Darbe atlikta teorinė ugdymo individualizavimo bendrojo lavinimo mokyklose sampratos analizė ir nustatyta, kad ugdymo turinio individualizavimo procesą lemia veiksnių kompleksas: parengta ir galiojanti įstatyminė norminė bazė, reglamentuojanti specialųjį ugdymą, visuomenės nuostatos bei galiojantys stereotipai, konkrečios ugdymo įstaigos kultūrinis ir socialinis kontekstas, specialiųjų ugdymo(si) poreikių įvertinimo, skyrimo ir organizavimo procese dalyvaujančių asmenų požiūris, žinios, gebėjimai ir tokios jų subjektyvios savybės kaip pareigingumas, atsakomybė ir pan. Iškeltos hipotezės: 1. Pedagogai, adaptuodami bendrojo ugdymo programas, susiduria su sunkumais įvertindami vaiko gebėjimus, formuluodami tikslus, turinį ir parinkdami tinkamus metodus. 2. Tikėtina, kad tinkamai struktūruota ir aiški ugdymo turinio adaptavimo strategija gali turėti teigiamos įtakos pedagogų kompetencijai individualizuoti ugdymo turinį specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Turinio (content) analizės metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleidus ir įvertinus bendrųjų programų turinio adaptavimo ugdymo praktikoje teigiamus ir neigiamus aspektus, parengti programų adaptavimo strategiją bei įvertinti jos veiksmingumą individualizuojant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo turinį. Atlikta anksčiau ir naujai rengtų adaptuotų programų lyginamoji analizė. Anketinės apklausos metodu buvo norima nustatyti ir įvertinti naujai parengtos ugdymo adaptavimo strategijos... [toliau žr. visą tekstą] / In the thesis there was done theoretical analysis of conception of educational individualization at comprehensive school and it was settled that individualization process of educational content is determined by a complex of factors: prepared valid juridical normative base, regulating special training, public provisions, and effectual stereotypes, cultural and social context of a certain educational institution, attitude, knowledge, abilities and such their subjective features as dutifulness, responsibility, etc. of people, who participate in the process of estimation, designation and organization of special training needs. Interposed hypothesis: 1.Pedagogues, adapting programmes of general education, meet difficulties in assessing a child’s abilities, formulating aims, content and choosing appropriate methods. 2. It is believed that a suitably structured and clear educational content adaptation strategy may have positive influence for pedagogues’ competence to individualize educational content for schoolchildren having special educational needs. By the method of content analysis there was done a research, the aim of which was after having opened and estimated positive and negative aspects of content adaptation of general programmes in educational practice, to prepare strategy of program adaptation and estimate its effectiveness individualizing educational content for the schoolchildren having special educational needs. There was done a comparative analysis of earlier and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė inkliuzinio ugdymo sampratos, ugdymo(si) individualizavimo veiksnių bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Iškelta hipotezė, kad pedagogai, individualizuodami ugdymo procesą, patiria sunkumų įvairiuose ugdymo individualizavimo srityse, kurie lemia specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi kokybę. Turinio (content) analizės ir struktūruoto stebėjimo metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti ir įvertinti ugdymo(si) individualizavimo veiksnius kokybės aspektu. Atlikta kokybinė gautų duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 4 bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, 4 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Buvo išanalizuotos 4 adaptuotos programos. Empirinėje dalyje analizuojamas adaptuotų programų pritaikymas individualiems mokinių gebėjimams ir poreikiams. ugdymo(si) turinio ir proceso individualizavimas. Vertinami ugdymo(si) individualizavimo veiksniai pedagogo ir mokinio veikloje. Aptariami ugdymo(si) individualizavimo teigiami ir neigiami aspektai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Lietuvių kalbos adaptuotų programų turinio analizės rezultatai parodė, kad programose trūksta išsamaus mokinio gebėjimų ir individualiųjų poreikių įvertinimo. Pedagogų keliami tikslai labiau abstraktūs, orientuoti į dalykinių gebėjimų ugdymą ir dalinai susiję su mokinio gebėjimais. Ugdymo(si) turinys nederinamas su bendrojo ugdymo turiniu. Mokymo būdai ir metodai parinkti labiau elementarūs ir dalinai atitinkantys mokinio negalę. Galima... [toliau žr. visą tekstą] / In this research work there was done theoretical analysis of inclusive education conception, as well as factors of individualization in the process of education at comprehensive school. Hypothesis was set, that pedagogues, in the process of individualized education meet various difficulties which determine the quality of education for students with special educational needs. By the methods of content analysis and structural observation there was done a research, the aim of which was – to disclose and assess the factors of individualization in teaching – learning process in the aspect of quality. The qualitative data analysis was done. In the survey participated 4 comprehensive school pedagogues, 4 pupils having special educational needs. There were analysed programmes prepared at Pakruojis region comprehensive schools. In the empirical part adapted curriculum compilation and application matching with the pupils’ learning abilities and needs, as well as the individualization of educational content and the process for the schoolchildren with special educational needs, are analysed. The factors of individualization in teachers – pupil’s practice are evaluated too. Positive and negative aspects of individualized educational process are discussed. The most important conclusions of empirical research: 1. The results of analysis of adapted Lithuanian programmes content showed that there is lack of full – scale evaluation in defining pupils’ personal abilities and individual needs... [to full text]

Darbe atlikta teorinė specialiojo ugdymo sampratos probleminių klausimų, individualizuoto ir diferencijuoto ugdymo aspektų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Profesinių žinių, rengiant istorijos ir geografijos modifikuotas ir adaptuotas programas, modifikuotų ir adaptuotų programų privalumų ir trūkumų analizė. Iškelta hipotezė: istorijos ir geografijos modifikuotų ir adaptuotų programų rengimą, jų privalumus ir trūkumus lemia pedagogų didaktinis ir psichologinis pasirengimas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti adaptuotų ir modifikuotų programų privalumus ir trūkumus, kokių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių pasigenda pedagogai, ugdydami specialiųjų poreikių vaikus, ar pasiruošęs mokytojas rengti adaptuotas ir modifikuotas programas. Tyrimo duomenys analizuojami statistiniais metodais (aprašomoji statistika, chi- kvadratas, aritmetinis vidurkis). Tyrime dalyvavo 225 istorijos ir geografijos mokytojai iš Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Pagėgių rajonų ir savivaldybių. Empirinėje dalyje nagrinėjamos istorijos ir geografijos modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, jų trūkumai ir privalumai, aptariami mokytojų profesinio bei psichologinio pasirengimo ugdant specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikus, klausimai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo duomenys, susiję su antro uždavinio sprendimu atskleidė, kad mokytojai dar ne visiškai pasiruošę rengti istorijos ir geografijos modifikuotas ir adaptuotas programas: daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretically special educational didactical conception of problematically questioning, individual and differential educational aspects at comprehensive school analysis were done at work. Knowledge of career, preparing modified and adaptive programs of History and Geography , modified and adaptive programs, their advantages and disadvantages analysis. Hypothesis was suggested: all preparations of modified and adaptive programs of History and Geography, their disadvantages and advantages depend on didactic and psychological preparation of pedagogues . Testing was done, which had one main purpose - to find modified and adaptive programs merits and demerits, what kind of knowledge, competence and practical skills are miss pedagogues teaching special need students and if pedagogues are ready to prepare modified and adaptive programs. Statistical methods were used to make testing. About 225 History and geography pedagogues from Klaipėda, Šilute, Šilalė, Pagėgių districts took part in this testing. Modified and adaptive programs of History and Geography, their formation, merits and demerits, professional and psychological preparation of pedagogues, teaching special need students, other questions analyses in empirical section. The most important empirical conclusion: 1. Pedagogues are not ready to prepare modified and adaptive programs of History and Geography, more than half of respondents 67.0 told that they are not ready to prepare these programs , suitable ready are 24.6 and... [to full text]

Išanalizavus mokslinę literatūrą asmenų, baigusių mokyklą pagal adaptuotą programą, socialinės integracijos visuomenėje klausimu, socialinę integraciją galima apibrėžti kaip lygių galimybių suteikimą neįgaliajam,pasireiškiantį nuo fizinių barjerų pašalinimo gyvenamojoje aplinkoje iki psichologinių kliūčių panaikinimo. Tyrimo hipotezė, jog asmenų, baigusių mokyklą pagal adaptuotą programą, sėkmingos integracijos kokybei visuomenėje turi įtakos jų pačių, šeimos, mokyklos ir visuomenės ktyptingos pastangos,pasitvirtino.T. y. sėkmingos integracijos kokybei visuomenėje turi įtakos jaunuolių savęs vertinimas, pasitikėjimas savo jėgomis, jų pačių tikslai ir poreikiai, šeimos įsitraukimas į vaiko ugdymo procesą, visuomenės narių prosocialios aplinkos kūrimas, darbdavių geranoriškumas ir sąlygų sudarymas neįgaliam asmeniui.Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 19 proc. apklaustųjų buvo mokomi pagal adaptuotą programą, tačiau jokia specialioji pagalba jiems nebuvo teikiama. Šis veiksnys rodo, kad egzistuoja problema ugdant ir teikiant pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams, t.y. trūksta kvalifikuotų specialistų, kad ne visose mokyklose mokytojai yra pasirengę dirbti su šiais vaikais. Kyla klausimas, ar parašytos mokiniams adaptuotos programos nelieka tik dokumentuose reglamentuojamomis programomis. Kalbant apie asmenų, baigusių mokyklą pagal adaptuotą programą, socialinės integracijos visuomenėje gerinimo galimybes, pastebėta, kad svarbu išspręsti problemas, susijusias su... [toliau žr. visą tekstą] / Having analyzed scientific literature about the people who were educated on an adaptable syllabus ,according to the social integration in the society, social integration could be defined as the provision of equal opportunities for the disabled. The provision of equal opportunities can include the removal of physical and psychological obstacles in living surroundings. The hypothesis of the research, that the quality of successful integration in the society of people, who were educated on adaptable syllabuses, depends on their own, their families’, schools’ and the societies’efforts, was absolutely confirmed. It means, that peoples’, who were educated on an adaptable syllabus, quality of the successful integration in the society is influenced by youngsters’ self-assessment, confidence, their own aims and needs, the involvement of their families into the process of education, the creation of social atmosphere, where the goodwill of employers and conditions for the disabled exist. The results of the research show that 19 percent of people, who participated in the questionnaire, were taught according to an adaptable syllabus, but any special assistance was not offered. This factor demonstrates that there is a problem of educating and rending assistance for children with special needs, it means that there is lack of specialists and not every teacher is ready and trained to work with these children. A question appears if adaptable syllabuses , created for children with... [to full text]

Darbe atlikta teorinė integruoto (inkliuzinio) ugdymo sampratos, probleminių klausimų, ugdymo individualizavimo funkcijų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Iškelta hipotezė, kad modifikuotų ir adaptuotų programų rengimas bendrojo lavinimo mokyklose mokytojams mažai praktine patirtimi paremta sritis, kurią reikia tobulinti. Programų rengimo mechanizmas yra nebaigtas ir nuolatos tobulinamas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti ir įvertinti adaptuotų ir modifikuotų programų taikymo bendrojo lavinimo mokykloje efektyvumo veiksnius, atkreipti dėmesį į pačią problemą, t.y. galbūt svarbiau ne programa, o mokymo kokybė, ar nesureikšminama programa, dėmesį atitraukiant nuo ugdymo proceso kokybės. Gautų tyrimo rezultatų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus: skaičiuotas procentinis pasiskirstymas, aritmetinis vidurkis, reitingai, atlikta koreliacinė analizė. Statistinėms hipotezėms tikrinti taikytas chi-kvadrato kriterijus. Tyrime dalyvavo 111 bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, mokymo metodų taikymas, atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vertinimas, aptariami organizaciniai adaptuotų bei modifikuotų lietuvių kalbos programų rengimo klausimai ir problemos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pagrindiniai sunkumai, susiję su ugdymo turinio individualizavimu ir diferencijavimu: mokytojams... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper the theoretical analysis of integrated (inclusive) education and problem questions, as well as analysis of education individualization functions in the mainstream school are performed. Hypothesis is set, that preparation of modified and adapted curricula in the mainstream schools is the area little supported by the teachers’ practical experience which is to be improved. Curricula preparation mechanism is incomplete and undergoes improvement. With the means of questioning survey a research was performed, sought to disclose and to assess the efficiency factors of adapted and modified curricula application in the mainstream school, to pay attention at the same problem, i.e. probably teaching quality is more important that the curriculum, whether the curriculum isn’t given prominence, taking the attention away from the education process quality. Analysis of the results obtained was performed using the descriptive statistical methods: percentage distribution, arithmetical means, ratings were calculated, correlation analysis was done. To check the statistical hypotheses, chi-square criterion was employed. 111 teachers of Lithuanian language and primary forms from mainstream schools participated in the survey. In the empirical part modified and adapted curriculum compilation, application of teaching methods are analysed, evaluation of the pupils with special needs is performed, organization questions and problems of modified and adapted Lithuanian language... [to full text]