Darbo autorė: J. Ovzdej Slaugos magistro baigiamasis darbas – „Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinės būklės įvertinimas“ Darbo vadovas: Med. dr. lek. Rimgaudas Staigis, VU MF Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Konsultantas: Med. dr. Gintautas Daubaras, Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėjas Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas Daugelyje šalių psichinė sveikata ir psichiniai sveikatos nusiskundimai nelaikomi tokiais pat svarbiais, kaip fizinė sveikata. Jie dažnai ignoruojami arba tiesiog pamirštami. Daugelis somatinių gydymo įstaigų pacientų turi psichikos sutrikimų. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose mažiausiai 23 proc. besikreipiančių pacientų nustatoma psichikos sutrikimų. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinę sveikatos būklę. Uždaviniai 1.Įvertinti distreso, depresinės nuotaikos, nerimo, somatizacinio sutrikimo dažnį sergančiųjų arterine hipertenzija tarpe. 2.Išanalizuoti distreso, depresijos, nerimo, somatizacijos simptomų tarpusavio ryšį. 3.Išsiaiškinti ar yra ryšys tarp psichosomatinių sutrikimų paplitimo ir ligos trukmės, hipertenzijos laipsnio, bei vaistų vartojimo. 4.Sužinoti kaip pacientai vertina savo psichinę ir fizinę sveikatos būklę ir palyginti su gautais rezultatais. Hipotezė Sergančiųjų arterine hipertenzija psichoemocinė sveikatos būklė yra sutrikusi, ypač esant blogai koreguojamai arterinei hipertenzijai ir... [toliau žr. visą tekstą] / Supervisor – Ovzdej J. The final work for master degree of nursing – “Psychoemotional state Evaluation of the patients with arterial hypertension“ Adviser – Ph. D. Staigis Rimgaudas, Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse of Vilnius University Medical faculty Consultant – Ph. D. Daubaras Gintautas, Head of Antakalnis Mental Health center Vilnius University, Medical faculty Institute of Rehabilitation, Sport Medicine and Nurse Mental health and mental health complaints are considered less important than physical health in many countries. Moreover, they are often ignored or just forgotten. Many patients of somatical health care institutions have mental disorders. Mental disorders are diagnosed to at least 23% of patients, who apply to doctors in primary health care institutions. The aim of the final work is to evaluate psychoemotional state of the patients with arterial hypertension. Aims of the paper: 1.To evaluate distress, depressive mood, anxiety and somatisation disorder rate among the patients with arterial hypertension. 2.To analyze the relationship between distress, depression, anxiety and somatisation symptoms. 3.To clear up if there is a relation between the incidence of psychosomatical disorders and duration of disease, hypertension degree and drugs consumption. 4.To find out how patients estimate their mental and physical health state and compare with our results. Hypothesis Psychoemotional health state of the patients with arterial hypertension is... [to full text]

Krūties vėžys – pastaruoju metu dažniausia moterų onkologinė liga, susijusi su gyvensenos ir aplinkos pokyčiais. Ankstyvos diagnostikos ir taikomų naujų efektyvių ligos gydymo būdų dėka, krūties vėžiu sergančiosios moterys turi galimybę ilgiau išgyventi, tačiau svarbu ne tik išsaugoti krūties vėžiu sergančių moterų gyvybę, bet ir užtikrinti kokybišką jų gyvenimą: gerą savijautą, optimalias psichines ir socialines galimybes. Tyrimo tikslas: Įvertinti krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę po chirurginio gydymo. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: įvertinti ir palyginti moterų, kurioms taikytas skirtingas krūties vėžio chirurginis gydymas (šalinta ar nešalinta krūtis) gyvenimo kokybės ypatumus, nustatyti gyvenimo kokybės priklausomybę nuo moterų amžiaus, krūties vėžio stadijos, gydymo metodo, šeimyninės padėties, išsilavinimo, emocinės būsenos ir streso bei nustatyti krūties vėžiu sergančių moterų nerimo ir depresijos lygį ir jų patiriamą stresą po chirurginio gydymo. Tyrimo objektas ir metodika: Apklaustos 126 krūties vėžiu sergančios moterys po chirurginio gydymo, ambulatoriškai besigydančios Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriuje. Tyrimui naudotas klausimynų rinkinys: gyvenimo kokybė buvo vertinama pagal EORTC QLQ-C30 ir QLQ-BR23 klausimynų atsakymus, emocinės būsenos vertinimui taikyti Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HADS) ir Distreso termometras (Distress Thermometer). Tyrimo rezultatai:... [toliau žr. visą tekstą] / Breast cancer has become the most common oncological disease among women, it is associated with lifestyle and environmental changes. Early diagnosis and effective new treatment for breast cancer provide a possibility to live longer, but it is important not only to save lives of women who are diagnosed with breast cancer, but also to ensure the quality of their lives: well-being, optimal mental and social opportunities. The aim of the research: to evaluate quality of life after surgical treatment of women with breast cancer. Objectives: to evaluate and compare aspects of quality of life of women who had different breast cancer surgery (breast removed or unremoved after surgery); to establish quality of life depending on age, breast cancer stage, treatment method, marital status, education, emotional condition and stress to determine anxiety, depression and stress after surgical treatment in women with breast cancer. Material and methods: A survey of 126 women with breast cancer receiving treatment in the Department of the High-energy radiation therapy of the Institute of Oncology, Vilnius University. A set of questionnaires was used: EORTC QLQ-C30 and QLQ-BR23 for assessment of quality of life and Hospital and Depression Scale (HADS) and the Distress Thermometer (DT) for assessment of emotional condition. Results: Analysis showed that women who had mastectomy consider the overall quality of life to be better than women with breast conserving treatment (BCT): the mastectomy... [to full text]

Įvadas. Pastarųjų metų Lietuvos ir Europos tyrimai rodo, kad psichologinė įtampa ir distresas darbe sukelia vis daugiau sveikatos sutrikimų bei įtakoja ligų atsiradimą. Darbo tikslas. Nustatyti sąsajas tarp medicinos darbuotojų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių ir savo sveikatos vertinimo. Tyrimo metodika. Tyrime iš viso dalyvavo 278 sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Iš jų 121 gydytojas ir 157 bendrosios praktikos slaugytojos. Tyrimas atliktas anoniminės apklausos būdu 2011 metų vasario - birželio mėnesiais. Naudojome standartizuotą Lietuvoje adaptuotą švedų klausimyną pagal Karaseką – reikalavimai, kontrolė, socialinė parama. Duomenų analizei naudotos programos SPSS 14,0 ir MS Word. Rezultatai. Kauno miesto sveikatos priežiūros įstaigų bendrosios praktikos slaugytojos (55,4 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau patyrė įtampą darbe nei gydytojai (35,5 proc.) (p<0,001). Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp aukšto arterinio kraujo spaudimo ir savo sveikatos vertinimo. 46,3 proc. (p=0,01) gydytojų turėjo aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą. 45,3 proc. (p<0,001) slaugytojų turėjo aukštą arterinį kraujospūdį ir savo sveikatą įvertino kaip blogą. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gydytojų patiriamo psichologinio distreso (p=0,03), silpnos vidinės darnos (p<0,001) bei blogo savo sveikatos vertinimo. 41,9 proc. (p=0,02) bendrosios praktikos slaugytojų, patiriančių aukštus reikalavimus darbe ir pasižyminčių silpna... [toliau žr. visą tekstą] / Introduction. In recent years Lithuanian and European studies have shown that the psychological strain and distress at work is causing more and more health problems and influence the emergence of diseases. Aim of study. To determine the associations between medical staff’s psychosocial work environment factors and their health perception. Methods. The study included a total of 278 health care workers, 121 medical doctors and 157 general practice nurses. The survey has been accomplished anonymously in 2011, between February and June. A standardized Swedish questionnaire by Karasek adapted to Lithuanians – demands, control, and social support – was used. For Data analysis SPSS 14.0 and MS Word was used. Results. The general practice nurses in Kaunas city (55.4%) statistically significantly more frequently experienced job strain as compared to medical doctors (35.5%) (p<0.001). We established a statistically significant association between high blood pressure and self-rated health assessment. 46.3% (p=0.01) of medical doctors with elevated blood pressure assessed their health as poor. 45.3% (p<0.001) of nurses with elevated blood pressure rated their health as poor. We established statistically significant differences between psychological distress (p=0.03), weak sense of coherence (p<0.001) and poor self-rated health among medical doctors. 41.9% (p=0.02) general practice nurses experiencing high demands at work and having weak sense of coherence 33.7% (p=0.01) rated their... [to full text]

Darbo tikslas: Ištirti studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu sąsajas su psichologiniu distresu ir miego sutrikimais. Uždaviniai. Įvertinti trijų aukštųjų mokyklų studentų nusiskundimų skeleto raumenų skausmu dažnį; įvertinti psichologinio distreso ir miego sutrikimų paplitimą tarp trijų aukštųjų mokyklų studentų; nustatyti sąsajas tarp studentų musiskundimų skeleto raumenų skausmu, psichologinio distreso, miego sutrikimų ir darbo su kompiuteriu trukmės. Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis tyrimas anoniminės apklausos būdu. Anketą sudarė klausimai apie sociodemografines tiriamųjų charakteristikas, miego, vidinės darnos, bendrosios sveikatos psichologiniam distresui vertinti klausimynai, klausimai apie tiriamųjų fizinį aktyvumą, žalingus įpročius. Naudotas Miego klausimynas (Karolinska sleep questionnaire). Vidinė darna matuota sutrumpinta A.Antanovsky sukurta 3 klausimų anketa. Tyrime dalyvavo 615 respondentų. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinį paketą SSPS 20.0. Rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, jog patikimai skyrėsi studentų nusiskundimai kaklo skausmu. Dažniausiai kaklo skausmus jautė VDA Kauno fakulteto (58,6 proc.) ir LSMU veterinarijos (57,6 proc.) studentai (vaikinai). Rezultatai patikimai skyrėsi nuo LSU visuomenės sveikatą, LSMU mediciną ir LSU treniravimo sistemas studijuojančių respondentų. Kaklo skausmais skundėsi 66 proc. LSMU medicinos ir 57 proc. veterinarijos studenčių (reikšmingai skyrėsi nuo kitų specialybių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: To explore the students complaints of musculoskeletal pain correlation with psychological distress and sleep disorders. Objectives. Evaluation of three high school students complaints about the frequency of musculoskeletal pain; to evaluate the prevalence of psychological distress and sleep disorders among the three high school students; to determine the links between students complaints of musculoskeletal pain, psychological distress, sleep disorders and computer work duration. Methods. Has been carried out one instance anonymous interviewing study. The questionnaire consisted of questions about the characteristics of the concerned sociodemografic, sleep, internal consistency, psychological questionnaires to assess the general health distress, questions about the physical activity, harmful habits. Used Sleep questionnaire (Karolinska sleep questionnaire). Internal consistency measured via short A.Antanovsky created 3 questions questionnaire. The study involved 615 respondents. The particulars of the processed and analyzed using the statistical package 20.0 SSPS. Results: Results of the study showed that reliably differed students complaints of neck pain. Mostly neck pains felt VDA KF (58.6%) and LSMU veterinary (57,6%) students (guys). Results reliably differed from the LSU public health, LSMU medicine and the LSU coaching systems studying respondents. Complained about neck pains 66% LSMU medicine and 57% of veterinary female student’s (significantly... [to full text]