In the present study clinical performance of new highly cardiospecific biochemical markers of myocardial injury was investigated and these markers were compared with conventional enzymes. The multimarker risk assessment score index, including biochemical markers of myocardial injury, inflammation and haemostasis, was developed for the prognosis of patients after ACS. The prognostic value of BNP concentration changes in predicting LV remodeling and dysfunction after MI was evaluated along with other biochemical markers of myocardial injury.

Disertacijos tikslas yra įvertinti Kauno m. 25-64 metų gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu, medicinos pagalbos ir trumpalaikio bei ilgalaikio išgyvenimo pokyčius 1996 m. bei 2003-2004 m.: išanalizuojant 25-64 metų Kauno m. gyventojų sergamumo ūminiu miokardo infarktu, mirštamumo nuo ūminio miokardo infarkto ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklių pokyčius 1996-2004 m.; įvertinant medicinos pagalbos apimtį bei ypatumus Kauno m. 25-64 metų gyventojams, ištiktiems ūminio miokardo infarkto, 1996 m. bei 2003-2004 m.; nustatant 25-64 metų Kauno m. gyventojų, ištiktų ūminio miokardo infarkto, trumpalaikį išgyvenimą 1996 m. bei 2003-2004 m.; įvertinant 25-64 metų Kauno m. gyventojų, ištiktų ūminio miokardo infarkto, ilgalaikį išgyvenimą 1996 m. bei 2003-2004 m. / The aim of dissertation is to evaluate the trends in morbidity of acute myocardial infarction, medical care and the short term and long term survival in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004: to analyze the trends in the rates of morbidity of acute myocardial infarction, lethality from acute myocardial infarction and mortality from ischemic heart disease in Kaunas population aged 25-64 years from 1996 to 2004; to evaluate the extent and peculiarities of medical care provided for Kaunas population aged 25-64 years, who experienced acute myocardial infarction, in 1996 and in 2003-2004; to determine the short term survival after acute myocardial infarction in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004; to evaluate the long term survival after acute myocardial infarction in Kaunas population aged 25-64 years in 1996 and in 2003-2004.

Aterosklerozė yra pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Pastaruoju dešimtmečiu aterosklerozė yra apibūdinama ir kaip lėtinis uždegiminis procesas. Darbo tikslas: apžvelgti aterosklerozės epidemiologiją, ištirti aterosklerozės biocheminių žymenų bendrojo cholesterolio (Ch), mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio, triacilglicerolių (TAG) ir uždegimo žymens C reaktyviojo baltymo (CRB) koncentracijų pokyčius sąlyginai sveikų asmenų ir sirgusiųjų kraujo serume bei įvertinti jų reikšmę aterosklerozės patogenezėje. Darbo uždaviniai: Įvertinti ir palyginti aterosklerozės biocheminių žymenų ir C reaktyviojo baltymo koncentracijų pokyčius trijų amžiaus grupių abiejų lyčių sąlyginai sveikų asmenų ir dviejų amžiaus grupių sirgusiųjų miokardo infarktu. Nustatyti aterosklerozės žymenų pokyčių skirtumus tarp to paties amžiaus sąlyginai sveikų asmenų ir sirgusių miokardo infarktu grupių ir įvertinti aterosklerozės žymenų svarbą ankstyvai aterosklerozės diagnostikai. Medžiaga ir metodai. Ankstyvos aterosklerozės diagnostikai 100 sąlyginai sveikų asmenų ir 38 sirgusių miokardo infarktu asmenų kraujo serume buvo nustatyti BCh, DTL Ch, MTL Ch, TAG ir CRB. Visi tirtieji buvo suskirstyti pagal amžių į tris grupes: I grupė – 31-40 metų asmenys, II grupė – 41-50 metų asmenys, III grupė – 51-60 m. asmenys. BCh, DTL Ch nustatoma CHOD-PAP metodu, TAG nustatoma GOD-PAP metodu, MTL Ch koncentraciją analizatorius išskaičiuoja tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą] / Atherosclerosis is the main cause of cardiovascular diseases. In the past decade, atherosclerosis has been defined as a chronic inflammatory process. The aim of the work: to make an overview of the epidemiology of atherosclerosis; explore changes in the concentration of the biochemical parameters of atherosclerosis such as total cholesterol (T-CH), low-density lipoprotein (LDL) cholesterol, high-density lipoprotein (HDL) cholesterol, and triglycerides (TAG) and of the inflammation parameter C-reactive protein (CRP) in the blood serum of healthy and ill people; and assess the role of those factors in the pathogenesis of atherosclerosis. Objectives of the work: to assess and compare changes in the concentration of the biochemical parameters of atherosclerosis and C-reactive protein in three age groups of relatively healthy people of mixed gender and two age groups of people diagnosed with myocardial infarction; to identify differences in the changes of the parameters of atherosclerosis in the same age groups of people who are relatively healthy and those diagnosed with myocardial infarction; and to assess the importance of the parameters of atherosclerosis for the early diagnosis of atherosclerosis. Material and methods. For the early diagnosis of atherosclerosis, the blood serum of 100 healthy people and 38 people diagnosed with myocardial infarction was tested for T-CH, HDL CH, LDL CH, TAG, and CRP. The entire test group was divided into three age groups: group I (31–40 years... [to full text]

Ūminis širdies nepakankamumas yra vis dažniau sutinkama patologija, reikalaujanti didelių diagnostikos ir gydymo resursų, o šios patologijos baigčių prognozavimas išlieka mažai tyrinėtas. Tyrimui pasirinktas sergančių ligonių ūminiu miokardo infarktu, komplikuotu ūminiu širdies nepakankamumu, kontingentas. Darbe siekiama nustatyti hemodinamikos rodiklių ir biocheminių žymenų vertę prognozuojant ūminio miokardo infarkto sąlygoto širdies nepakankamumo eigos ypatumus, komplikacijų išsivystymo riziką, gydymo efektyvumą ir baigtis. Keliami uždaviniai nustatyti intervencinio gydymo metodų derinimo vertę ligoniams, sergantiems ūminio miokardo infarkto sąlygotu širdies nepakankamumu. Taip pat šiems ligoniams darbe numatyta įvertinti hemodinaminių oksigenacijos rodiklių pokyčius, jų kitimo dinamiką ir vertę prognozuojant gydymo baigtis; įvertinti invaziniais hemodinamikos tyrimo metodais nustatytų hemodinamikos rodiklių bei biocheminių žymenų pokyčių vertę prognozavimui. Taip pat siekiama nustatyti ligonių, sergančių ūminiu širdies nepakankamumu, sąlygotu ūminio miokardo infarkto, ribines hemodinaminių ir biocheminių žymenų vertes gydymo baigčių prognozavimui ir pagrįsti biocheminių žymenų bei nepertraukiamo hemodinamikos stebėjimo tikslingumą skirtingo lygio pagalbą teikiančiuose gydymo centruose, numatant ligonių tikslingą perkėlimą, savalaikiai numatant diagnozuojant būklės sunkumą, gyvybei grėsmingų komplikacijų kilimą, vertinant gydymo efektyvumą, prognozuojant gydymo baigtis. / Heart failure is a significant issue in the healthcare system, and its prevalence in developed countries tends to increase due to the increasing proportion of the aging population. Acute heart failure as a complication of acute myocardial infarction is explored in the study. The aim of the study was to determine the value of hemodynamic indices and biochemical markers in the prognostication of the peculiarities of the course of acute heart failure, the risk of complications, and the effectiveness and outcomes of its treatment. The main objectives of the study were the following: to evaluate changes in hemodynamic oxygenation markers, and the dynamics and value of these changes in the prognostication of treatment outcomes in patients with acute heart failure depending on complications and therapeutic techniques;. to evaluate the value of the combination of interventional treatment techniques in patients with acute heart failure; to evaluate the prognostic value of hemodynamic markers identified via invasive hemodynamic examination techniques and changes in biochemical indices; to identify marginal values of hemodynamic and biochemical markers in the prognostication of treatment outcomes; to substantiate the expedience of and indications for biochemical markers and continuous monitoring of hemodynamics during the acute period of heart failure for timely detection of life-threatening complications, evaluation of treatment efficiency, and prognostication of outcomes.

Study evaluates adenosine, which is used as an adjunct to conventional reperfusion therapy (percutaneous coronary intervention, i.e. PCI), role in reducing the infarct size and preserving the left ventricular function in patients with acute myocardial infarction. During the study we examined patients with the left ventricular anterior wall acute myocardial infarction (AMI), when PCI and stenting were used for infarct-related artery (IRA) re-opening. Study evaluates influence of complementary use of adenosine in reducing the myocardial ischemic-reperfusion injury, the manifestation of slow-reflow or no-reflow phenomenon. The results of reperfusion therapy with adjunctive adenosine and without adenosine were analyzed in two homogeneous patient groups. By using new non-invasive imaging methods (single photon emission computer tomography, transthoracic Doppler echocardiography, dobutamine stress echocardiography) it was estimated, that adenosine preserves myocardial contractility and coronary flow reserve during the acute phase of myocardial infarction, reduces the final infarct size, improves the recovery of left ventricular global and segmental contractile function at five months follow-up. Those results are achieved due to adenosine impact on improving blood flow restoration not only in major coronary arteries, but also at microcirculatory level and ensuring of adequate and effective myocardial reperfusion. / Tyrime analizuojama adenozino, kuriuo papildoma įprastinė reperfuzinė terapija (perkutaninė koronarinė intervencija), įtaka mažinant infarkto dydį ir išsaugant kairiojo skilvelio funkciją pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu. Tyrimo metu siekta įvertinti PKI ir stentavimo būdu atveriant priekinės nusileidžiančios šakos spindį, kurio okliuzija sąlygojo kairiojo skilvelio priekinės sienelės ūminį miokardo infarktą, papildomai naudojamo adenozino įtaką mažinant miokardo išeminį-reperfuzinį pažeidimą, lėtos ar nutrūkusios tėkmės fenomeno pasireiškimą ir išplitimą. Reperfuzinės terapijos (PKI naudojant adenoziną ir PKI be adenozino) rezultatų ypatumai ir skirtumai palyginti dviejose homogeniškose pagal kontrolinius kintamuosius pacientų grupėse. Pasitelkus naujausius neinvazinius vaizdinimo metodus (miokardo perfuzijos radionuklidinę kompiuterinę tomografiją, transtorakalinę doplerinę echokardiografiją, dobutamino krūvio echokardiografiją) nustatyta, kad adenozinas, gerindamas kraujo tėkmės atstatymą ne tik stambiosiose vainikinėse arterijose, bet ir mikrocirkuliacijos grandyje, užtikrindamas adekvačią bei efektyvią miokardo reperfuziją, išsaugo miokardo kontraktilinį bei koronarinės tėkmės rezervus ūminio miokardo infarkto metu, mažina galutinį infarkto dydį, gerina bendrosios ir segmentinės kairiojo skilvelio kontraktilinės funkcijos atsistatymą praėjus 5 mėn. po reperfuzinio miokardo infarkto gydymo.

Tyrime analizuojama adenozino, kuriuo papildoma įprastinė reperfuzinė terapija (perkutaninė koronarinė intervencija), įtaka mažinant infarkto dydį ir išsaugant kairiojo skilvelio funkciją pacientams, sergantiems ūminiu miokardo infarktu. Tyrimo metu siekta įvertinti PKI ir stentavimo būdu atveriant priekinės nusileidžiančios šakos spindį, kurio okliuzija sąlygojo kairiojo skilvelio priekinės sienelės ūminį miokardo infarktą, papildomai naudojamo adenozino įtaką mažinant miokardo išeminį-reperfuzinį pažeidimą, lėtos ar nutrūkusios tėkmės fenomeno pasireiškimą ir išplitimą. Reperfuzinės terapijos (PKI naudojant adenoziną ir PKI be adenozino) rezultatų ypatumai ir skirtumai palyginti dviejose homogeniškose pagal kontrolinius kintamuosius pacientų grupėse. Pasitelkus naujausius neinvazinius vaizdinimo metodus (miokardo perfuzijos radionuklidinę kompiuterinę tomografiją, transtorakalinę doplerinę echokardiografiją, dobutamino krūvio echokardiografiją) nustatyta, kad adenozinas, gerindamas kraujo tėkmės atstatymą ne tik stambiosiose vainikinėse arterijose, bet ir mikrocirkuliacijos grandyje, užtikrindamas adekvačią bei efektyvią miokardo reperfuziją, išsaugo miokardo kontraktilinį bei koronarinės tėkmės rezervus ūminio miokardo infarkto metu, mažina galutinį infarkto dydį, gerina bendrosios ir segmentinės kairiojo skilvelio kontraktilinės funkcijos atsistatymą praėjus 5 mėn. po reperfuzinio miokardo infarkto gydymo. / Study evaluates adenosine, which is used as an adjunct to conventional reperfusion therapy (percutaneous coronary intervention, i.e. PCI), role in reducing the infarct size and preserving the left ventricular function in patients with acute myocardial infarction. During the study we examined patients with the left ventricular anterior wall acute myocardial infarction (AMI), when PCI and stenting were used for infarct-related artery (IRA) re-opening. Study evaluates influence of complementary use of adenosine in reducing the myocardial ischemic-reperfusion injury, the manifestation of slow-reflow or no-reflow phenomenon. The results of reperfusion therapy with adjunctive adenosine and without adenosine were analyzed in two homogeneous patient groups. By using new non-invasive imaging methods (single photon emission computer tomography, transthoracic Doppler echocardiography, dobutamine stress echocardiography) it was estimated, that adenosine preserves myocardial contractility and coronary flow reserve during the acute phase of myocardial infarction, reduces the final infarct size, improves the recovery of left ventricular global and segmental contractile function at five months follow-up. Those results are achieved due to adenosine impact on improving blood flow restoration not only in major coronary arteries, but also at microcirculatory level and ensuring of adequate and effective myocardial reperfusion.

Tyrimo objektas: ligonių, patyrusių miokardo infarktą, funkcinis pajėgumas, taikant aerobinę treniruotę, jėgos treniruotę ir kombinuotą mankštą (aerobinę + jėgos treniruotę). Darbo tikslas: Nustatyti, kuri kineziterapijos programa – aerobinė, jėgos ar kombinuota – turi didesnį poveikį patyrusiųjų miokardo infarktą funkciniam pajėgumui. Uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų per 6 min. nueitą atstumą, ramybės kraujospūdį ir pulsą bei subjektyvius nusiskundimus prieš ir po aerobinės kineziterapijos programos. 2. Įvertinti tiriamųjų per 6 min. nueitą atstumą, ramybės kraujospūdį ir pulsą bei subjektyvius nusiskundimus prieš ir po jėgos kineziterapijos programos. 3. Įvertinti tiriamųjų per 6 min. nueitą atstumą, ramybės kraujospūdį ir pulsą bei subjektyvius nusiskundimus prieš ir po kombinuotos kineziterapijos programos. 4. Palyginti skirtingų kineziterapijos programų poveikį tiriamųjų funkciniam pajėgumui. Hipotezė: kombinuota kineziterapijos programa yra efektyvesnė nei jėgos ar aerobinė atgaunant patyrusiųjų miokardo infarktą funkcinį pajėgumą. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2011 m. UAB „Palangos linas“ viešbutyje-reabilitacijos centre. Tyrime dalyvavo 45 patyrę miokardo infarktą asmenys (27 vyrai ir 18 moterų), kurie buvo suskirstyti į 3 grupes: I grupės tiriamiesiems (n=15) – taikyta aerobinė treniruotė, II grupės tiriamiesiems (n=15) – taikyta jėgos treniruotė, III grupės tiriamiesiems (n=15) – kombinuota treniruotė Visi tiriamieji gavo po 10 kineziterapijos... [toliau žr. visą tekstą] / Study subject: functional capacity in patients after heart failure, applying aerobic, strenght and combined training. The aim of the study: To determine which physiotherapy program – aerobic, strenght or combined training - would have a bigger effect on functional capacity in patients after heart failure. Study goals: 1. To determine the distance, made in 6 minutes, rest blood pressure and heart rate, and subjective complaint before and after aerobic training. 2. To determine the distance, made in 6 minutes, rest blood pressure and heart rate, and subjective complaint before and after strenght training. 3. To determine the distance, made in 6 minutes, rest blood pressure and heart rate, and subjective complaint before and after combined training. 4. To compare the effect of different physiotherapy programes on functional capacity in patients after heart failure. Hypothesis: combined training would have the biggest effect in recovery of functional capacity in patients after heart failure than strenght or aerobic training. Study methods: Fourty five patients after heart failure were divided into three groups. The aerobic training program was applied for the first group patients, the strenght training program was applied for the second group patients and the third group patients received the combined training program. 6 minutes walk test, testing of blood pressure and heart rate and subjective questionaire were used to evaluate the functional capacity in... [to full text]

The scientific novelty of the study A large number of reports have demonstrated that depressed heart rate variability after myocardial infarction (MI), left ventricular dysfunction and arrhythmias are powerful predictors of mortality. Nevertheless there is a lack of detailed assessment of heart rate variability in the acute period of MI, especially during the first 24 hours, from long-term (24-h) recordings, and the value of different parameters of heart rate variability in predicting dangerous complications of MI was not fully evaluated. The indications of complex and constant monitoring of heart rate variability, left ventricular function, arrhythmias in acute MI are not based on scientific studies as well as their value in predicting the effect of different methods of management, course and outcomes of critical cardiac conditions. Thus, the current study differs from all the earlier studies in that we assessed heart rate variability in the very early period of myocardial infarction (the first and the third day) using long time recordings (24 h), both – time-domain and frequency-domain –methods, and evaluated its changes in relation to arrhythmias and left ventricular function, using not only conventional 2D-echocardiography but also left ventricular long axis function assessment by M-mode and tissue Doppler imaging. The aim of the study The aim of the study was to determine the association between heart rate variability, cardiac arrhythmias and left ventricular... [to full text]

Disertacijoje iškelta sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu ir cukriniu diabetu asmenų nepalankios ligos eigos problema bei apžvelgos galimybės prognozuoti tokių asmenų ligos baigtis.Darbo uždaviniais buvo: 1) įvertinti širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos žymenis sergantiesiems ūminiu miokardo infarktu bei cukriniu diabetu priklausomai nuo ligos eigos ir baigčių, palyginti juos su nesergančiųjų cukrininu diabetu atitinkamais žymenimis; 2) nustatyti sergančiųjų miokardo infarktu prognozinę širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos žymenų vertę mirties, skilvelinės aritmijos, grįžtamosios išemijos išsivystymui ar jungtinei vertinamajai baigčiai stacionare; 3) nustatyti prognozinę širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos žymenų vertę per 1 metus ir per 5 metus po persirgto miokardo infarkto įvykusiems: mirčiai dėl bet kokios ir dėl širdinės priežasties, pakartotino miokardo infarkto išsivystymui, neplanuotos širdies revaskuliarizacijos procedūros atlikimui, nekomplikuotos išeminės širdies ligos eigos buvimui; 4) nustatyti ar prognozinė širdies ritmo variabilumo ir hemodinamikos žymenų vertė analizuojamoms baigtims skiriasi tiriamųjų grupėse: a) cukriniu diabetu sergančiųjų asmenų, b) cukriniu diabetu nesergančiųjų asmenų; 5) gautų prognozinių modelių diskriminuojančias savybes palyginti tarpusavyje ir su pripažintais ūminio miokardo infarkto rizikos vertinimo kriterijais (kairiojo skilvelio išstūmio frakcija, GRACE ir TIMI rizikos vertinimo skalėmis). / Unfavourable outcomes of the diabetic patients with acute myocardial infarction were analysed in the dissertation and possibilities to predict the course of the disease was reviewed. The objectives of the study were: 1) to evaluate the measures of heart rate variability and impedance cardiography for the patients with acute myocardial infarction, and their alterations in reliance on the different outcomes, according to the patients’ status of diabetes mellitus; 2) to determine prognostic value of combined assessment of heart rate variability and impedance cardiographymeasures for in-hospital outcomes of myocardial infarction: in-hospital mortality, ventricular arrhythmia, recurrent ischemia and complicated in-hospital course; 3) to determine prognostic value of combined assessment of heart rate variability and impedance cardiography measures for long-term (1 and 5 years) outcomes after myocardial infarction: mortality (both all-cause death and cardiac death), ischemic complications (recurrent non-fatal myocardial infarction and need for revascularization procedures) and uncomplicated long-term course; 4) to assess whether prognostic value of combined heart rate variability and hemodynamic measures differs in separate patient groups: diabetic or non-diabetic; 5) to compare the discriminative power of the obtained prognostic models and widely recognized risk markers, such as ejection fraction of the left ventricle, GRACE and TIMI scores.