Spelling suggestions: "subject:"drenažas"" "subject:"drenaža""
1 |
Šiaulių apskrities drenažo būklės tyrimai / The investigations on the condition of drainage systems in Siauliu districtLengvinaitė, Oksana 08 August 2007 (has links)
Šiame darbe nagrinėjami Joniškio, Akmenės ir Radviliškio rajonuose esančių drenažo sistemų būklės tyrimai. Tyrimai atlikti 2004, 2005, 2006 metais. Vietovės buvo parinktos pagal žmonių nusiskundimus, dėl blogai veikiančio drenažo. Vykdant šį darbą ištirtos 114 sistemos. 2004 metais 48 drenažo sistemų, 2005 metais 15 sistemų, 2006 metais 51 sistemų esančių Joniškio, Akmenės ir Radviliškio rajonuose. Atliekant tyrimus buvo nustatytos šios drenažo sistemų charakteristikos: bendras ilgis, išorinis ir vidinis vamzdžių skersmenys. Buvo matuoti drenažo sistemų nuolydžiai, paklojimo gylis. Apžiūrėti sujungimai tarp vamzdelių, rinktuvų su sausintuvais sujungimo vietos, vamzdelių būklė, rinktuvų uždumblėjimas, žiočių būklė. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios drenažo efektyvumo sumažėjimo priežastys yra tokios: 46 % drenažo uždumblėjimas grunto dalelėmis, 23 % drenažo linijų užaugimas asiūklių šaknimis, 31 % įrengimo trūkumai. / The investigations on the condition of drainage systems situated in Joniškis, Akmenė and Radviliškis districts were analyzed in this work. The investigations were carried out in 2004, 2005 and 2006. Vicinities were chosen according to the complaints of many people because of badly functioning drainage. 114 systems have been investigated while carrying out this work. In 2004 – 48 drainage systems, in 2005 – 15 systems, in 2006 – 51. Carrying out the investigations the following characteristics of drainage systems have been determined: general length, external and internal diameters of pipes. The gradients of drainage systems as well as the depth of the laying were measured as well. The joints between tiles, the joints between laterals and water collectors, tiles’ condition, the silting up of water collectors and the condition of hatchway were examined. It was determined that the main more frequently occurring reasons for the decrease of drainage efficiency are the following ones: 46 % – because of the silting up with ground particles, 23 % – because of the overgrowing of drainage lines with horsetail roots, 31 % – because of drainage arrangement defects.
|
2 |
Klaipėdos rajono melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė / Condition Of Reclaimed Lands And Reclamation Constructions In Klaipėda DistrictKondrotavičienė, Giedrė 15 June 2010 (has links)
Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama Klaipėdos rajono melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Darbo apimtis 48 puslapiai kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 2 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 21 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas - atlikti melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės analizę.
Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2009 metų duomenimis, Klaipėdos rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5579,28 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 867,45 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais.
Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Klaipėdos rajone yra 1280 km, iš kurių 70,87 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir daugeliu atvejų padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų.
Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23322 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies, we analyse a state of reclaimed lands and reclaimation constructions in Klaipėda region. The work consists of 48 pages of printed text, including 2 tables and 29 pictures. Twenty-one references have been used.
The aim of the final work is to analyse a state of reclaimed lands and reclaimation structures.
During the years of independence, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures gradually became worse. According to the newest inventory data of 2009, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5579,28 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 867,45 ha. Consequences of all that are: reclaimed lands were not cultivated, drainage manifolds became obstructed with roots of trees and vegetation, and the drained areas on the forest outskirts overgrew with not valuable forests and shrubs.
At present the length of main ditches in Klaipėda district is 1280 km, 70,87 km of which are in bad state. All land reclamation structures, ditches as well, are not everlasting. Ditches lose their purpose due to slope slippage, sediment deposition, grass overgrowth, and culvert or drainage mouth collapse. They overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and reduce the draining of cultivated lands. Thus, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from the drainage mouth and, in many cases help to... [to full text]
|
3 |
Limfinio drenažo technikų efektyvumo palyginimas po kelio sąnario endoprotezavimo / The comparison of lymph drainage’s technical efficiency treating patients after the knee arthroplastyRainytė, Inga 10 September 2013 (has links)
Darbo objektas: trys limfinio drenažo technikos, taikytos pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo.
Darbo problema: augant kelio sąnario endoprotezavimo operacijų skaičiui, dažnai po operacijos atsiranda komplikacijos. Viena labiausiai paplitusių komplikacijų yra kojos patinimas, sukeltas dėl infekcijos, kuri sukelia limfos tekėjimo sutrikimus. Norint pagerinti limfos tekėjimą, sumažinti patinimą, skausmą ir pagerinti judesio amplitudę patartina taikyti limfinio drenažo technikas.
Darbo tikslas: palyginti skirtingų limfinio drenažo technikų poveikį pacientams po kelio sąnario endoprotezavimo.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti ir palyginti kojos apimčių aukščiau ir žemiau kelio sąnario pokyčius, taikant manualinio limfinio drenažo, presoterapijos ir masažinės technikos „Andulation“ technikas.
2. Nustatyti ir palyginti kelio sąnario lenkimo amplitudės pokyčius, taikant manualinio limfinio drenažo, presoterapijos ir masažinės technikos „Andulation“ technikas.
3. Nustatyti ir palyginti skausmo pokyčius, taikant manualinio limfinio drenažo, presoterapijos ir masažinės technikos „Andulation“ technikas.
Tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 15 pacientų, iš jų 6 vyrai ir 9 moterys. Moterų amžiaus vidurkis siekė 55,8 metus, o vyrų – 56,5 metus. Pasirinktos trys limfinio drenažo technikos: manualinis limfinis drenažas taikytas 5 pacientams, presoterapija -5 pacientams ir nauja „Andullation“ masažo terapija taikyta 5 pacientams. Gydymas taikytas 4 savaites, prieš ir po technikų taikymo... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research: three lymphatic drainage techniques, used for patients after knee arthroplasty.
Problem of research: there are increased numbers of complications after knee arthroplasty operations. One of the most common complications is swelling, caused by infection, which cause disorders of the lymph flow. It is recommended to use lymphatic drainage techniques to improve lymph flow, decrease pain and increase range of motion of the knee.
Aim of this research: to compare three lymphatic drainage techniques used on patients after the knee arthroplasty.
Goals of the research:
1. Define and compare volumes of the leg, higher and lower knee, after using manual lymphatic drainage, pressotherapy and massage therapy „Andullation“.
2. Measure and compare knee range of motion of bending, after using manual lymphatic drainage, pressotherapy and massage therapy „Andullation“.
3. Identify and compare changes of the pain, after using manual lymphatic drainage, pressotherapy and massage therapy „Andullation“.
Methods and organization of the research: There were 15 patients in the research: 6 men and 9 women. The average age of the women was 55.8 years and 56.5 for men. There were three lymphatic drainage techniques used: manual lymphatic drainage on 5 patients, pressotherapy on 5 patients and a new “Andullation” massage therapy, which was performed on 5 patients disregarding their gender and age. There were three parameters used to determine and compare the results: visual... [to full text]
|
4 |
Kėdainių raj. vandentvarka / Water management structures in Kėdainiai districtBalandis, Šarūnas 14 January 2009 (has links)
Santrauka
Vandentvarka – ūkinė ir visuomeninė veikla, susijusi su vandeniu. Pagrindinės veiklos sritys yra: vandentieka, vandenvala, vandens (drėgmės) režimo reguliavimas dirvožemyje ir grunte, vandens (upių, upelių, kanalų, griovių) tėkmės reguliavimas, apsauga nuo potvynių, hidroenergetika, ežerotvarka, tvenkinių įrengimas ir naudojimas, žuvininkystė, vandens telkinių rekreacija, vandens sportas ir turizmas, vandens problemų tyrimai.
Vandentvarka taip pat yra planinga veikla, nukreipta į paviršinių ir požeminių vandens resursų ekonomišką naudojimą, jų apskaitą ir apsaugą, visų vandenų poveikio aplinkai ir visuomenei valdymą ir kontrolę, o taip pat jo kokybės gerinimą. Be abejo, vandentvarką galima naudoti ir siauresne prasme, t.y. ne visoms, o tik kelioms su vandeniu susijusiomis problemomis spręsti ir apibūdinti.
Paskutiniu metu, vis dažniau vartojamas šis žodis. Šį žodį plačiau vartoja mokslininkai, politikai, gamybininkai. Toks dažnas šio žodžio naudojimas iškreipia jo panaudojimo prasmę.
Miesto ir kaimo vandentvarkos problemos turi tik tai sričiai būdingų savybių, todėl kaimo ir miesto vandentvarkos turi panašumų ir skirtumų. Miesto vandentvarka yra siauresnė ir liečia tik gyventojų aprūpinimą kokybišku vandeniu, pramoninį vandentiekį ir pan. Kaimo vandentvarkos problemos žymiai platesnės. Jos liečia: vandentiekį, kaimo kanalizaciją ir valymo įrenginius, vandenų monitoringą, vandens tvenkinius, sausinimo sistemų eksploatavimą, hidroekologiją... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY
In Lithuania there were 2981,8 thous. ha of drained land till 2007. 2582,0 thous. ha or 86,6 % of drained lands belonged to drained by drainage areas of agricultural destinations. In seperate regions the level of drainage is different and differs from 50,9 to 96,8 %.
At present in Lithuania the change of property is taking place in the sphere of water management. A lot of elements of water management system are returned to the owners. While carrying out the land reform till 2002 about 2,3 mln. ha of land of the desirable to the returned to the land owners. Only about 20 % of this land has been registered legally. The exact amount of the ameliorated land which was returned and registered is not known. In 2002 the inventorying of the drainage systems and their equipment belonging to the state was performed. Its aim was to specify the amelioration state of the drained land and to strike off the accountancy the unfunctioning drainage systems.
In 1998 when it became obvious that the state of the drainage systems differs immensely from the situation indicated in the accountancy operative, but unsufficiently detailed evalution of these systems was performed. So in 2000 a more exact and minute inventorying of the state of drainage systems was carried out.
All this work was performed in order to establish the water management system equipment number, their state and change during the latter years and establish the prospects of the reorganization of water management system... [to full text]
|
5 |
Griovių ir juose esančių statinių būklės analizė Šakių rajone / Trenches and theirs constructions conditions analysis in Sakiai regionBielovičiūtė, Rimantė 14 January 2009 (has links)
Magistrantūros studijų baigiamajame darbe analizuojama griovių ir juose esančių statinių būklė Šakių rajone. Darbo apimtis 61 puslapis kompiuteriu spausdinto teksto, įskaitant 8 lenteles ir 29 paveikslus. Naudotos literatūros sąrašą sudaro 24 literatūros šaltiniai.
Darbo tikslas – atlikti griovių ir juose esančių statinių būklės analizę Šakių rajone.
Nepriklausomybės metais, skiriant melioracijos darbams mažiau lėšų, melioracijos statinių būklė palaipsniui blogėjo. Remiantis naujausiais 2007 metų inventorizavimo duomenimis, Šakių rajone neveikiančio arba blogai veikiančio drenažo plotas sudarė 5641,32 ha, o išbrauktas iš apskaitos plotas sudarė 144,7 ha. Viso to pasekmė yra ta, kad melioruota žemė nebuvo dirbama, drenažo rinktuvai užsikimšo medžių ir augmenijos šaknimis, pamiškėje drenuoti plotai užaugo menkaverčiu mišku, krūmais.
Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Šakių rajone yra 1239,30 km, iš kurių 613,77 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai nėra amžini. Nuslinkus šlaitui, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo veikimo efektyvumą, pablogindami dirbamų žemių sausėjimą. Taigi, tvarkingas griovys sąlygoja normalų vandens ištekėjimą iš drenažo žiočių ir dageliu atveju padeda išvengti brangių drenažo sistemos rekonstrukcijos darbų.
Lietuvoje yra 56808 pralaidų, iš kurių 23632 yra blogos... [toliau žr. visą tekstą] / In the final work of master studies is analysed the state of trenches and theirs constructions in Sakiai region. The work consists of 61 pages of printed text, including 8 tables and 29 pictures. 24 references have been used.
The aim of the final work – to summarize the whole information about trenches and their existent buildings in Sakiai region.
During the independent years, with less means being assigned for land reclamation works, the technical state of land reclamation structures worsened in time. According to the newest inventory data of 2007, the area of badly functioning or non-functioning drainage made up 5641,32 ha, whereas the area deleted from the accounting made up 144,7 ha. Such situation occurred because of the following facts: reclaimed lands were not cultivated, drain manifolds became obstructed with the roots of trees and vegetation, on the forest outskirts the drained areas overgrew with not valuable forests and shrubs.
At present the length of the main ditches in Sakiai district is 1239,30 km, of which 613,77 km are in bad state. Ditches, as all land reclamation structures, are not imperishable. After the slope slipping, the depositing of sediments, the overgrowing with grasses, the collapse of culverts and drainage mouth ditches loose their purpose and overflow drainage systems as well as decrease the efficiency of drainage systems and worsen the draining of cultivated lands. So, ditches that are in good condition determine the regular water outflow from... [to full text]
|
6 |
Melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklės analizė Trakų rajone / Condition State of Drained Lands and Land Reclamation Structures Analysis in Trakai DistrictButvilaitė, Violeta 14 January 2009 (has links)
Magistratūros studijų baigiamajame darbe analizuojama melioruotų žemių ir melioracijos statinių būklė. Tyrimai buvai atliekami Trakų rajone. Trakų rajono savivaldybės duomenimis 2007 m. sausio 1d., nusausintas plotas sudaro 13980,40 ha, iš jos drenažu- 9794,30 ha žemių.
Pirmoji nusausinta žemės būklės inventorizacija Trakų rajono savivaldybėje buvo atliekama 1985 m. gegužės- lapkričio mėn.. Tuo metu rajone buvo nusausinta 17740 ha, iš jų drenažu 14292 ha. Inventorizacijos metu nustatyta, kad patenkinamos būklės 1265 ha, blogos būklės iš viso- 514 ha ir numatyta išbraukti iš apskaitos – 987 ha. Antroji nusausintų žemių inventorizacija 2000 m. balandžio- lapkričio mėn.. Tų metų duomenimis rajone nusausinamas plotas buvo 22250,5 ha, iš jos drenažu 17827,8 ha. 2001 m. įvykus administraciniam rajono padalijimui buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė ir Trakų rajone liko nusausintos žemės 13830,7 ha, normalios techninės būklės- 11209,1 ha. Remiantis naujausiais 2006 metų inventorizavimo duomenimis, neveikiančio ar blogai veikiančio drenažo plotas- 687,68 ha, rekomenduojamas išbraukti iš apskaitos-287,17 ha.
Šiuo metu magistralinių griovių ilgis Trakų rajone yra 487,88 km, iš kurių 403,63 km blogos būklės. Kaip ir visi melioraciniai statiniai, taip ir grioviai, nėra amžini. Nuslinkus šlaitams, nusėdus dugne nešmenims, priaugus žolių, patekus įvairiems kliuviniams, sugriuvus pralaidoms ir drenažo žiotims, grioviai praranda savo paskirtį ir patvenkia drenažo sistemas, sumažina drenažo... [toliau žr. visą tekstą] / In the article there is analyzed the condition state of drained lands and land reclamation structures in Trakai district. The area of drained lands in Trakai district by January 1st, 2007 facts covers 13980,40 ha and 9794,30 ha of the land with drainage. The first land structures in Trakai district was accomplished in May-November, 1985. at that point 17740 ha was drain and 14292 ha of the land with drainage in Trakai district. At the time of inventory satisfactory structures 1265 ha, in bad condition 514 ha and Schedule efface from the records 987 ha. The second specification of the land inventory was in April- November 2000. by that time records the area of drained lands was 22250,5 ha and 17827,8 ha of the land with drainage. In 2001 whaen accomplished administrative district partition was foundationed Elektrenai municipality and for the Trakai district leftover of drained lands 13830,7 ha with the good technical condition- 11209,1 ha. In 2006 the drained lands in bad condition was 687,68 ha and recommended efface from the records- 287,17 ha. Have no means for the proper use and maintenance of land reclamation structures arranged in their lands, therefore their technical condition is worsening repidly. Farmers, who do not want or are not able, to maintain or take care of drainage are doing much harm to neighbos‘s drained lands.
|
7 |
Stabatiškių aikštelės efektyvių sausinimo galimybių analizė / Investigation on the effective drainage possibilities of Stabatiškė siteUlickas, Paulius 30 May 2012 (has links)
Tiriamojo darbo objektas: Stabatiškės aikštelė.
Tiriamojo darbo tikslas: išanalizuoti esamą Stabatiškės aikštelės situaciją ir parinkti galimus sausinimo sistemos techninius sprendinius.
Tiriamojo darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti kalvotų žemių sausinimo ypatumus ir drėgmės pertekliaus priežastis;
2. Išanalizuoti Stabatiškės aikštelės gamtines sąlygas, numatyti bei parinkti tinkamas sausinimo priemones;
3. Įvertinti Stabatiškės aikštelės topografines, geologines bei hidrogeologines sąlygas;
4. Parinkti galimas sausinimo schemas ir apibūdinti atskirus jų elementus.
Tiriamojo darbo metodika: tyrimams panaudoti geologinių, hidrologinių ir hidrogeologinių tyrimų duomenys, jie apibendrinti, susisteminti ir išanalizuoti. Atsižvelgiant į ilgaamžiškumo faktorių, pasiūlyti sausinimo sistemos techniniai sprendiniai.
Tiriamojo darbo rezultatai:
• atlikus Stabatiškės aikštelės tyrimų analizę, buvo nustatytos pagrindinės priežastys, kodėl teritorijoje toks drėgmės perteklius;
• pagal turimus duomenis parinkta optimaliausia sausinimo priemonių sistema;
• nustatyta jog teritorija geografiniu, geologiniu ir geotechniniu požiūriu tinkama žemo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų saugyklos statybai;
• atviri melioraciniai grioviai bei daugiasluoksnis drenažas, tinkamiausias būdas kontroliuoti perteklinį vandenį Stabatiškės aikštelėje.
Išvados: Pagrindinis veiksnys lemiantis parinktą sausinimo sistemos tipą yra teritorijos paskirtis. Žinant saugyklos eksploatavimo trukmę (300 metų), reikia... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the research work: Stabatiske site.
The aim of the study: analyze current situation of the Stabatiske site and choose drainage potential technical solutions.
The specific aims of this study:
1. Analise the hilly land drainage characteristics and causes of excess moisture;
2. Analise Stabatiske site natural conditions and provide adequate drainage measures;
3. Evaluate Stabatiske site topography, geological and hydro-geological conditions;
4. Select the possible drainage schemes, and describe their individual elements.
The methodology of the study: for research was using geological, hydrological and hydro-geological data which was summarized, analyzed and structured. To take account of long-lived factor was offer drainage system technical solutions.
Results:
• Carried out Stabatiske site research and analysis was identified the main reasons why the territory is in the excess moisture;
• According to available data was choose optimal drainage system;
• Established the geographic, geological and geotechnical point of view appropriate
low-level radioactive waste storage facility construction;
• Open reclamation ditches and multi-drainage, is the best way to control excess water in Stabatiske site.
Conclusions: The main factor determining the selected type of drainage system is designed area. Knowing the storage lifetime (300 years), need for know suitable drainage complex for that period. Knowing the local water regime and soil composition, the best option to... [to full text]
|
8 |
Sausinimo sistemų naudojimo efektyvumo analizė Marijampolės rajone / Analysis of efectivity of usage of draining systems in Marijampole regionGudžiūnas, Mindaugas 30 May 2012 (has links)
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas 50 puslapių, 36 paveikslų, 3 lentelės, 29 literatūros šaltiniai, lietuvių kalba.
Tiriamojo darbo objektas: Marijampolės r. sausinimo sistemos, melioracijos statiniai.
Tiriamojo darbo tikslas: ištirti naudojamų sausinimo sistemų efektyvumą, sausinamų žemių naudojimą ir eksploatacijos priemonių efektyvumą sąlygojančius pagrindinius veiksnius Marijampolės rajone. Pagal gautus tyrimų rezultatus sudaryti rodiklių sistemą naudojimo priemonių ekonominiam efektyvumui nustatyti.
Tiriamojo darbo uždaviniai:
1. Atlikti dabartinių sausinimo sistemų techninio – ekonominio efektyvumo nustatymo metodų literatūrinę analizę, parengiant rodiklių sistemą sausinimo sistemų būklei bei jų eksploatacijos efektyvumui nustatyti;
2. Atlikti sausinimo sistemų techninės būklės, sausinimo efektyvumo tyrimus, nustatant įvertinimo rodiklių reikšmes bei skaičiavimo priklausomybes;
3. Atlikti sausinamų ariamų žemių derlingumo ir jo sumažėjimo dėl neefektyvaus sausinimo tyrimus, nustatant sausinimo sistemų naudojimo priemonių ekonominio efektyvumo rodiklių reikšmes bei skaičiavimo priklausomybes.
Tiriamojo darbo metodika: tyrimai buvo atlikti Marijampolės rajone. Šiems tyrimams panaudoti matematinės statistikos metodai – duomenų grupavimas, sistemingumas, tyrimo duomenų grafinės išraiškos metodai.
Tiriamojo darbo rezultatai:
atlikus Marijampolės rajono sausinimo sistemų remonto efektyvumo tyrimus, buvo nustatyta kaip keičiasi sausinimo sistemų remonto... [toliau žr. visą tekstą] / Master Thesis: 50 pages, 36 pictures, 3 tables, 29 references, written in Lithuanian language.
Main words: constructions, drainage, drain system, trenches.
The subject of the research work: drain systems of Marijampole region, melioration constructions.
The aim of the study: to investigate the efectivity of draining systems, usage of drainable lands and the main factors determinating the efectivity of exploitation of drainage devices in Marijamplole region.
The specific aims of this study:
1. To perform the literary analysis of determination methods of technical – economical efectivity of present draining systems;
2. To accomplish the analysis of the technical condition of draining systems and drainage efectivity by estimating the index values and mathematical subjections;
3. To establish the investigation of richness of drained arable lands and the reduction of richness due to inefective draining, by determinating the values of economical efectivity rates of exploitation of drainage devices and mathematical subjections.
The methodology of the study: the analysis was carried out in Marijampole region Mathematical methods (data grouping, mathematical organization, the methods of mathematical graph expression) of statistics were used in this study.
Results:
Determined the efectivity of drained lands by growing different agricultural plants;
The highest efectivity index was estimated by growing potatoes and wheat. Slightly lower efectivity index obtained for buckwheat and... [to full text]
|
9 |
Alytaus rajono vandentvarkos įrenginių būklės analizė / Alytus district water facilities condition analysisDumbrauskas, Karolis 30 May 2012 (has links)
Darbe nagrinėjama Alytaus raj. vandentvarkos statinių būklė, reikalingos investicijos ir priemonės jų būklei gerinti. Bendras Alytaus rajono savivaldybės plotas - 141100 ha, plotas suskirstytas į žemės ūkio naudmenas, kurios užima 58 % viso rajono ploto, tai yra - 81838 ha. vandenys sudaro 5,3 proc., gyvenvietės ir miestai - 2,6 proc. teritorijos, 2 proc. - keliai, 21,8 proc. - miškai, 10,3 proc. - kitos paskirties plotai. Nusausintos žemės plotas – 42642,11 ha, iš jų nusausinta drenažu – 41398,61 ha. Rajone yra 1034 hidrotechniniai statiniai, veikiančios 36 vandenvietės, įmontuota 47 vandens gręžiniai, pastatyta 20 vandens bokštų, vandentiekio tinklų ilgis 96 km. Šiuo metu veikia 16 biologinio valymo nuotekų valyklų ir įrengta 32 km nuotekų tinklų. / The article speaks about water maintenance facilities in Alytus district. The general size of Alytus district has the territory of 141.100 ha (hectares). This area is divided into agricultury usable areas, which takes 58% of the whole area, which is 81.838 ha, then water areas have only 5,3%, settlements and towns 2,6%, roads 2%, woods 21,8% and territories for other purposes takes up 10,3% of the whole territory. The territory of dried lands is 42.642,11 ha and a the biggest part of it is dried drainages, which is 41.398,61 ha out of all. There are 1034 hidrotechnical facilities in the district. There are 36 working water maintenance facilities, in which are implemented 47 water digging drills. The pipeline for providing water has a length of 96 km, there are 20 water towers built in this area. At the moment there are working 16 biological water waste maintenance facilities and there is implemented a 32 km length network of water waste 32.
|
10 |
Gruntinio vandens lygio dinamikos tarpdrenyje tyrimai ir modeliavimas / The research and modeling of ground water level dynamics between the lateralsVaičiukynas, Vilimantas 18 December 2013 (has links)
Iškritus krituliams ant žemės paviršiaus, dalis jų susigeria į gruntą, o kita dalis nuolydžio kryptimi teka link žemiausių reljefo vietų. Susigėrimo intensyvumas priklauso nuo grunto laidumo. Sunkiuose gruntuose vandens susigeria ir patenka į gilesnius grunto sluoksnius gana sunkiai dėl mažo grunto laidumo. Intensyviausiai vanduo nuo žemės paviršiaus teka drenažo tranšėjomis ir šalia jų. Šios vandens tekėjimo sąlygos tranšėjose susidaro pakitus grunto struktūrai, jas užverčiant. Laikui bėgant, drenažo tranšėjoje atsiradę plyšiai užnešami smulkiomis grunto dalelėmis. Tai įtakoja grunto vandens laidumo savybių prastėjimą. Norint pagerinti vandens nutekėjimą iš viršutinio dirvožemio sluoksnio, padėtų natūralios gamtoje sutinkamos medžiagos, įterptos skersai virš vamzdinio drenažo. Drenažo tranšėjų užpylimui naudojant poringas medžiagas, dalis atitekėjusio vandens akumuliuotųsi naujai įrengtose skersinėse drenažo tranšėjose. Tokios technologijos taikymas leistų padidinti sausinimo efektyvumą nekeičiant jau paklotų drenažo vamzdžių. Modeliuojant skersinių drenažo tranšėjų tankio įtaką vandens lygiui tarpdrenyje, nustatyta, kad papildomas jų įrengimas turi įtakos gruntinio vandens lygiams tarpdrenyje tik esant atstumui iki 30 m. Esant didesniam atstumui, jų poveikis gruntinio vandens lygio nuslūgimui tampa nežymus, siekia vos 1-2%. Didžiausią įtaką gruntinio vandens slūgimui tarpdrenyje turėjo skersinės drenažo tranšėjos įrengiamos 20 m tarpais, kai drenažo tranšėjos užpildo... [toliau žr. visą tekstą] / After rainfall, part of it is absorbed by the ground whereas the rest part flows upon the direction of the inclination towards the lowest points on the relief. Intensity of absorption depends on conductivity of the ground. In the hard ground water is absorbed and enters the deeper layers of the ground with difficulty due to low conductivity of the ground. Water flows most intensely through drainage trenches and next to them. These conditions of water flow in trenches form when the ground structure alters and overloads them. The time passing by, cracks, having occurred in the drainage trench, are filled with small ground particles. It influences deterioration of ground water conductivity qualities. In order to improve water runoff from the upper soil layer, natural substances found in nature, if inserted across, above the drain, could help. Using porous substances in order to cover drainage trenches, part of the water would accumulate in newly equipped cross-section drain trenches. Applying such a technology would allow increasing the efficiency of drainage without changing the already laid drainage pipes. Modeling the influence of cross-section drainage trench density on ground water level between drains, it was determined that additional installation could affect ground water level between the cross-section drains trench, the distance being up to 30 meters. When the distance is larger, its impact on the ground water level recession becomes insignificant and reaches only 1-2%... [to full text]
|
Page generated in 0.0405 seconds