Iškritus krituliams ant žemės paviršiaus, dalis jų susigeria į gruntą, o kita dalis nuolydžio kryptimi teka link žemiausių reljefo vietų. Susigėrimo intensyvumas priklauso nuo grunto laidumo. Sunkiuose gruntuose vandens susigeria ir patenka į gilesnius grunto sluoksnius gana sunkiai dėl mažo grunto laidumo. Intensyviausiai vanduo nuo žemės paviršiaus teka drenažo tranšėjomis ir šalia jų. Šios vandens tekėjimo sąlygos tranšėjose susidaro pakitus grunto struktūrai, jas užverčiant. Laikui bėgant, drenažo tranšėjoje atsiradę plyšiai užnešami smulkiomis grunto dalelėmis. Tai įtakoja grunto vandens laidumo savybių prastėjimą. Norint pagerinti vandens nutekėjimą iš viršutinio dirvožemio sluoksnio, padėtų natūralios gamtoje sutinkamos medžiagos, įterptos skersai virš vamzdinio drenažo. Drenažo tranšėjų užpylimui naudojant poringas medžiagas, dalis atitekėjusio vandens akumuliuotųsi naujai įrengtose skersinėse drenažo tranšėjose. Tokios technologijos taikymas leistų padidinti sausinimo efektyvumą nekeičiant jau paklotų drenažo vamzdžių. Modeliuojant skersinių drenažo tranšėjų tankio įtaką vandens lygiui tarpdrenyje, nustatyta, kad papildomas jų įrengimas turi įtakos gruntinio vandens lygiams tarpdrenyje tik esant atstumui iki 30 m. Esant didesniam atstumui, jų poveikis gruntinio vandens lygio nuslūgimui tampa nežymus, siekia vos 1-2%. Didžiausią įtaką gruntinio vandens slūgimui tarpdrenyje turėjo skersinės drenažo tranšėjos įrengiamos 20 m tarpais, kai drenažo tranšėjos užpildo... [toliau žr. visą tekstą] / After rainfall, part of it is absorbed by the ground whereas the rest part flows upon the direction of the inclination towards the lowest points on the relief. Intensity of absorption depends on conductivity of the ground. In the hard ground water is absorbed and enters the deeper layers of the ground with difficulty due to low conductivity of the ground. Water flows most intensely through drainage trenches and next to them. These conditions of water flow in trenches form when the ground structure alters and overloads them. The time passing by, cracks, having occurred in the drainage trench, are filled with small ground particles. It influences deterioration of ground water conductivity qualities. In order to improve water runoff from the upper soil layer, natural substances found in nature, if inserted across, above the drain, could help. Using porous substances in order to cover drainage trenches, part of the water would accumulate in newly equipped cross-section drain trenches. Applying such a technology would allow increasing the efficiency of drainage without changing the already laid drainage pipes. Modeling the influence of cross-section drainage trench density on ground water level between drains, it was determined that additional installation could affect ground water level between the cross-section drains trench, the distance being up to 30 meters. When the distance is larger, its impact on the ground water level recession becomes insignificant and reaches only 1-2%... [to full text]

Tiriamojo darbo objektas: Jūros pabaseinio upės: Akmena ties Paakmeniu, Jūra ties Taurage ir Šešuvis ties Skirgaliais. Tiriamojo darbo tikslas: Išanalizuoti sausinimo poveikį Jūros pabaseinio nuotėkiui. Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Nustatyti Jūros pabaseinio upių debito priklausomybę nuo atmosferinių kritulių. 2. Išanalizuoti sausinamų plotų kaitą Jūros pabaseinyje. 3. Įvertinti žemių sausinimo dinamikos pokyčius. 4. Įvertinti Jūros pabaseinio nuotėkio pokyčius drenuotuose plotuose. Tiriamojo darbo metodika: Darbui atlikti panaudoti 1951 – 2009 metų paros nuotėkio, metinio kritulių kiekio, vidutinės paros oro temperatūros duomenys ir nusausintų plotų apimtys. Sudarytas kritulių įtakos debitui grafikas, kuris parodo glaudų šių rodiklių ryšį. Nustatyta žemių sausinimo dinamika tiriamose upėse. Sudaryti nuotėkio koeficiantų kitimo grafikai. Tiriamojo darbo rezultatai: 1. Akmenos (ties Paakmeniu), Jūros (ties Taurage) ir Šešuvio (ties Skirgaliais) upių vidutiniai metiniai debitai ir metiniai kritulių kiekių rodikliai yra glaudžiai susiję. 2. Didžiausias nusausinim intensyvumo rodiklis 1995 metais nustatytas Akmenos upės 1,6. Mažiausias nusausinimo rodiklis yra Jūros upės baseine, ties Taurage - 1,2. Šešuvio upės baseine šis rodiklis 1,27. 3. Akmenos upės baseine iki 2000 metų buvo nusausinta 70 procentų žemės plotų. Jūros upės baseine iki 2000 metų nusausinta 72 procentai žemių. Daugiausiai nusausintų žemių yra Šešuvio upės baseine - 84 procentai. 4. Išanalizavus 1951 - 2009... [toliau žr. visą tekstą] / Objects of the research: The Jura river watershed (rivers: Akmena near Paakmenis, Jūra near Taurage, Šešuvis near Skirgaliai). Aim of the research: The influence of wetland drainage area on the Jura river watershed runoff. Objectives of the research: 1. To determine the influence of precipitation on the flow rate of rivulets belonging to the Jura river watershed. 2. To analyse the changes in the drained areas of the Jura subbasin. 3. To evaluate the change of dynamics in land drainage. 4. To evaluate changes in the Jura basin runoff in drained areas. Methods of the research: The following data (of 1951-2009) were used: 24 hours flow rate, annual amount of precipitation, average day and night temperature, areas of drained land. A graph of correlation between precipitation and flow rate, which shows a direct relation, was drawn. The graphs of flow rate koefficient variation were created. The findings of the research: 1. The average annual river flow rates and annual precipitation rates of the rivers: Akmena (at Paakmenys), Jura (at Taurage) and Šešuvis (at Skirgaliai) are closely related. 2. The highest rate of drainage intensity in 1995, the river Akmena 1.6. The minimum rate is the Jura drainage basin, near Taurangė - 1.2. Šešuvis basin the figure 1.27. 3. By the year 2000, 70 per cent of land were drained in the Akmena river basin, similarly, (72 per cent) in the Jura river basin. Most land (84 per cent) was drained in the Šešuvis river basin. 4. Having analysed the comon... [to full text]

Marijampolės rajonas kartu su Marijampolės miestu užima 156771 ha žemės plotą. Marijampolės rajone šlapių žemių fondas yra 102346 ha. Darbo tikslas: išnagrinėti esamą melioracijos statinių būklę Marijampolės rajone ir numatyti priemones tolimesnės eksploatacijos užtikrinimui. Iki 1996 metų sausio 1 d. nusausinta 82456,6 ha žemės, iš jų drenažu – 74514,6 ha, iš jų intensyviai – 65038 ha. Pagal atliktos 2006 metų inventorizacijos duomenų analizę melioruotos žemės plotas, įskaitant plotą sausinamą drenažu, padidėjo nuo 1996 metų daugiau nei 2 kartus. Blogos būklės statinių padaugėjo 10,75 karto. Po atliktos inventorizacijos nuspręsta nurašyti 434,74 ha melioruotos žemės ploto, 2,4 karto daugiau nei 1996 m. Didžiausi pažeidimai melioruotame plote: užmirkęs drenuotas plotas, žemės ūkio naudmenos neveikiančio drenažo plote ir drenuotas plotas užstatytas statiniais, kur yra nutiesti keliai ar kitos komunikacijos. Išanalizavus 2006 m. inventorizacijos duomenis paaiškėjo, kad pralaidų būklė Marijampolės rajone yra gera: 70,38% jų yra techniškai tvarkingos. 26% pralaidų yra pažeistos vietinių įgriuvų, įgriuvę antgaliai, apirę betoniniai elementai. Pagrindiniai žodžiai: melioruota žemė, melioracijos statiniai, drenažas, grioviai, pralaidos, techninė būklė. / Marijampole district, including the city takes 156771 hectares area. Wet territory corpus is 102346 hectares in Marijampole district. Main job goal is to inspect existing melioration building‘s condition in Marijampole district and foresee armamentarium for further operating conditions. At period in 1996-01-01 there were drained 82456,6 hectares of land, 74514,6 hectares of them by drainage (65038 hectares intensively). According inventorisation data analysis accomplished in 2006 improved land‘s area, including drained area become bigger twice from 1996. Quantity of buildings in bad shape became bigger almost 11 times. 434,74 hectares were discarded as unusable. Most common drainage system break is influated by new buildings, roads and communication systems. After inventorisation were done become clear that 70,38% trenches system is working properly and 26 % needs to be renovated.

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojamas drenažo sistemų eksploatacijos efektyvumas. Darbą sudaro – įvadas, 5 skyriai, išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 56 puslapiai kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 6 lenteles ir 37 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro – 34 šaltiniai. Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Pagal 2009 metų duomenis, Šilutės rajone nusausintų žemių iš viso yra 85113,90 ha, o nusausintas drenažu plotas sudaro 68352,30 ha, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioruotų žemių ir melioracijos statinių balansinė vertė – 283902,773 tūkst. Lt. Žemės ūkio gamyba ir jos našumas tiesiogiai priklauso nuo melioracijos sistemų būklės, nes ji vyksta nusausintose žemėse, todėl būtina atsižvelgti į šio sektoriaus konkurencingumą rinkos sąlygomis bei Šilutės rajono ir bendrą Lietuvos žemės ūkio plėtrą, todėl tikslinga išanalizuoti melioruotų žemių inventorizacijos darbus ir nustatyti svarbiausius rodiklius, aktualius dabar ir ateityje naudojant melioruotą žemę ir melioracijos statinius. Šiai dienai esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žemės savininkai neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinius, todėl jų techninė būklė sparčiai blogėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai mūsų visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies, we analyze efficiency of operating of drainage systems. The work consists of introduction, 5 chapters, conclusions and recommendations, a list of references. This makes 56 pages of printed text, including 6 tables and 37 pictures. Thirty -four references have been used. During the years of independence, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures gradually became worse. According to the data of 2009, the drained area of land in Šilutė district consists of 85113,90 hectares (ha), of which 68352,30 ha are drained by drainage systems. The balance value of reclaimed lands and reclamation constructions owned by the state is 283902,773 Lt. Production of agriculture and its fertility is directly influenced by the condition of reclamation systems because drained lands are where cultivation occurs. Therefore it‘s necessary to consider land reclamation for its effect on competitiveness in the market and development of agriculture in Šilutė region and Lithuania. Thus, it is useful to analyze inventory works of reclaimed lands and determine the most important indicators, which are actual now and for the future, while using reclaimed land and reclamation constructions. The average age of presently used reclamation constructions is up to 35 years. The owners of lands do not have enough money to use and maintain reclamation constructions properly, so their condition becomes worse very fast... [to full text]

In the final paper of master studies there is analyzed exploitation efficiency of drainage systems. The methods of mathematic statistics were used in the research – filing of the data, clustering, and methods of the graphical expression of the research data. By the research of the efficiency of the maintenance of the drainage in Kaunas district it was determined how the efficiency of the maintenance of the drainage is changing when planting various agricultural plants in the drained land. The structure of the crop according to the specific constitution is fluctuating each year. It is stated that fastest pay off of the invested finances into the maintenance of the drainage in the repaired area, when growing sugar beets or potatoes. The profit got from these plants covers maintenance expenses within one year. Quite good results are got when growing flax. Reconstruction works of the drainage system in Kaunas district were started in 1964. The biggest part of reconstruction was done in 1996 4311ha. Reconstruction works were fast performed until 1999 afterwards because of the lack of the finances these works get slower.

Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Utenos rajone. Rajone nusausinta 30625 ha arba 59,9 % nuo šlapių žemių fondo – 51130,95 ha. Nuo 1966 iki 1990 metų drenažu nusausinta 28564 ha, o nuo 1991 iki 1995 metų – 1570 ha ploto. Daugiausiai žemių drenuota 1970, 1971 ir 1975 metais – daugiau kaip po 1400 ha į metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1994 metais – 298 ha, o daugiausiai 1975 metais – 1800 ha. Iki 1975 metų žemių sausinimo darbų tempai Utenos rajone didėjo, o vėliau sulėtėjo. Melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimais Utenos rajone nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Žemės ūkio ministerijos lėšų skirtų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Utenos rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 2 mln. Lt. t.y. du kartus daugiau lėšų nei dabar. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žmonės neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas kenkia ir kaimyno nusausintoms žemėms. Sunykti melioracijos statiniams jokiu būdu negalima leisti, nes jiems atstatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The condition state of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures was analysed in the final work of master studies. Researches were carried out in Utena district. 30625 ha or 59.9% of the wetlands fund (51130.95 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1966-1990 28564 ha of the total area have been reclaimed and in the period of 1991-1995 – 1570 ha, respectively. The largest areas of lands were reclaimed in 1970, 1971 and 1975, i.e. more than 1400 ha per year. The smallest areas returned for the use were in 1994 – 298 ha and the largest areas returned for the use were in 1975 – 1800 ha. By 1975 the speed of draining works in Utena district increased and later slowed down. With the help of the researches of reclaimed lands and the condition state of land reclamation hydraulic structures in Utena district it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands that used to be in good condition is worsening every year. The means committed to the land reclamation works by the Ministry of Agriculture are not sufficient for the ensuring of the good condition state of these structures. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Utena district the State should commit 2 million Lt per year, i.e. twice as much. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People have not enough means for the proper use... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvo atlikti Vilniaus rajone, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos duomenis. Rajone nusausinta 43224,8 ha arba 67,8 % šlapių žemių fondo - 56269 ha. Nuo 1960 iki 2008 metų drenažu nusausinta 39061,4 ha. Daugiausia žemių drenuota 1976-1980 metais - daugiau kaip po 1800 ha per metus. Mažiausiai naudoti atiduota 1996-2000 metais – iš viso 155,7 ha. Iki 1980 metų Vilniaus rajone žemių sausinimo darbų tempai didėjo, o nuo 1985 m. sumažėjo iki 1400 per metus, vėliau darbų kiekiai tapo dar mažesni. Nuo 2000 m. nebuvo vykdomos naujos statybos. 2006 m. atlikus Vilniaus rajone melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės tyrimus nustatyta, kad geros būklės melioruotos žemės ir melioracijos statinių techninė būklė kasmet blogėja. Skirtų biudžeto lėšų melioracijos darbams nepakanka, kad užtikrintų jų gerą būklę. Norint Vilniaus rajone palaikyti gerą melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę, valstybė turėtų skirti metams 4 mln. Lt, t.y. 4 kartus daugiau lėšų, nei skiriama dabar. Šiandien esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Žemės savininkai neturi lėšų tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei. Nenorintis ar nepajėgiantis savo žemėje tvarkyti ir prižiūrėti drenažo, ūkininkas... [toliau žr. visą tekstą] / The condition of reclaimed lands and of land reclamation hydraulic structures was analyzed in the final work of master studies. Research was carried out in the district of Vilnius. 43224,8 ha or 67,8% of the wetlands fund (56269 ha) have been reclaimed in the district. In the period of 1960-2008, 39061,4 ha were reclaimed and in the period of 1976-1980, 1800 ha per year were reclaimed. The smallest areas returned for the use were in 1996-2000, 155,7 ha per year and the largest areas returned for the use were in 1985, 1400 ha were reclaimed. From 2000, no new construction was carried out. With the help of the research of reclaimed lands and the condition of land reclamation hydraulic structures in Vilnius district, it was determined that the technical condition of land reclamation structures and reclaimed lands which was in good condition is now deteriorating every year. The grant committed to the land reclamation works, issued by the Ministry of Agriculture, is not sufficient for ensuring that these structures remain in good condition. In order to maintain the good condition of reclaimed lands and land reclamation hydraulic structures situated in Vilnius district, the State should commit 4 million Lt during the year, i.e. a fourfold increase. At present, the average age of land reclamation hydraulic structures is 35 years old. Farmers do not have enough funds for the proper use and exploitation of land reclamation hydraulic structures, therefore, their condition is rapidly... [to full text]

Joniškio rajono šlapių žemių fondas yra 98341 ha. Rajone nusausinta 80524,65 ha arba 81,9 % nuo šlapių žemių fondo. Darbo tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti melioruotų žemių, bei statinių būklę Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal atliktos 2006 metų inventorizacijos duomenų analizę melioruotas žemės plotas įskaitant plotą sausinamą drenažu nuo1987 metų padidėjo 1232,64 ha kas sudaro 1,55 %. Blogos būklės plotas sudaro 4490,99 ha iš kurių numatoma rekonstruoti 3190,76 ha., remontuoti 1083,04 ha. ir nurašyti 217,19 ha. Didžiausi pažeidimai melioruotame plote: užmirkęs drenuotas plotas, žemės ūkio naudmenos neveikiančio drenažo plote ir drenuotas plotas užstatytas statiniais, kur nutiesti keliai ar kitos komunikacijos. Blogai veikiančio drenažo plotas sudaro 6 % viso drenuoto žemės ploto. 2006 metų inventorizacijos duomenimis magistralinių griovių Joniškio rajone yra 1230,0 km. Bloga būklė sudaro 357,64 km., tai sudaro 29 %. Didžiausi pažeidimai: vaga užaugusi medžiais ir krūmais, vaga užnešta nešmenimis ir patvenkta vaga. Išanalizavus 2006 metų inventorizavimo duomenis paaiškėjo, kad pralaidų būklė Joniškio rajone yra bloga: 56 % jų blogos būklės. Pagrindinės pažeidimų priežastys: pažeistos vietinių įgriuvų, įgriuvę antgaliai, apirę betoniniai elementai. Šiandien, esamų melioracijos statinių vidutinis amžiaus vidurkis siekia 35 metus. Neturint lėšų, tinkamai naudoti ir prižiūrėti melioracijos statinių neimanoma, todėl jų techninė būklė sparčiai prastėja. ... [toliau žr. visą tekstą] / Wet territory corpus is 98341ha in Joniskis district. 80524,65 ha or 81,9 % of the wetlands fund have been reclaimed in the district. Main job goal is to inspect existing melioration building’s condition in the local government’s territory of the Joniskis district. According inventorisation data analysis accomplished in 2006 improved land’s area, including drained area become bigger from 1987, 1232,64 ha has structure 1,55 %. Quantity of building’s in bad shape has structured 4490,99 ha from which 3190,76 ha have been reconstructed, also 1083,04 ha have been reconditioned and 217,19 ha have been discarded as unusable. Most common drainage system break is influated by new buildings, roads and communication systems. The malfunction of the drainage area has structure 6 % of all land area. According inventorisation of 2006 have emerged that main roads in the Joniskis district are 1230,0 km. Bad condition has structured 357,64 km, it is 29%. Most common drainage system breaks are: the main canal, which is overgrown by trees and scrubs, also main canal is choked up by outwashes and affluented. According inventorisation were done become clear that overflows are in bad shape in the district of Joniskis city; that is 56 % of all them bad condition. The major reasons of breaks are: local failures are damaged, also the snouts are tumbled and finally the details of concrete are broke up. At present the average age of land reclamation hydraulic structures reaches 35 years. People... [to full text]