ZUSAMMENFASSUNG VERGLEICHE IN DER OBERLITAUISCHEN MUNDART Ein Bild wird meistens mit Hilfe von Metaphern, Metonymien und Gleichnissen geschaffen. Bilder können in drei Gruppen gegliedert werden: konkrete (visuelle und akustische) und abstrakte (relationale). Zu einer Art der Schaffung von visuellen und seltener akustischen Bildern gehört der Vergleich. Es werden zwei Arten des Vergleiches unterschieden: bildhafter (Gleichnis) und sachlicher (Vergleich). Gleichnis (bildhafter, stilistischer Vergleich) ist ein Stilmittel auf der Grundlage der expressiven Gegenüberstellung eines Gegenstandes, einer Handlung, einer Eigenschaft anderen Erscheinungen anhand eines gemeinsamen (realen oder vermeintlichen) Merkmals, und der sachliche Vergleich in der wörtlichen Bedeutung beruht auf der Gegenüberstellung zweier Erscheinungen in der Hinsicht der Qualität oder Quantität (K. Župerka). Die sachlichen Vergleiche in den analysierten Texten der Mundart von Oberlitauern werden meistens mit den Vergleichspartikeln kaip, už (wie, als), sowie durch Komparativ und Superlativ gebildet, und die Gleichnisse enthalten die Vergleichspartikel kaip (wie). Die meisten Gleichnisse der oberlitauischen Mundart sind in dem Buch von K. B. Vosylytė Lietuvių kalbos palyginimų žodynas (1985) festgehalten. Das sind fest gefügte (usuelle) Vergleiche. Den anderen Teil bilden die lexisch freien, situativen (okkasionellen) Gleichnisse. Die Gleichnisse der oberlitauischen Mundart sind nach den Wirklichkeitsbereichen... [to full text]

SANTRAUKA Slyvų raupų virusas, priklausantis Potyviridae (bulvių Y) virusų šeimai, Potyvirus genčiai, sukelia vieną pavojingiausių kaulavaisių ligų „šarką“. Per paskutinį šimtmetį virusas plačiai paplito po pasaulį, sukeldamas rimtus ekonominius nuostolius. Virusą nepersistentiniu būdu platina amarai, taip pat jis plinta su sodinamąja medžiaga ir vegetatyviškai dauginant kaulavaisius. 2007 metais Lietuvoje ir Ukrainoje atlikto slyvų raupų viruso tyrimo metu virusas buvo aptiktas aštuoniuose tirtuose mėginiuose, keturiems iš jų nustatyta PPV – D slyvų raupų viruso padermė (Norkus ir kt., 2008). Pastaruoju metu atsirandant vis daugiau duomenų apie PPV viruso 5‘ galines sekas, tuo pačiu ir P3 – 6K1 regioną, jo įtaką PPV infekcijos eigai, šeimininkų ratui, plitimo pobūdžiui (Saenz ir kt., 2000; Glasa ir kt., 2002), atrodo logiška atlikti detalesnius turimų PPV izoliatų P3 – 6K1 genominio regiono tyrimus, juo labiau, kad šiuo metu duomenų apie Lietuvos ir Ukrainos PPV virusų P3 – 6K1 regioną nėra. Magistro darbo tikslas buvo atlikti Lietuvos ir Ukrainos PPV izoliatų P3 – 6K1 genominio regiono sekų analizę, palyginant juos tarpusavyje ir su kitų PPV izoliatų sekomis, prieinamomis duomenų bazėse. Gauti rezultatai patvirtina sėkmingą 836 bp P3 – 6K1 PPV viruso genominio regiono amplifikaciją. Pagal šį regioną visi tiriami izoliatai priklauso PPV – D padermei (panšumas su PPV – D padermės izoliatų sekomis prieinamomis duomenų bazėse siekė 95 – 98 procentus). Tiriamų Lieituviškų PPV... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY ANALYSIS of PLUM POX VIRUS P3-6K1 GENOMIC REGION SEQENCES in UKRAINIAN and LITHUANIAN ISOLATES Plum pox virus (PPV) is a member of genus Potyvirus, family Potyviridae and is the causal agent of the devastating stone fruit disease “sharka”. During the last centuary the virus became widespread in the world causing serious economical impact in number of countries. PPV spreads in nonperistent manner by aphis, with infected plant propagating material and with vegetative stone fruit propagation when source of grafts is infected with PPV. 2007 yer study conducted in Lithuania and Ukraine detected PPV in eight samples, in four of them PPV - D plum pox virus strain was determind (Norkus, etc., 2008). Recently, the more data on PPV virus 5‘ end sequences, and P3 – 6K1 region is apiering (its influence on the course PPV infection, hosts, spreading nature) (Saenz, etc., 2000; Glasa, etc., 2002), and it seems logical to to collect more data of P3 – 6K1 genomic region in Lithuanian and Ukraine isolates. The purpose of this work was to analyse Lithuanian and Ukraine PPV isolates P3 – 6K1 genomic region sequences comparing them with each other and with other PPV isolates sequences, available in databases. The obtained results comfirm successful 836 bp P3 – 6K1 PPV virus genomic region amplification. Acording this reagion all tested isolates is dependent to PPV - D strain (similaritry with PPV - D strain isolates seqences available in databases at 95 - 98 percentage). The Litthuanian... [to full text]

Darbe nagrinėjama programinio kodo palyginimo, siekiant rasti funkcinius dublikatus, problema. Tikslas - sukurti bei pasiūlyti universalų trivialiems pakeitimams atsparų programinio kodo palyginimo metodą. Darbe aprašomi du pasirinkti medžių palyginimo algoritmai: tikslus medžių redagavimo atstumo ir apytikslis pq-gram, pasižymintis geresniu našumu. Šie algoritmai praktiškai pritaikyti Java programinio kodo palyginimui: parašytas AST parseris bei programa, lyginanti XML dokumentus arba Java klases. Darbe įvertintos galimos AST transformacijos bei eksperimentiškai parinktos programinio kodo palyginimui tinkamiausios p ir q parametrų reikšmės pq-gram algoritmui. Pasiūlytas pq-gram algoritmo patobulinimas, pq-gram indeksuose saugant maišos funkcijų grąžintus įrašų atvaizdus. / This paper investigates a problem of source code comparison with a goal of finding functional code duplicates. The goal of this paper is to create and present a universal source code comparison method, which would be resistant to trivial changes. Two algorithms were chosen to achieve this goal: exact tree edit distance and approximate pq-gram, which has better performance. Both algorithms were practically applied for Java code comparison: an AST parser and a program, which compares XML documents or Java classes, were created. This paper also evaluates AST transformations as well as presents experimental results of p and q values best suited for code comparison. Args4j library is used to evaluate the quality of source code comparison results.

Šiuolaikiniame pasaulyje informacijos kiekiai auga milžiniškais tempais, todėl atsiranda poreikis ją apdoroti ir sisteminti kompiuterio pagalba pagal jos prasmę. Ontologijos, dar besivystantis ir evoliucionuojantis produktas, yra vis plačiau naudojamos įvairių rūšių informacinėms sistemoms intelektualizuoti. Vienas iš tokių pavyzdžių galėtų būti automatinis elektroninių laiškų analizatorius, veikiantis ontologijų principu – sistema, atpažįstanti atėjusį laišką pagal jo prasmę ir galinti sugeneruoti jam atsakymą. Šiame darbe aprašyta pagal išnagrinėtą konkrečią internetinių loterijų informacijos sritį suprojektuotos ontologijos ir jų interpretavimo taisyklės, veikiančios sukurtu žodžių dažnių bei klasės koeficientų palyginimo algoritmo principu. Taip pat suprogramuotas mechanizmas veikiantis ontologijų ir minėto algoritmo pagrindu, klasifikuojantis elektroninio laiško tekstą pagal jo prasmę, pritaikytas konkrečiai internetinių loterijų informacijos sričiai. Atlikta algoritmo klasifikavimo efektyvumo ir paklaidos analizė. / Nowadays amounts of information are growing drastically. Now we have the new needs to manage this information according to its meaning with help of computer. Ontologies are still in evolution and progress phase, but this product is increasingly used to create intelligent information systems. One of samples can be an automatic analyzer for e-mails recognition working on the basis of ontologies. This is a system, which can recognize the new e-mail according to its meaning and send the corresponding reply. In this research work are described an ontology, which was designed according to particular internet lotteries information domain, and the rules to ontology interpretation. These rules are working on the algorithm basis. The principles of computing are the comparison of word rates and the class coefficients. The algorithm was created to classify e-mails from above mentioned particular information domain. Furthermore, the ontology and the reading rules were realized in mechanism, which can classify the text according to its meaning. The efficiency and the classification error of this mechanism was analyzed and evaluated.

Tikslas. Darbo tikslas yra susipažinus su „smegenų šturmo“ metodika atlikti pasirinktos „smegenų šturmo“ PĮ analizę ir pateikti pasirinkimo rekomendacijas. Tyrimo objektas. Tyrimo objektas yra 6 diegiamos „smegenų šturmo“ programos ir 4 internetinės sistemos. Egzistuojanti problema. Renkantis „smegenų šturmo“ PĮ kyla problema, kad gamintojai nepateikia pakankamai informacijos apie savo produktą, taip pat trūksta ir informacijos lietuvių kalba. Jie pateikia technines ir programines charakteristikas, tačiau nepateikia duomenų apie funkcionalumą ir našumą, nors šie aspektai taip pat svarbūs vartotojams. / The aim of bachelor's is to review the brainstorming methodology, to carry out the analysis and give recommendation of selection to users, because manufacturers provide information about systems requirements but don’t provide information about functionality of systems. These aspects are important for users. Also there is little information in Lithuanian. While applying the research of the theoretical methods, brainstorming methodologies, rules and execution are reviewed in this paper.

Šiais laikais kompiuteris daugeliui iš mūsų reiškia taip daug, kad mes jau nebeįsivaizduojam be jo savo gyvenimo, konkrečių darbų atlikimo ir netgi laisvalaikio. Kad darbas kompiuteriu būtų ne tik naudingas ir prasmingas, bet ir įdomus, kiekvienas iš mūsų turėtų būti susipažinęs su įvairiomis jo funkcijomis ir mokėti atlikti bent minimalias užduotis, palengvinančias kasdienį mūsų darbą. Kadangi įvairios IS ir IT yra naudojamos daugelyje sričių, kompiuterinis raštingumas gali būti vertinamas įvairiais aspektais: sociologiniu, psichologiniu, informatikos ir pan., o konkrečias temas nagrinėja vadybos, ekonomikos, politikos mokslai ir kiti. Kiekvienoje šalyje kompiuterinio raštingumo lygio rodikliai yra suprantami ir nustatomi skirtingai. Kadangi pastaruoju metu kompiuteriai yra naudojami beveik visose įmonėse, yra svarbu užtikrinti darbuotojų įgūdžių tobulinimą bei įsisavinimą. Todėl svarbu yra mokėti naudotis svarbiausiomis kompiuterinėmis programomis bei teisingai įvertinti darbuotojų įgūdžius, o tai yra viena iš svarbiausių problemų, nes įvertinti įgūdžius ir žinias yra labai sunkus uždavinys. Vienu iš labiausiai žinomų ir naudojamų kompiuterinio raštingumo testavimu ir sertifikavimu Lietuvoje užsiima įgaliotoji ECDL atstovybė ir jos įkurti autorizuoti testavimo centrai. Problema yra ta, kad ne visi gali naudotis ECDL programos teikiamomis paslaugomis dėl įvarių priežasčių: kadangi šie mokymai ir testavimai yra mokomi arba todėl, kad trūksta laiko. Jei mes norėtume ištirti... [toliau žr. visą tekstą] / The Information Technology becomes an important part of our everyday lives and changes the way of our living via the Internet. Many traditional services are being replaced by their electronic counterparts. Besides, it is not only a communication way, but it also saves resources of a company. This tendency faces a barrier – capability of citizens or the labour force to understand and use different kinds of Information Technology. The main idea of this work is to find a way how the gap between the perceived and the actual states of the digital literacy could be calculated. Also these tasks are choosesen: 1. to analyze the areas and problems of a digital literacy; 2. to find a new model to solve the existing problem; 3. to use new model in a practics; 4. to analyze testing results and evaluate the advantages of used model. Such methods are used in the work:  analysis of scientific literature;  statistics analysis;  interview;  experiment measurements;  observation The new model of a testing was created and analyzed. The model consists of two parts: Digital Literacy Self Assessment and Digital Literacy Practical Assessment. It was used in experiments that are described in the work. As the result of this we can see that a gap exists between the ‘perceived’ state of Digital Literacy and the ’actual state”. Self assessment results were compared with a real situation. As the main results of mentioned experiments we can tell that such researches... [to full text]

Magistro darbo objektas - informacinė visuomenė ir jos plėtra Europos Sąjungos šalyse. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos situaciją informacinės visuomenės srityje, lyginant su kitomis ES šalimis bei įvertinti Lietuvos galimybes sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Naudojantis dokumentų analizės, sintezės ir palyginimo metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybė turi įdėti daug pastangų ir skirti lėšų informacinės visuomenės plėtrai, jei ji nori įgyvendinti tikslą pasiekti ES šalių lygį iki 2015 m., kaip numatyta Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Pagal daugelį rodiklių Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Atsižvelgiant į rodiklius, pagal kuriuos Lietuva nedaug atsilieka ar pirmauja, įvertinant visas šalies stiprybes bei galimybes, įveikus silpnybes ir sumažinus grėsmes, šį tikslą galima pasiekti. Analizė parodė, kad Lietuvos strateginiai dokumentai atitinka ES strateginius dokumentus. Norint pagerinti informacinės visuomenės plėtrą, reikia sparčiau plėtoti IRT infrastruktūrą, daugiau šviesti šalies gyventojus teikiant jiems informaciją, organizuojant mokymus, paspartinti elektroninių viešųjų paslaugų ir lietuviško turinio kūrimą. Labai svarbu sustabdyti darbinę IT specialistų migraciją į užsienio šalis. Darbo rezultatas yra pasiūlymai šalies valstybinėms institucijoms, kaip būtų galima sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės plėtros uždavinius. / The object of master work is information society development in EU countries. The aims of this work are as follows: to evaluate the development of information society in Lithuania, to make an analysis and compare the main indexes in information society development area between EU countries and Lithuania and propose the suggestions for further information society development. The conclusions of this work are as follows: Lithuania has to put a lot of efforts and money in order to fulfill the aim to reach the average of EU countries till 2015 year. There are a lot of areas where the average is very low comparing to EU average (Percentage of households having access to the Internet at home; Percentage of households with broadband access; E-commerce etc.) But there are also some high indexes - percentage of individuals regularly using the Internet, subscriptions to cellular mobile services is high according to EU average. Lithuania has a lot of strengthens and opportunities to reach the goal. A very important thing is that Lithuania has the main strategic documents accepted that are equal to the main EU strategic documents in information society development area. In order to fasten the information society development, Lithuanian government has to develop the IRT infrastructure, educate the citizens how to use the ICT and get the benefit. The e-services have to be developed more quickly, and Lithuanian content has to be developed more in order to save Lithuanian language and... [to full text]

Baigiamajame bakalauro darbe analizuojami Europos šalių sostinių skverai. Skveras – dažnai suprantamas siauru aspektu. Tačiau jie gali būti įvairaus dydžio, bet kokioje vietoje ir kiekvienas jų turi savo bruožus. Dažniausiai pasitaikantis skverų architektūros bruožas yra istoriškumas. Skverų viena iš funkcijų yra estetinė, taip pat reprezentacinė, gali būti prekybos, nedidelių spektaklių ar susibūrimų veiklos vieta. / Bachelor Thesis analyzes squares of the capitals of the European countries. Square is often perceived in a narrow perspective. However, they can be vary in size, place, and each has its own characteristics. The most common architectural feature of squares is historicity. One of functions of squares include that of aesthetic as well as representative, it might also stand for the place of commerce, small performances or gatherings activity.

Šis darbas yra apie Logo programavimą mokykloje. Darbe išanalizuota S. Paperto filosofija, kurią gerai apibūdina frazė „mokymasis kuriant“. Apžvelgtos Logo savybės bei skirtingi mokimo stiliai. Išanalizuotos Logo konstravimo–programavimo galimybės. Palygintos mokykloje naudojamos dvi programavimo kalbos Logo ir Pascal, apžvelgtas jų tinkamumas mokimui pagal moksleivio amžių. Darbe apžvelgtos devynios programavimo kalbos, nagrinėtas jų tinkamumas mokymui. Darbe apžvelgti respublikinės Logo olimpiados darbai, išanalizuotas užduočių vyriausiems moksleiviams programavimo užduočių sudėtingumas, moksleivių kūrybiškumas atliekant jas. Atliktas tyrimas su skirtingomis moksleivių grupėmis, kurio metu buvo nustatyta kad pradedant mokinius mokinti nuo procedūrinio programavimo, skatinamas jų savarankiškumas bei ugdomi konstruktyvaus programavimo įgūdžiai. Konstravimo mokymąsi gerai apibūdina frazė „mokymasis kuriant“ (angl. Learning by making). Tokį mokymąsi realizuoti padeda informacinės ir komunikacinės technologijos. Pradininkas – Seymouras Papertas – žymus matematikas, informatikas ir edukologas, vienas iš dirbtinio intelekto teorijos ir Logo programavimo pradininkų. Jau prieš išleidžiant „Minčių audras“ Papretas savo laboratorijoje Masačiusetso technologijos institute tyrinėjo, kokia programinė įranga būtų tinkamiausia vaikams dirbant kompiuteriu. Tada, 7-ajame dešimtmetyje (1967–1968) ir buvo sukurtos pirmosios programos, išreiškiančios S. Paperto Logo idėjas. Pagal įvairių... [toliau žr. visą tekstą] / This work is about Logo programming at school. The S. Papert‘s philosophy is analyzed, that could be described as „learning by making“. Logo features and different teaching styles were reviewed. Design-programming features of Logo were analyzed. The comparative analysis of two programming languages – Logo and Pascal – was done. Their suitability according the pupil’s age was relieved. Nine programming languages were reviewed and their suitability for teaching was investigated. Olympiad works of the republic of Lithuania were reviewed and the complexity of the tasks for older age pupils was analyzed. The pupils creativity was taken into account also. The research with different groups of pupils was done and it was determined that while starting to teach pupils from procedural programming the independence and constructive programming skills are encouraged. The phrase “Learning by making“ is the best description of the construction learning. The information and communication technologies help to realize such type of learning. Seymour Papert (born February 29, 1928) is well known mathematician, computer scientist, and educator. He is one of the pioneers of artificial intelligence, as well as an inventor of the Logo programming language. Papert in his laboratory at Massachusetts Institute of Technology was searching for the best software for children to work with computer at his researches. Then in 1970-th the first programs that expressed Papert’s ideas were developed... [to full text]

Baigiamojo bakalauro darbo tema yra Rikiavimo algoritmų analizė, taigi, jame analizuojami šeši labiausiai naudojami rikiavimo algoritmai, po du iš trijų pagrindinių grupių - išrinkimo, įterpimo ir sukeitimo. Išrinkimo grupėje - Išrinkimo ir Dvigubo išrinkimo algoritmai, įterpimo grupėje - Įterpimo ir Šelo algoritmai, sukeitimo grupėje - Burbulo ir Gnomo algoritmai. Jie lyginami pagal palyginimų ir sukeitim kiekius ir pagal rikiavimo laiką mikrosekundėmis. Kad analizuoti būtų lengviau, naudojant C++ Builder programą buvo sukurtos trys nedidelės apimties programos: pirmoji - duomenų generavimui, antroji - atskirų algoritmų tyrimui ir trečioji - pagrindinė, rikiavimų parametrams tirti. Duomenys generuojami sveikųjų skaičių, slankaus kablelio skaičių ir raidyno pavidalu. Duomenys generuojami pagal reikšmių kiekį ir intervalą, iš kurio mes norime gauti reikšmes. Atskirų algoritmų tyrimo programa išrašo duomenų eilutes po kiekvieno sukeitimo, taigi, mes galime stebėti atskirų algoritmų darbą ir matyti, kuo jie skiriasi. Ir pagrindinė programa rikiuoja duomenis skirtingais algoritmais ir gražina tik palyginimų ir sukeitimų kiekius ir rikiavimo laiką. Pagal šiuos rezultatus buvo sudarytos lentelės ir diagramos algoritmų palyginimui. / The theme of Bachelor Final Work is Analysis of Sorting Algorithms, so I analyse six mostly used algorithms, by two of them from three main groups – selection, insertion, and exchange. In selection group – Selection Sort and Double Selection Sort, in insertion group – Insertion Sort and Shell Sort, in exchange group – Bubble Sort and Gnome Sort. I made comparison of them by the amount of compares, swaps and sorting time in mikroseconds. For making my analysis easier, using C++ Builder program, I made three small programs: one for data generation, the other for the examination of separate algoritms, and the main program which returns sorting parameters. The data are generating in Int type (Integer number), Float type (Floating-point number) and Char type (alphabet). The data are generating by the number of values, for the numbers generating we can appoint the range and so we can make files with different levels of data such like almost sorted row or, on the contrary, very scattered. The program for separate algorythms examination sorts data and after every swap writes the row of values in text box, so we can follow the work of separates algorithms and we can see how different they are. And the main program sorts values by data type and returns just amount of compares, swaps and sorting time. By these results I made tables and diagrams for algoritms comparisons.