Baigiamojo darbo tema „Švenčionių rajono ežerų būklės vertinimas taikant bioindikacinius metodus“. Darbo struktūrą lėmė siekis nagrinėti bioindikacinius gėlojo vandens telkinių vertinimo metodus, kuriuos galima taikyti vertinant ežerus, jų trofinį statusą, prognozuoti ežerų tolimesnį likimą. Dėl to literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizėje išskiriamos aštuonios pagrindinės dalys. Jose plačiai aptariamas bioindikacinis vandens telkinių vertinimas, galimybės. Kalbama apie ežerų struktūrą, suskirstymą, ežerų augaliją ir jos panaudojimą bioindikacijoje. Atrenkant bioindikacinius vertinimo metodus, atsižvelgta į jų populiarumą, naujumą ir praktiškumą, todėl aprašyti ir šiuo metu dar mažai žinomi bioindikaciniai vertinimo metodai. / The topic “Evaluation of Švenčionys district lakes state applying bioindicational methods” was not chosen occasionally. The structure of the work was determined by the aim to analyze bioindicator-based methods of water body assessment that may be applied when assessing lakes, their trophic state, and forecasting their further destiny. Therefore analysis of references and other sources of information are divided into eight sections intended to comprehensively discuss bioindicator-based assessment of water bodies, and its possibilities. Structure, distribution, and flora of lakes, as well as its use in bioindication are overviewed.

Bakalauro darbo tikslas - pagal kerpių rūšių gausumą ir kerpėmis dengiamą plotą ant medžių kamienų tam tikrame objekte nustatyti oro užterštumą. Darbo objektas – kerpės, augančios Kuršėnų mieste ant medžių katilinės poveikio zonoje. Darbas atlikas 2012 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais. Kuršėnų mieste vyraujantys vėjai yra pietvakarių. Nuo katilinės vyraujančių vėjų kryptimi (PV) pažymėtame transekte 1 km intervalais išdėstyti 5 tyrimo bareliai (30x30 m pločio). Tokia pat tvarka nuo darbo objekto išdėstyti 5 tyrimo bareliai priešinga kryptimi (prieš vyraujančių vėjų kryptį (ŠR)). Kiekviename barelyje nuo kiekvienos medžių rūšies buvo paimti kerpių mėginiai, nustatytas jų kamieno procentinis padengimas. Darbe nustatytos visos kerpių rūšys, augančios ant medžių kamienų. Tirtoje teritorijoje identifikuota 15 kerpių rūšių: 7 lapiškosios ir 8 žiauberiškosios. Daugiausiai kerpių rūšių aptikta trijuose bareliuose kurie yra nutolę 4 ir 5 kilometrais nuo taršos objekto prieš vyraujančių vėjų kryptį (ŠR) ir 5 kilometrais pagal vyraujančių vėjų kryptį (PV) šiuose bareliuose buvo rasta po 6 kerpių rūšis. / The aim of this final paper of the Bachelor degree is measuring air pollution according to the abundance of species of lichens as well as the area covered by lichens on the trunks of the trees. The object of this work is lichens who grow on trees in Kuršėnai city. Pollution source is boiler-house of “Siauliai Energy”. Experiment was carried out in July - August months 2012. Kuršėnai is dominated by southwestern (SW) winds. In the selected transect stretching from the boiler-house in the direction of prevailing winds, southwest (SW), the study plots (30x30 m) were located at 1 km intervals from each other. According to the same ordering, study plots in the opposite direction were set out (against the prevailing wind direction (NE)). This paper identifies all kinds of lichen that grow on tree trunks in the area. Fifteen species of lichens were identified in the investigated area. More specifically, 7 foliose and 8 crustose were found. Most species of lichen grow in the outskirts of the city, while the least amount of them was found close to the source of pollution.

Darbo tema: Šiaulių miesto Vijolės ir Kelmės miesto Kražantės upių vandens kokybės nustatymas ir palyginimas pagal titnagdumblių rūšinę įvairovę nustatant saprobiškumo indeksus (SI). Tyrimo tikslas buvo atlikti epifitinių ir epilitinių titnagdumblių analizę ir pagal jos rezultatus, apibūdinti upių Vijolės ir Kražantės vandens kokybę. Tikslui pasiekti pasirinkti uždaviniai: nustatyti titnagdumblių rūšių įvairovę Vijolės ir Kražantės upėse; apskaičiuoti tiriamųjų upių saprobiškumo indeksus; palyginti tyrimo rezultatus su ankščiau atliktų vertinimų rezultatais. Darbo objektu pasirinkta Vijolės upė tekanti per Šiaulių miestą ir Kražantės upė tekanti per Kelmės miestą. Mėginiai buvo imami 2013 metų pavasario, vasaros ir rudens sezonu, fiksuojami lugol‘o tirpalu, nusodinami naudojant centrifūgą. Mėginiai buvo mikroskopuojami naudojant 600x didinantį mikroskopą. Titnagdumbliai atpažinti spausdintais ir internetiniais šaltiniais. Saprobiškumo indeksui apskaičiuoti buvo naudojama metodika pagal LR ministro įsakymą, paviršinio vandens telkinių tyrimo metodiką pagal fitoplanktoną. Tyrimo metu buvo aptiktos ir atpažintos 52 titnagdumblių rūšys priskiriamos 2 klasėms ir 4 eilėms. Kražantės upė pasižymėjo didesne rūšių įvairove negu Vijolės. Abejose upėse dažniausiai pasitaikančios mėginyje rūšys buvo Navicula pusilla W. Sm., Navicula lanceolata (Ag.) Kütz., taip pat didžiausią masę mėginyje sudarė Navicula Bory genties rūšys. Daugiausia titnagdumblių Vijolės upėje buvo aptikta pavasarį... [toliau žr. visą tekstą] / The main thesis: the quality of water determination and comparison, according to species variety of diatoms, setting the saprobic indexes (SI) at Vijolė river in Šiauliai and Kražantė river in Kelmė. The purpose of the work is to analyse the diatoms, also to describe the quality of water in Vijolė and Kražantė rivers, using the rezults of these analysis. To achieve the goal, these tasks have been chosen: to determine the variety of diatoms in Vijolė and Kražantė rivers; to calculate the saprobic indexes of the rivers explored; to compare the rezults of investigation with rezults of evaluation, made earlier at the areas of investigation. The object of this work is Vijolė river in Šiauliai town, also Kražantė river in Kelmė town. The samples have been taken at the 2013 year‘s spring, summer and autumn seasons. They have been located using the lugol soak, precipitated using the centrifuge. The samples have been explored using the 600x microscope. The diatoms have been recognized using the information of printed and online sourses. The saprobic index was calculated using the methodology in accordance with an order of the LR Minister. The method of surface water bodies – according to phytoplankton. 52 species of diatoms, assigned to 2 categories and 4 ranges, have been detected at the time of research. Kražantė river characterized with higher variety of species, than Vijolė river. In both rivers, the most common species in sample have been Navicula pusilla W. Sm., Navicula... [to full text]

Šio darbo tikslas – įvertinti Dubysos upės vidurupio vandens kokybę, taikant bioindikacinius vandens telkinių vertinimo metodus. Naudojant Saprobiškumo (S) ir Simpsono įvairovės indeksų (D) metodus buvo identifikuoti zooplanktoniniai organizmai bei įvertinti rūšių skaičiaus, gausumo ir įvairovės pasiskirstymo dėsningumai. Pagal J. Brown-Blanquet skalę atliktas atskirų augalų rūšių gausumo (projekcinis padengimo) barelyje vertinamas. Apie 50 km atkarpoje buvo išdėstytos 15 tyrimų vietų, kurias pasirenkant buvo atsižvelgiama į netoliese esančius žemės ūkio, pramonės, transporto objektus bei gamtinę aplinką. Tiriant zooplanktoniną paimti 270 vandens ir vandens – dumblo mėginiai. Šie tyrimai atlikti tris kartus metuose, bandymą pakartojant tris kartus. Naudojant J. Brown-Blanquet skalę augalų projekcinio padengimo vertinimas atliktas liepos mėn. Taigi vandens kokybės vertinimui buvo skaičiuoti tokie rodikliai: zooplanktoninių organizmų rūšių skaičius, gausumas, Simpsono įvairovės (D), Saprobiškumo (S) indeksai bei augalų projekcinis padengimas. Tirtoje teritorijoje buvo aptikta 33 zooplanktono rūšys: 8 infuzorijos, 8 dumbliai, 2 bakterijos, 2 vabzdžių lervos, 3 verpetės, 4 pirmuonys, 2 šakotaūsiai ir 3 irklakojai vėžiagyviai. Taikyta vienfaktorinė dispersinė analizė (One–way ANOVA) parodė, kad tyrimų vietos vandens kokybė (vandens užterštumas arba švarumas) turi įtakos vandens kokybę indikuojantiems rodikliams (rūšių skaičiui, gausumui, D bei S indeksams). Rūšių sudėtis ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim – to assess middle of the river Dubysa water quality, using valuation techniques by bioindicationous water mines. Using saprobic index (S) and Simpson's diversity index (D) methods have been identified zooplanktons organisms and the number of species, abundance and diversity of distribution patterns. According to J. Brown-Blanquet scale of an individual plant species richness (covering projection) rating in the barrel. About 50 km stretch was down 15 test sites, the choice was taken to the nearby agricultural, industrial, transport facilities and the environment. Studying zooplankton, it was taken of 270 water mines, and water - sludge ("hanging drop") samples. These studies were conducted three times a year, repeating the test three times. Using J. Brown-Blanquet scale projection covering the plant assessment was carried out in July. Thus, the assessment of water quality indicators have been calculated as follows: organisms zooplankton number of species, abundance, Simpson's diversity index (D), saprobic index (S) and the projection coating plant. There was found 33 species of investigated zooplankton area: 8 infusoria, 8 algae, 2 bacteria, 2 insect larvae, 3 vortex, 4 protozoa, crustaceans 2 and 3 copepods. Applied to one factor analysis of variance (one-way ANOVA) revealed that research on local water quality (water pollution or purity) affect water quality for indication indicators (number of species, abundance, D index). Species composition and quantitative... [to full text]