as well as limitations of various marker techniques. In this review various applications of DNA markers in plant genetic studies including genotyping and characterization of accessions of germplasm collections, assessment of genetic relationships between cultivars, understanding of the genetic variation within and between populations, plant genome analysis and gene cloning are discussed.
4

Diversity and ecology of Sarcocystis in Lithuanian game fauna / Lietuvos medžiojamosios faunos sarkosporidijų (Sarcocystis) įvairovė ir ekologija

Prakas, Petras 27 December 2011 (has links)
Up till now ecology and biodiversity of Sarcocystis species in game fauna in Lithuania has been investigated using traditional morphological methods. In the period of 2005-2011, muscle samples of 384 birds and 177 mammals were examined for Sarcocystis sarcocysts. Cysts of Sarcocystis spp. were investigated using light microscopy, transmission electron microscopy and DNA analysis (18S rDNA, 28S rDNA, ITS–1 region). Statistically significant higher Sarcocystis infection prevalence and intensity rates (p< 0.05) were determined in mammals as compared to the birds. Macrocysts were detected only in the mallard, they were identified as S. rileyi and this is the first evidence of S. rileyi infection in Europe. Based on results of cyst wall ultrastructure and DNA analysis four new bird Sarcocystis species were described: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Eight Sarcocystis species were identified in the examined mammals using morphological and DNA analysis: S. miescheriana from wild boar; S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva and S. hofmanni-like from roe deer; S. hjorti, S. hofmanni-like and Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus from red deer; S. hjorti from moose. S. columbae, S. oviformis, S. hjorti and S. silva were found in Lithuania for the first time. Using molecular investigation it was proved that some analyzed Sarcocystis species (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva and S. hofmanni-like) are not rigidly specific to the intermediate host. Sarcocystis... [to full text] / Lietuvoje medžiojamosios faunos Sarcocystis rūšių ekologija ir bioįvairovė iki šiol tirta naudojant tradicinius morfologinius metodus. 2005-2011 metais ieškant Sarcocystis sarkocistų Lietuvos medžiojamoje faunoje analizuoti 384 paukščių ir 177 žinduolių raumenų pavyzdžiai. Sarcocystis cistos tirtos naudojant šviesinės ir elektroninės mikroskopijos metodus bei DNR žymenis (18S rDNR, 28S rDNR, ITS–1 regionas). Lyginant paukščių ir žinduolių sistematines grupes, žinduoliuose nustatyti patikimai (p< 0,05) didesni Sarcocystis infekcijos ekstensyvumo bei intensyvumo rodikliai. Makrocistos aptiktos tik didžiojoje antyje ir buvo priskirtos S. rileyi rūšiai – tai pirmas svarus S. rileyi infekcijos įrodymas Europoje. Remiantis cistų sienelės ultrastruktūros ir DNR tyrimo duomenimis aprašytos keturios naujos mokslui paukščių sarkosporidijų rūšys: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Naudojant morfologinius ir DNR tyrimo metodus tirtuose žinduoliuose identifikuotos aštuonios Sarcocystis rūšys: šernuose S. miescheriana; stirnose S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva, S. hofmanni-like; tauriuosiuose elniuose S. hjorti, S. hofmanni-like, Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus ir briedžiuose S. hjorti. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje aptiktos S. columbae, S. oviformis, S. hjorti, S. silva rūšys. Molekuliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios tirtos Sarcocystis rūšys (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva, S. hofmanni-like) nėra griežtai specifinės tarpiniam... [toliau žr. visą tekstą]
5

Lietuvos medžiojamosios faunos sarkosporidijų (Sarcocystis) įvairovė ir ekologija / Diversity and ecology of Sarcocystis in Lithuanian game fauna

Prakas, Petras 27 December 2011 (has links)
Lietuvoje medžiojamosios faunos Sarcocystis rūšių ekologija ir bioįvairovė iki šiol tirta naudojant tradicinius morfologinius metodus. 2005-2011 metais ieškant Sarcocystis sarkocistų Lietuvos medžiojamoje faunoje analizuoti 384 paukščių ir 177 žinduolių raumenų pavyzdžiai. Sarcocystis cistos tirtos naudojant šviesinės ir elektroninės mikroskopijos metodus bei DNR žymenis (18S rDNR, 28S rDNR, ITS–1 regionas). Lyginant paukščių ir žinduolių sistematines grupes, žinduoliuose nustatyti patikimai (p< 0,05) didesni Sarcocystis infekcijos ekstensyvumo bei intensyvumo rodikliai. Makrocistos aptiktos tik didžiojoje antyje ir buvo priskirtos S. rileyi rūšiai – tai pirmas svarus S. rileyi infekcijos įrodymas Europoje. Remiantis cistų sienelės ultrastruktūros ir DNR tyrimo duomenimis aprašytos keturios naujos mokslui paukščių sarkosporidijų rūšys: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Naudojant morfologinius ir DNR tyrimo metodus tirtuose žinduoliuose identifikuotos aštuonios Sarcocystis rūšys: šernuose S. miescheriana; stirnose S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva, S. hofmanni-like; tauriuosiuose elniuose S. hjorti, S. hofmanni-like, Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus ir briedžiuose S. hjorti. Šio darbo metu pirmą kartą Lietuvoje aptiktos S. columbae, S. oviformis, S. hjorti, S. silva rūšys. Molekuliniais tyrimais įrodyta, kad kai kurios tirtos Sarcocystis rūšys (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva, S. hofmanni-like) nėra griežtai specifinės tarpiniam... [toliau žr. visą tekstą] / Up till now ecology and biodiversity of Sarcocystis species in game fauna in Lithuania has been investigated using traditional morphological methods. In the period of 2005-2011, muscle samples of 384 birds and 177 mammals were examined for Sarcocystis sarcocysts. Cysts of Sarcocystis spp. were investigated using light microscopy, transmission electron microscopy and DNA analysis (18S rDNA, 28S rDNA, ITS–1 region). Statistically significant higher Sarcocystis infection prevalence and intensity rates (p< 0.05) were determined in mammals as compared to the birds. Macrocysts were detected only in the mallard, they were identified as S. rileyi and this is the first evidence of S. rileyi infection in Europe. Based on results of cyst wall ultrastructure and DNA analysis four new bird Sarcocystis species were described: S. albifronsi, S. wobeseri, S. anasi, S. cornixi. Eight Sarcocystis species were identified in the examined mammals using morphological and DNA analysis: S. miescheriana from wild boar; S. gracilis, S. capreolicanis, S. oviformis, S. silva and S. hofmanni-like from roe deer; S. hjorti, S. hofmanni-like and Sarcocystis sp. ex Cervus elaphus from red deer; S. hjorti from moose. S. columbae, S. oviformis, S. hjorti and S. silva were found in Lithuania for the first time. Using molecular investigation it was proved that some analyzed Sarcocystis species (S. wobeseri, S. hjorti, S. silva and S. hofmanni-like) are not rigidly specific to the intermediate host. Sarcocystis... [to full text]
6

Lietuvos upinių ungurių - Anguilla anguilla (L.) vidurūšinės genetinės įvairovės tyrimas naudojant mikrosatelitinius DNR žymenis / Investigation of european eal anguilla anguilla (l.) genetic variability in lithuania using microsatellite dna markers

Ragauskas, Adomas 09 July 2011 (has links)
Šio darbo metu naudojant 5 mikrosatelitinius DNR žymenis buvo bandoma išsiaiškinti, ar į Lietuvą natūraliai atplaukiantys upiniai unguriai skiriasi nuo į Lietuvą introdukuotų upinių ungurių genetiškai. Vietines Anguilla anguilla populiacijas atstovavo Baltijos jūros ir Kuršių marių imtys, o introdukuotas – Dringio ir Siesarčio ežerų imtys. Tikrinama buvo, tiek izoliacijos dėl atstumo (IBD), tiek laikinės izoliacijos (IBT), įtaka A. anguilla genetinei diferenciacijai. Nors genetinė diferenciacija tarp didžiosios dalies lyginamų imčių buvo maža (FST = 0,0042) ir nepatikima (p > 0,05), tačiau remdamiesi gautais tyrimo rezultatais negalime patvirtinti panmiksinės hipotezės A. anguilla rūšyje, kadangi mažos (FST = 0,0143) ir patikimos (p = 0,0018) genetinės diferenciacijos nustatymas tarp Siesarčio ežero introdukuotų upinių ungurių leidžia teigti, kad genetinė diferenciacija Anguilla anguilla rūšyje egzistuoja. / In order to find out whether native and introduced Anguilla anguilla populations differ one from another genetically I have used 5 microsatellite markers and compared 2 native between 2 introduced European eel samples. Native A. anguilla samples were taken from Baltic sea and Curonian lagoon, while introduced samples were taken from Dringis and Siesartis lakes. During this work I tried to find out not only IBD, but also IBT impact to A. anguilla genetic differentiation. Experiment results do not reject panmixia hypothesis in European eel, because there are small (FST = 0,0042) and not significant (p > 0,05) genetic differentiation among all samples used in this experiment. However, there is no enough data to say that A. anguilla genetic differentiation does not exist at all, because there is small (FST = 0,0143) and significant (p = 0,0018) genetic differentiation among lake Siesartis samples.
7

Obels vainiko architektūros genetinė kontrolė ir paveldėjimas / Inheritance and genetic control of apple canopy architecture

Bendokas, Vidmantas 07 December 2011 (has links)
Naminė obelis (Malus x domestica Borkh.) yra vienas plačiausiai auginamų ir ekonomiškai svarbių vaismedžių. Obels vainiko architektūra yra biologinis požymis, nuo kurio priklauso vaismedžio derėjimo tipas, sąnaudų genėjimui poreikis. Obels vainiko architektūros tyrimai apima augimo reguliatorių taikymo, šakų vystymosi, genėjimo, aplinkos veiksnių poveikio augalų vainiko architektūrai tyrimus. Genetiniai ir fiziologiniai aspektai kol kas mažai ištirti. Tyrimų tikslas – ištirti obels vainiko architektūros paveldėjimą, nustatyti morfologinius ir molekulinius žymenis, susietus su obels vainiko forma ir numatyti jų panaudojimą juvenaliniame raidos tarpsnyje prognozuojant obels hibridų vainiko formą. Pirmą kartą nustatyti koloninės ir svyrančios vainiko formos obelų morfologiniai ir biocheminiai žymenys juvenaliniame raidos tarpsnyje. Šių žymenų naudojimas leidžia atrinkti norimos vainiko formos hibridus pirmais auginimo metais. Nustatyti obels morfologinių požymių, tiesiogiai susietų su vainiko architektūra, paveldėjimo dėsningumai. Ištirta, kad kryžminimuose naudotų koloninių veislių Co genas yra heterozigotinėje būsenoje. Pirmą kartą ištirta augalo hormonų dinamika skirtingos vainiko formos obelų lapuose vegetacijos laikotarpiu. Atskleistas abscizo ir giberelo rūgščių antagonistinis ryšys bei sinergetinis ryšys tarp giberelo rūgšties ir zeatino kontroliuojant obelų tarpubamblio ilgį. Pirmą kartą nustatyti biocheminiai žymenys, tinkami hibridų koloninei vainiko formai... [toliau žr. visą tekstą] / Apple (Malus x domestica Borkh.) is one of the most widespread and economically important fruit trees. Canopy architecture of an apple determines fruit bearing and demand for pruning. Main apple canopy architecture topics are related to application of growth regulators, fertilizers, studies of shoot development and pruning, and environmental influence. Genetic and physiologic aspects are studied less. The aim of the research was to investigate inheritance of apple tree canopy architecture, to identify morphological and molecular markers related to canopy architecture and to evaluate their usage in predicting canopy ideotype of apple seedlings in juvenile phase. Morphological and biochemical markers for selection of columnar and weeping apple seedlings were identified for the first time. Usage of these markers enables to select hybrids with desired canopy form during first year of growing. Regularities of morphological trait inheritance were established. It was established, that Co gene is dominant heterozygous in parental columnar clones. Dynamics of phytohormones in leafs of apple trees with different canopy architecture during vegetation were evaluated for the first time. Antagonistic relation between abscisic and giberelic acids and synergetic link between giberelic acid and zeatin controlling apple internode length was identified. Biochemical markers for identifying columnar seedling canopy in juvenile phase were established for the first time. High amount of auxin and... [to full text]
8

Skirtingų paprastosios pušies (Pinus Sylvestris L.) lajos dalių sėklinių palikuonių genetinės įvairovės palyginimas / The comparison of genetic diversity of seedling progenies from different part of scots pine’s (Pinus sylvestris L.) crown

Kerpauskaitė, Vilma 20 June 2012 (has links)
Magistro darbe lyginama vieno paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) klono skirtingų lajos dalių sėklinių palikuonių, augančių Višakio Rūdos bandomuosiuose želdiniuose, genetinė įvairovė remiantis DNR žymenimis ir kokybiniais bei kiekybiniais požymiais. Darbo objektas – paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) sėklinių palikuonių želdiniai iš skirtingų lajos dalies sėklų (viršutinės, vidurinės, apatinės). Darbo metodai – genetinė įvairovė tirta atliekant želdinių kiekybinių ir kokybinių požymių analizę bei jų DNR polimorfizmo tyrimą. Darbo rezultatai. Fenotipinių požymių tyrimai parodė, kad 24 m amžiuje, viršutinės lajos dalies sėkliniai palikuonys pasižymi ženkliai didesniu išlikimu, bet esminiai nesiskiria savo kiekybinių ir kokybinių požymių įvairove nuo apatinės lajos dalies palikuonių. Gali būti, kad fenotipinių požymių įvairovei atsiskleisti trukdo nevienodas medžių išlikimas, kur esant mažesniam išlikimui, susidaro nevienodi tarpai tarp medžių, galėję įtakoti didesnę erdvinę įvairovę radialiniam prieaugiui. 6 chloroplasto DNR(cpSSR) lokusų DNR polimorfizmo tyrimai parodė, kad viršutinės lajos dalies sėklinių palikuonių genetinė įvairovė yra ženkliai didesnė nei vidurines ir apatinės lajos dalių sėklinių palikuonių. Iš 30 skirtingų cpSSR tipų (tėvinių genotipų) 18 buvo aptikti viršutinės lajos dalies palikuonyse, tuo tarpu vidurinėje dalyje – 8, o apatinėje - 10 .Visi 5 proc. savidulkinių individų aptikti tarp apatinės ir centrinės lajos dalies palikuonių (18 vnt.)... [toliau žr. visą tekstą] / The genetic diversity of the progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone by quantitative and qualitative traits and DNA polymorphism was investigated in the work of master science. Object of the work - 24 years old progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone. The aim of the study - to compare the diversity of quantitative and qualitative traits and DNA polymorphism of24 years old progeny from different parts of Scots pine crown of a single clone by using cpSSR DNA markers. Methods of the work - Survival, stem diameter, stem straightness, flowering, cone yield, barktype,condition,the beginning of activegrowth and other parameters of the seedling progenies were evaluated. The genetic diversity was assessed at six cpDNA loci by the aid of cpSSRs. Study results. The results showed, that the survival of the progeny from the middle and the bottom of the crown was much lower than from the top. However, there were not any significant differences nor in the other traits neither between the variances of the progeny from the different parts of the crown. A reason could be that owing to low survival of the bottom and middle progeny, the remaining trees grew in a wider spacing and this uneven spacing between the treatments disturbed the comparison. cpSSR markers revealed much greater haplotype and allele diversity of the progeny from the top of the crown. Selfing rate was 5; background pollination 50; as much as 28 of the progeny from the... [to full text]
9

Infekcinių ligų žymenų paplitimo tarp kraujo donorų nacionaliniame kraujo centre įvertinimas / Infection Markers Prevalence Evaluation among Blood Donors in the National Blood Centre

Vilkelienė, Skaidra 12 June 2008 (has links)
Šiame darbe nagrinėjamos aktualios mūsų šalyje saugaus donorinio kraujo ir kraujo produktų surinkimo problemos. Per kraujo perpylimą plintančios ligos yra didžiausia kraujo tarnybų problema visame pasaulyje. Ši problema yra tiesiogiai proporcinga kraujo donorų bendruomenėje paplitusioms infekcijoms. Atsižvelgiant į pagrindinius saugaus kraujo užtikrinimo kriterijus darbe rekomenduojamos konkrečios galimos priemonės infekcinių ligų prevencijai. Darbo tikslas: Palyginti ir įvertinti infekcinių ligų žymenų paplitimą tarp atlygintinų ir neatlygintinų kraujo donorų. Darbe keliami uždaviniai yra šie: išsiaiškinti motyvaciją kraujo donorų tarpe; išsiaiškinti infekcinių ligų ��ymenų paplitimą tarp atlygintinų ir neatlygintinų kraujo donorų; pasiūlyti galimas priemones infekcinių ligų plitimo prevencijai kraujo donorų tarpe. Tyrimas buvo atliktas 2007 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais viešojoje įstaigoje Nacionalinis kraujo centras, atsitiktinai pasirenkant 500 respondentų - kraujo donorų - imtį. Metodikos tinkamumui įsitikinti, tyrimui buvo sudaryta anketa – klausimynas. Statistinė gautų duomenų analizė buvo atliekama personaliniu kompiuteriu, panaudojant statistinės analizės SPSS programinį paketą versija “16.0” ir statistinę programą “5.0”. Statistinių duomenų reikšmingumas buvo įvertintas pagal χ2 kriterijų. Skirtumai tarp atitinkamų rodiklių laikomi reikšmingais, kai klaidos tikimybė p≤0,05 (kai p>0,05 – rezultatų skirtumai statistiškai nereikšmingi). Tyrimo metu nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / This study analyses the safety of blood and blood products, which is the global problem, particularly, problematic in our country. The diseases spreading through blood transfusion is the biggest problem of Blood Transfusion Services in the world. The problem is directly proportionate to the prevalence of infection markers among blood donors. Taking into consideration the criteria of safe blood assurance definite possible measures are recommended to prevent the spread of infection diseases. The aim of the study is to compare and assess infection markers prevalence among payable and non-remunerated donors. The objectives of this study are the following: to determine donors motivation, viral infections prevalence among payable and non-remunerated donors, to give recommendations for the prevention of infection markers prevalence in the donors community. Methods. The study has been accomplished during July – August 2007 in the National Blood Centre, randomly choosing 500 respondents – the donors of blood. To evaluate the appropriation of the method a questionnaire was introduced. The statistical analysis of the results was made by personal computer using SPSS programme package version 16.0 and the statistical programme 5.0. The significance of the statistical data was evaluated according χ² criteria. The difference between the indicators is statistically significant when the error probability is p ≤ 0. Results. Non-remunerated donor is the only way to sustainable donorship, and... [to full text]
10

Komercinių žymenų teisinės apsaugos problemos / Problems of the legal protection of distinctive signs

Truskaitė, Jūratė 04 February 2010 (has links)
Disertacijoje nagrinėjamos aktualios problemos, kylančios komercinių žymenų (prekių ženklų, firmų vardų ir kitų komercinėje veikloje naudojamų žymenų, turinčių skiriamąjį požymį) teisinės apsaugos srityje. Disertacijos turinį sudaro keturi skyriai, iš kurių pirmasis nagrinėja komercinių žymenų teisinės apsaugos tikslus ir formas, o kiti – tam tikrą probleminę komercinių žymenų teisinės apsaugos sritį: firmų vardų sampratą ir teisinės apsaugos ribas; komercinių žymenų apsaugą pagal nesąžiningos konkurencijos teisę; reputaciją turinčių žymenų papildomą apsaugą; nagrinėjamų institutų tarpusavio kolizijas. Disertacijoje pateikiami argumentuoti autorės siūlymai dėl darbe nagrinėjamų komercinių žymenų teisinės apsaugos problemų sprendimo būdų. / This work examines the problems arising in the field of legal protection of trade marks, trade names and other distinctive signs under Lithuanian law. The work is comprised of four separate chapters. The first chapter analysis the purpose and forms of protection of distinctive signs; the each of the remaining chapters examines the particular problems relating to different aspects of legal regulation of distinctive signs: the concept and the scope of protection of trade names; protection of distinctive signs according to unfair competition law; additional protection of distinctive signs having a reputation and conflicts between the different legal institutes in the area of protection of distinctive signs. The author of the work presents motivated suggestions regarding possible solutions to the legal problems identified in the rea of protection of distinctive signs.

Page generated in 0.0489 seconds