ZUSAMMENFASSUNG VERGLEICHE IN DER OBERLITAUISCHEN MUNDART Ein Bild wird meistens mit Hilfe von Metaphern, Metonymien und Gleichnissen geschaffen. Bilder können in drei Gruppen gegliedert werden: konkrete (visuelle und akustische) und abstrakte (relationale). Zu einer Art der Schaffung von visuellen und seltener akustischen Bildern gehört der Vergleich. Es werden zwei Arten des Vergleiches unterschieden: bildhafter (Gleichnis) und sachlicher (Vergleich). Gleichnis (bildhafter, stilistischer Vergleich) ist ein Stilmittel auf der Grundlage der expressiven Gegenüberstellung eines Gegenstandes, einer Handlung, einer Eigenschaft anderen Erscheinungen anhand eines gemeinsamen (realen oder vermeintlichen) Merkmals, und der sachliche Vergleich in der wörtlichen Bedeutung beruht auf der Gegenüberstellung zweier Erscheinungen in der Hinsicht der Qualität oder Quantität (K. Župerka). Die sachlichen Vergleiche in den analysierten Texten der Mundart von Oberlitauern werden meistens mit den Vergleichspartikeln kaip, už (wie, als), sowie durch Komparativ und Superlativ gebildet, und die Gleichnisse enthalten die Vergleichspartikel kaip (wie). Die meisten Gleichnisse der oberlitauischen Mundart sind in dem Buch von K. B. Vosylytė Lietuvių kalbos palyginimų žodynas (1985) festgehalten. Das sind fest gefügte (usuelle) Vergleiche. Den anderen Teil bilden die lexisch freien, situativen (okkasionellen) Gleichnisse. Die Gleichnisse der oberlitauischen Mundart sind nach den Wirklichkeitsbereichen... [to full text]

Darbo objektas. Vakarų aukštaičių kauniškių patarmės šnektų – kapsų ir zanavykų – veiksmažodžio morfologija. Darbo hipotezė. Kapsų ir zanavykų šnektos, būdamos artimiausios bendrinei kalbai, mažai kuo skiriasi ne tik nuo bendrinės kalbos, bet ir viena nuo kitos. Darbo tikslas. Išskirti ir palyginti vakarų aukštaičių kauniškių – kapsų ir zanavykų – veiksmažodžio morfologijos ypatybes. Darbo uždaviniai:  Naudojantis tiriamuose šaltiniuose rastais kapsų ir zanavykų veiksmažodžio vartojimo atvejais bei dialektologijos šaltiniais, nurodyti šių šnektų bendrąsias ir skiriamąsias fonetikos ypatybes;  Aprašyti ir palyginti išrinktas kapsų ir zanavykų veiksmažodžio morfologijos ypatybes. Darbo metodai:  Lyginamasis. Kapsų ir zanavykų veiksmažodžio ypatybių lyginimas;  Aprašomasis – analitinis. Surinktų pavyzdžių aprašymas ir jų analizavimas, naudojantis dialektologijos veikalais. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, išvados, šaltinių santrumpos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Dėstomoji dalis sudaryta iš dviejų skyrių – Kapsų ir zanavykų bendrosios ir skiriamosios fonetikos ypatybės ir Kapsų ir zanavykų morfologijos ypatybės. Pagrindinės išvados:  Rasta nemažai kapsų ir zanavykų šnektas siejančių požymių, bet kiekviena šnekta turi ir specifinių, tik jai būdingų fonetikos ir morfologijos ypatybių.  Veiksmažodžio dviskaitą greta pagrindinių skaičių – vienaskaitos ir daugiskaitos – turi tik zanavykai, o kapsai vartoja tik pagrindinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the paper. The morphology of the verb of the dialects of western aukštaičiai kauniškiai subdialects – kapsai and zanavykai. The hypothesis of this paper. The dialects of kapsai and zanavykai, being the closest to common language, make a little difference not only from common language but also from each other. The aim of the paper is to distinguish and compare the morphological features of the verb of western aukštaičiai kauniškiai – kapsai and zanavykai. The goals of this paper are:  To indicate the common and distinguishing phonetic features of kapsai and zanavykai dialects by using the found cases of verb use in studied sources and dialectological sources;  To describe and compare the selected morphological features of the verb of kapsai and zanavykai. The methods of the paper:  The comparative method. The comparison of the features of the verb of kapsai and zanavykai;  The descriptive-analytic method. The description of collected examples and their analysis by using dialectology works. The stucture of this paper. The work consists of introduction, the main part, conclusions, appendixes, the list of literature, summary in English. The main part is composed of two chapters –The common and distinguishing phonetic features of kapsai and zanavykai and The morphological features of kapsai and zanavykai. The basic conclusions:  There have been found more common phonetic features than distinguishing features of kapsai and zanavykai analyzing the verb... [to full text]

La morphologie du parler de Pasvalys n’avait pas encore fait l’objet d’une analyse précise. Dans ce travail nous traitons du substantif de ce parler et de son systeme de déclinaison. A cette fin nous présentons les principales variantes de celui-ci et nous démontrons les différences existant par rapport a la langue commune. Nous abordons également les variations relatives aux déclinaisons des radicaux, ainsi que les causes et les conséquences de celle-ci. Nous avons également tenu compte des autres parlers de la région de Pasvalys. C’est pourquoi nous avons introduit dans ce travail des textes issus du parler de Krinèinas. Ce dernier a conservé toutes ces particularités, tandis que le parler de Pasvalys a subi l’influence de la langue commune. Les conclusions de ce travail sont basées sur les spécificités du dialecte du nord, appelée paneveþiðkiai, définies par plusieurs linguistes. Nous avons également pris appui sur les enregistrement de textes du parler de Krinèinas. Les exemples proviennent dans la mesure de possible des enregistrements.

K. Michnevičiaus – Mikėno išversta knyga į lietuvių kalbą „Šventas Izidorius artojas“ pasirodė 1859 metais. Tai religinio pobūdžio kūrinys, kuris turi didaktinių ypatybių. K. Michnevičiaus – Mikėno „Šventas Izidorius artojas“, kaip ir daugelis to meto literatūrinių darbų, yra svarbus XIX amžiaus rytų aukštaičių tarmės pažinimo šaltinis. Rytų aukštaičių tarmės ypatybių randama rašyboje, sintaksėje, leksikoje, bet šio darbo objektas – dviejų linksniuojamų kalbos dalių – būdvardžio ir skaitvardžio – morfologija. Remiantis knygos „Šventas Izidorius artojas“ surinktais būdvardžiais ir skaitvardžiais, lyginama senųjų raštų kalba su dabartine rytų aukštaičių tarme bei bendrine kalba. Darbo pobūdis. Tai aprašomojo pobūdžio darbas, tačiau remiamasi ir lyginamuoju metodu. Darbe lyginami kūrinyje esantys būdvardžiai ir skaitvardžiai su rytų aukštaičių tarmės ir bk būdvardžiais, skaitvardžiais. Darbo tikslas – palyginti K. Michnevičiaus-Mikėno knygos dvi linksniuojamąsias kalbos dalis – būdvardį ir skaitvardį – su rytų aukštaičių tarmės ir bk būdvardžiu, skaitvardžiu. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) papildyti medžiagą apie K. Michnevičiaus-Mikėno biografiją; 2) knygos būdvardžius suskirstyti pagal kamienus, aptarti jų laipsnius ir įvardžiuotines formas. Skaitvardžius suskirstyti pagal reikšmę ir gramatines ypatybes; 3) morfologiškai ištirti knygos būdvardžius, skaitvardžius lyginant juos su rytų aukštaičių tarme ir bk. Išnagrinėjus knygoje esančius būdvardžius ir skaitvardžius... [toliau žr. visą tekstą] / The book „Šventas Izidorius artojas“ was translated to Lithuanian language by K. Michnevičius-Mikėnas and published in 1859. This book is about religion and education. K. Michnevičius-Mikėnas’s book same as other books of that time are an important source of Lithuania’s east dialect knowledge in 19 century. Special features of east Lithuania dialect can be found in book’s spelling, syntax, lexis, but purpose of this work is morphology, two parts of speech – adjective and numeral. With reference to book’s „Šventas Izidorius artojas“ collected adjectives and numerals, book is compared to common language and present east Lithuania dialect. This work is descriptive, but also is based on comparative method. In work K. Michnevičius-Mikėnas book’s adjectives and numerals are compared to common language and present east Lithuania dialect. Purpose of this work is compare two parts of speech – adjectives and numerals – from K. Michnevičius-Mikėnas’s book to adjectives and numerals from preset east Lithuania dialect and common language. To achieve purpose these tasks are used: 1. Collect, structure and add information about book’s author. 2. Structure and classify adjectives and numerals from book. 3. Explore east Lithuania dialect features, which are compared to common language. After book’s adjectives and numerals analysis these conclusions were made: 1. In the book „Šventas Izidorius artojas“ adjectives of four stem kinds are used: a (f. ā), Ia (f. Iā), iIa (f. ē), u (f. Iā), for... [to full text]