In Deutschland ist das Verbrennen von Festbrennstoffen wie Kohle und Holz zur Wärmeerzeugung u.a. in Kleinfeuerungsanlagen in Häusern weit verbreitet. Etwa 14 Millionen von ~40 Millionen Haushalten besitzen solche Anlagen (Struschka M. et al. 2008). Als ein alternativer Energielieferant kann Biomasse wegen der angestrebten Verminderung des Treibhauseffekts, der zunehmenden Verknappung von fossilen Energiequellen und der angestrebten Autonomie von fossilen Brennstoffen zukünftig eine wesentliche Rolle spielen. Allerdings kann ein wachsender Beitrag der Biomasse zur Wärmeerzeugung aufgrund erhöhter Emission von Elementen und organischen Substanzen im Gegensatz zu fossilen Brennstoffen wie Öl und Gas auch einen negativen Einfluss haben. In der vorliegenden Arbeit sollte mit modernen Feuerungsanlagen untersucht werden, inwieweit umweltbedeutsame Elemente durch das Verbrennen von Holz und Stroh in die Atmosphäre entweichen und demzufolge eine potentielle Gefährdung darstellen kann. Neben dem Brennstoff wurden die entstehenden Aschen - Rostasche, Rückstände in Wärmetauschern bzw. elektrostatischen Abscheidern und Flugasche - analysiert, um Elementbilanzen aufzustellen und energienormierte Emissionen zu berechnen. Die Bilanzberechnungen anhand des Inputs und des Outputs zeigen, dass einige umweltbedeutsame Elemente - wie Cadmium, Zink, Zinn, Thallium, Blei, Bismut und Antimon - viel zu geringe Wiederfindungen aufwiesen. Es wird davon ausgegangen, dass sich diese Elemente u.a. innerhalb der kühleren Zonen der Verbrennungsanlage, im Schornstein oder im Material der Feuerraumauskleidung abscheiden, wo keine Proben genommen werden konnten. Dementsprechend wurde unter diesem Aspekt der Frage nachgegangen, inwieweit die Feuerraumauskleidung als Senke für Elemente fungieren kann. Mit Hinblick auf teilweise erhebliche Überbefunde bei einigen Elementen wurde auch untersucht, inwieweit das Auskleidungsmaterial zur Elementmenge in den Aschen beitragen kann. Es konnte sichergestellt werden, dass diese Elemente nicht in die Atmosphäre entweichen, sondern dass der Rückstand auf dem Filter dem in die Umwelt abgegebenen Menge entspricht. Die Schadstoffe sind an bzw. in feine (<1 μm) Partikel gebunden oder liegen gasartig vor und können in die Alveolen der Lungen eindringen und dem Körper Schaden zufügen. Wirksame Emissionsverminderungsmaßnahmen sind dementsprechend absolut notwendig.

Sunkieji metalai (SM) yra gamtinė žemės plutos sudedamoji dalis, tačiau žmogaus veikla drastiškai keičia jų geocheminį ir biocheminį balansą. Intensyvus miestų augimas, pramonės plėtra, transporto intensyvumo didėjimas ir žemės ūkio vystymasis kelia dirvožemio užtaršos SM problemas. Aplinkos tarša SM yra svarbi problema, nes pagal suminį Korte indeksą, kuris rodo pavojingumą gyvybei, sveikatai ir paveldimumui, SM užima vieną iš pirmųjų vietų tarp tokių ekologinių problemų, kaip pesticidai, rūgštūs lietūs, naftos išsiliejimo pasekmės, cheminių trąšų ar triukšmo poveikis. Dideli žemės plotai yra užteršti SM, susidariusiais nuotekose, atliekų deginimo įrenginiuose, žemės ūkyje naudojant trąšas, pesticidus, pramonėje – apdirbant metalus, oda ir kt. SM yra ilgalaikiai teršalai, besikaupiantys dirvožemyje ir augaluose, tačiau gamtiniu būdu negalintys iš jų pasišalinti. Labiausiai pavojingi yra toksiški SM (švinas, chromas, nikelis, varis, cinkas, manganas ir kt.) bei jų tirpūs junginiai. Vieni SM (pvz., cinkas, manganas, nikelis) yra svarbios augalui maistinės medžiagos, kiti (pvz., švinas, kadmis, gyvsidabris) yra labiau kenksmingos negu naudingos augalams medžiagos. SM patekimas į augalą, jų pernaša ir pasiskirstymas augale turi įtakos augalo mitybai. Augalų gebėjimas kaupti SM savo organizme leidžia spręsti dirvožemių užtaršos SM problemą. Kasmet Lietuvoje susikaupia apie 200 tūkst. tonų nuotekų dumblo. Šiuo metu dumblas sandėliuojamas, juo tręšiami laukai, tačiau sandėliuojamo... [toliau žr. visą tekstą] / Heavy metals (HMs) are natural components of the earth crust the geochemical and biochemical balance of which is undergoing drastic changes caused by anthropogenic activities. Rapid urbanisation, industrialisation, growing transport intensity as well as agricultural activities create problems of soil contamination with HMs. The environmental pollution with HMs is an acute problem because, according to the Korte index designed to show hazard to life, health and heridity, HMs are among such major ecological problems as contamination with pesticides, acid rain, oil spills, chemical fertilizers, and noise. Large areas of land are contaminated with HMs formed in sewage, waste incineration plants, in farming with fertilizers and pesticides, as well as in industrial metal and leather processing, etc. HMs are long-term contaminants with the ability accumulate in the soil and plants, and cannot disappear in a natural way. The most hazardous are toxic metals (e.g. lead, chromium, nickel, copper, zinc, manganese and others), including their soluble compounds. Some HMs (e.g. zinc, manganese, nickel) are nutrients essential to plants, whereas lead and cadmium are more harmful elements. The transfer of HMs to the plant and their distribution therein make an impact on plant nutrition. Each year witness an accumulation of around 200 000 tons of sewage sludge in Lithuania. The sludge is being stored and used for fertilisation, yet the amount of the stored sludge is constantly... [to full text]

Sparti pramonės ir urbanizacijos plėtra iškėlė naujų saugios mitybos problemų nes atsirado pavojus užteršti maisto produktus pramonės ir buities atliekomis bei naujomis cheminėmis medžiagomis. Ypač pavojingi yra sunkieji metalai, chlororganiniai pesticidai ir PCB. Šie teršalai, nors jau nebenaudojami apie 30 metų ir jų visiškai neturi būti, jie vis dar randami, nors ir nedideliais kiekiais mūsų maiste. Jie pasižymi ilgaamžiškumu ir savybe kauptis gyvuosiuose organizmuose,todėl yra pagrindinių mūsų laikų ligų, tokių kaip vėžys, kraujotakos organų ligos, vidaus sekrecijos liaukų ir kitų organų veiklos sutrikimų iniciatoriai. Tikslas - išanalizuoti maisto produktuose aptiktus sunkiuosius metalus ir pesticidus,PCB bei palyginti šiuos duomenis su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. Uždaviniai:  Literatūros apžvalgoje aptarti sunkiųjų metalų, pesticidų ir PCB ypatumus, jų patekimą į maisto produktus.  Apžvelgti maisto produktų užterštumą sunkiaisiais metalais ir pesticidais Lietuvoje ir kitose šalyse.  Nustatyti veiksnius, kurie lemia skirtingos rūšies maisto produktuosų užterštumą.  Apibendrinti literatūrą, nagrinėjančią sunkiųjų metalų ir pesticidų savybes, išanalizuoti sunkiųjų metalų ir pesticidų įtaką žmogaus sveikatai.  Išanalizuoti gautus sunkiųjų metalų tyrimų rezultatus ir juos palyginti su HN- 54: 2003 reglamentuotomis sunkiųjų metalų normomis, bei EB Nr. 1881/2006 reglamentuotomis normomis. Darbo aktualumas. Mityba, suvartojamo maisto... [toliau žr. visą tekstą] / The rapid expansion of industry and urbanization caused the new problems of safe nutrition, because the danger was caused to contaminate the food products with industrial and household waste and new chemical substances. The heavy metals, chlororganic pesticides and PCB are especially dangerous. Although these pollutants have not been used for about 30 years, they are still found in our food. They are characterized by long life and ability to accumulate in the live organisms; therefore they are the initiators of the principal modern diseases, such as cancer, vascular diseases, disorders of inner secretion glands and other organs. The purpose is to analyze the heavy metals, pesticides and PCB encountered in food products, and to compare this data with the legal acts of the Republic of Lithuania and the European Union. Tasks:  To discuss the peculiarities of heavy metals, pesticides and PCB in the survey of literature and their way to the food products.  To determine the factors, which cause the different contamination in food products.  To generalize the literature that analyzes the features of heavy metals and pesticides, and to analyze the influence of heavy metals and pesticides on human health.  To analyze the results received from the tests of heavy metals, and to compare them with the norms stated for the heavy metals in HN – 54: 2003, and with the EU No. 1881/2006 norms. Topicality of the work. The nutrition, assortment of used food and its quality have a big... [to full text]

Tikslas - išanalizuoti maisto produktuose aptiktus sunkiuosius metalus ir radionuklidus, bei palyginti šiuos duomenis su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais; atlikti sunkiųjų metalų bei radionuklidų monitoringo (1998-2006 m). tyrimų rezultatų statistinę analizę; gautus rezultatus palyginti su sunkiųjų metalų ir radionuklidų reglamentuotomis normomis. Darbo metu atlikta sunkiųjų metalų bei radionuklidų patekimo į organizmą, įtakos žmogaus sveikatai literatūros duomenų analizė. Aptartas sunkiųjų metalų bei radionuklidų teisinis reglamentavimas LR bei ES, aptarti literatūroje rasti sunkiųjų metalų ir radionuklidų monitoringo duomenys. Informacija ir tyrimų medžiaga (nepageidaujamų likučių, jų tarpe sunkiųjų metalų ir radionuklidų kiekio duomenys) gauti iš Nacionalinės veterinarijos laboratorijos ir atlikta jų statisitinė analizė SPSS statistiniu paketu (SPSS Inc, 1995-2007). Tyrimų duomenų analizės metu nustatyta, kad didžiausi švino kiekiai rasti 1998 metais (tyrimai vykdyti 1998-2004). Kai kuriuose mėginiuose (paukštienoje, žuvyje) ��vino norma viršyta 2 – 5 kartus. Daugiausia švino aptikta pieno mėginiuose 1998 m. Iš 13 tirtų mėginių 11 mėginių švino norma viršyta netgi 10 kartų (0,11 – 0,2 mg/kg) kai norma 0,02 mg/kg. 1998 m. taip pat daug švino rasta žvėrienoje, visuose tirtuose 39 mėginiuose viršyta norma, tačiau dešimtyje jo rasta ypač daug - 0,51 – 2,5 mg/kg, kai norma yra 0,1. Didesni nei leistina norma švino kiekiai (1998-2004 metais) nustatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose is to analyze the heavy metals and radionuclides encountered in food products, and to compare this data with the legal acts of the Republic of Lithuania and the European Union; to do the statistical analysis of monitoring results (1998-2006) of heavy metals and radionuclides; and to compare the results to the regulated norms of the heavy metals and radionuclides. There was done the analysis of the literature’s data on the mode, how heavy metals and radionuclides get into the organism and affect the human health. The legal regulation of the heavy metals and radionuclides in the LR and EU was discussed together with the monitoring data found in the literature on the heavy metals and radionuclides. The information and research material (data on the amount of undesirable remains, including heavy metals and radionuclides) were received from the National Laboratory of Veterinary. Their statistical analysis was done with the help of SPSS statistical package (SPSS Inc, 1995-2007). According to the data analysis, the biggest amounts of lead were found in 1998 (researches were done in 1998-2004). In some samples (fowl, fish) the lead’s norm was exceeded from 2 to 5 times. The biggest amount of lead was encountered in milk samples in 1998. Among 13 analyzed samples, 11 had the lead’s norm exceeded 10 times (0,11 – 0,2 mg/kg) when the norm is 0,02 mg/kg. In 1998 a lot of lead was found in game; the norm was exceeded in all 39 samples, but in ten of them there was extremely... [to full text]

Valant miestų nutekamuosius vandenis susidaro dideli kiekiai nuotekų dumblo, kurio panaudojimo galimybės yra gana ribotos. Vienas perspektyviausių buitinių nuotekų dumblo panaudojimo būdų yra dirvožemio tręšimas, ir energetinių želdinių auginimas. Dumblo panaudojimą riboja sunkiųjų metalų kiekiai dumble, taip pat mikrobiologiniai rodikliai. Dumblą naudojant tręšimui, taip pat būtina atsižvelgti į dirvožemio tipą, granuliometrinę sudėtį, pH, gruntinio vandens lygį bei jo kitimo dinamiką, dirvožemio foninį užterštumą sunkiaisiais metalais. Sunkieji metalai patekę į gruntinius vandenis yra pavojingi žmogui ir visai gyvajai gamtai. Šio magistrinio darbo tikslas – atlikti Kauno m. nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelės gruntinio vandens lygio kitimo, bei jo kokybės analizę. Gruntinio vandens mėginių laboratorinės analizės buvo atliktos UAB „Kauno vandenys“ vandens tyrimo laboratorijoje, taip pat buvo remtasi monitoringo, atliekamo nuo 1997 m. duomenimis. Atlikta analizė parodė, kad patręšus dirvą nuotekų dumblu, sunkiųjų metalų kiekiai gruntiniame vandenyje palaipsniui mažėja. Todėl parinkus ekologiškai saugias nuotekų dumblo utilizavimo normas, galima labai efektyviai šį dumblą panaudoti želdinių tręšimui, nepadarant didelės žalos aplinkai. / During municipal wastewater treatment large amounts of sewage sludge are generated. Possibilities of this sludge being utilized are quite limited. One of the most promising sewage sludge utilization way is using it as fertilizer. Sewage sludge utilization are mostly limited by the amount of heavy metals in it. When using sludge as fertilizer one must know some soil parameters, such as soil type, pH, groundwater level, heavy metals concentration in soil. Heavy metals in groundwater are serious threat to humans and all living nature. The aim of this work is to analyze groundwater level dynamics and its quality at sewage sludge disposal site. Groundwater sample analysis was performed in UAB “Kauno vandenys” certified laboratory. Performed analysis, and all gathered data shows that heavy metals concentration in groundwater has trend of being smaller every year since the first fertilization of the soil. So, choosing amounts of sewage sludge that are ecologically safe for fertilizing may have very positive effect on soil nutrients balance, without significant negative impact on groundwater.

Šis tiriamasis darbas buvo atliekamas norint ištirti vario ir kadmio keliamą poveikį vasarinių miežių (Hordeum vulgare L.) morfologiniams ir fiziologiniams rodikliams bei nustatyti Cu ir Cd bioakumuliaciją šiuose augaluose. Sunkieji metalai veikė augalus pavieniui ir sąveikaudami mišinyje. Tiriami augalai buvo 5 dienas auginami mitybinėje terpėje su skirtingomis vario ir kadmio koncentracijomis (Cu ir Cd pavieniui: 0,1 mg/l, 1 mg/l, 5 mg/l, 10 mg/l ir 100 mg/l bei šių sunkiųjų metalų mišinys: 0,1 mg Cu/l+0,1 mg Cd/l, 1 mg Cu/l+1 mg Cd/l, 5 mg Cu/l+5 mg Cd/l, 10 mg Cu/l+10 mg Cd/l ir 100 mg Cu/l+100 mg Cd/l). Buvo nustatinėti šie parametrai: daigelių aukštis, šaknelių ilgis, stiebelių ir šaknelių biomasė, fotosintezės pigmentų kiekis, malono dialdehido kiekis, vario ir kadmio bioakumuliacija vasarinio miežio lapuose ir šaknyse. Tik esant mažiausiai sunkiųjų metalų koncentracijai stiebelių aukščiai ir šaknelių ilgiai yra didesni arba beveik lygūs kontroliniam variantui (p>0,05), tačiau visos kitos vario ir kadmio koncentracijos nuo 1 mg/l statistiškai patikimai (p<0,05) sumažino stiebų ir šaknų augimą. Esant mažiausiai 0,1 mg/l metalų koncentracijai daigų ir šaknų sausoji biomasė buvo (p>0,05) didesnė arba mažesnė nei kontrolės ir sudarė 96 % - 120 % kontrolės lygio. Esant didesnėms sunkiųjų metalų koncentracijoms daigų ir šaknų biomasės sumažėjo (Cd – p>0,05, Cu – p<0,05) ir sudarė 16 % - 90 % kontrolės lygio. Karotinoidų kiekio padidėjimas nustatytas iki 115 % (100 mg Cd/l) –... [toliau žr. visą tekstą] / This study was conducted to investigate the copper and cadmium effects on spring barley (Hordeum vulgare L.) for morphological and physiological parameters and to determine bioaccumulation of Cu and Cd in these plants. Heavy metal effects on plants alone and synergistically in combination. Test plants were grown for 5 days the culture medium containing different concentrations of copper and cadmium (Cd and Cu alone: 0,1 mg/ l, 1 mg/ l, 5 mg/ l, 10 mg/ l and 100 mg/ l, and these heavy metals mixture of 0,1 mg Cu/ l +0,1 mg Cd/ l, 1 mg Cu/ l +1 mg Cd/ l, 5 mg Cu/ l +5 mg Cd/ l, 10 mg Cu / l +10 mg Cd / l and 100 mg Cu/ l +100 mg Cd/ l). The determination of these parameters sprouts height, root length, stem and root biomass, photosynthetic pigments, and a pleasure dialdehyde formed amount of copper and cadmium bioaccumulation of barley leaves and roots. Only at the lowest concentrations of heavy metals in stem height and root length is larger than or nearly equal to the control variant (p>0,05), but all the other copper and cadmium concentration of 1 mg/ l, statistically significant (p<0,05) reduced the stems and root growth. At least 0,1 mg/ l, the concentration of metals in shoot and root dry biomass was (p<0,05) higher or lower than the control was 96% - 120% of control levels. At higher concentrations of heavy metals in shoot and root biomass decreased (Cd - p>0,05, Cu - p<0,05) and accounted for 16% - 90% of control levels. Carotenoid content was determined by 115 % (100... [to full text]

Kompleksinis sunkiųjų metalų poveikis vasariniams miežiams (Hordeum vulgare L., veislė ‘Aura DS’). Tyrimo objektas vasariniai miežiai (Hordeum vulgare L., veislė ‘Aura DS’). Tyrimams šie augalai buvo pasirinkti dėl jų gero daigumo ir greito augimo. Tiriamojo darbo tikslas, yra įvertinti sunkiųjų metalų (Cd, Cu Ni, Zn, Pb ir Cr) kompleksinį poveikį vasarinių miežių augimui ir nustatyti sąveikos tarp jų tipą. Tiriamas darbas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmiausia tiriamas diferencijuotas (pavienis) Cd, Cu Ni, Zn, Pb ir Cr poveikis vasariniams miežiams (nustatytos EC50 koncentracijos pagal sausos biomasės sumažėjimą lyginant su kontrole intervale nuo 40 iki 60 % : Cd-10,4; Cu-2,6; Ni-10,84; Zn-160; Pb-66,9 ir Cr-14,51 µM). Koncentracijos kompleksiniams tyrimams pasirinktos atskirai įvertinus diferencijuotą poveikį vasarinių miežių sausai biomasei. Kompleksinis tyrimas atliktas tik su dvigubomis (Cd, Cu Ni, Zn, Pb ir Cr) metalų sąveikomis. Kompleksinio tyrimo tirpalus sudarė du atskiri metalai, kurių koncentracijos buvo perpus mažesnės EC50 reikšmėms. Lyginant tarpusavyje EC50 (vieno metalo) ir 0,5xEC50 (dviejų komplekse esančių metalų) poveikių rezultatus, nustatyti galimi sąveikos tarp metalų tipai: antagonizmas, sinergizmas ir suminė sąveika. Sunkiųjų metalų koncentracijos buvo parenkamos juos dedant į mitybinį tirpalą, t.y. kontrolė ir atitinkamas kiekis metalo druskų. Kontrolę sudarė: 0,4 mM CaCl2, 0,65 mM KNO3, 0,25 mM MgCl2•6H2O, 0,01 mM (NH4)2SO4, 0,04 mM NH4NO3... [toliau žr. visą tekstą] / Integrated heavy metals impact on spring barley (Hordeum vulgare L.). The object of the research is summer barely (Hordeum vulgare L., breed “Aura DS”). These plants were chosen for the research for their good germination rate and quick growing. The aim of the research work is to evaluate the complex effect of heavy metals (Cd, Cu, Ni, Zn, Pb and Cr) on the growth of summer barely and to determine the type of the interaction between these metals. The research work was done in two stages. At first, the differentiated (discrete) effect of Cd, Cu, Ni, Zn, Pb and Cr on growth of summer barley was investigated (EC50 concentrations were assessed depending on the reduction of dry biomass compared with control in the interval of 40 – 60%: Cd-10,4; Cu-2,6; Ni-10,84; Zn-160; Pb-66,9 and Cr-14,51 µM). Concentrations for complex research of heavy metals were chosen after differentiated effect of these metals on the dry biomass of summer barley was evaluated separately. Complex research was made only with dual interactions of these (Cd, Cu, Ni, Zn, Pb and Cr) metals. The solutions for complex research were made of two separate metals, and the concentrations of these metals were a half EC50 values. The types of possible interactions between these heavy metals were determined when the results of EC50 (one metal) and 0,5xEC50 (two metals in complex) effects were compared: antagonism, synergy and total interaction. Selected concentrations of heavy metals were put in the nutritional solution... [to full text]

Land application of biosolid or industrial compost raises concerns regarding heavy metal accumulation in soils, plants and free-ranging livestock. A strip-split plot design evaluated two levels of sewage sludge (22/44 t ha-1) and municipal solid waste (21/42 t ha-1) compared to nitrogen fertilizer and an unfertilized control. Treatments were evaluated with three levels of limestone (CaCO3 at 0, 3 and 6 t ha-1) over two years corn seeded no-till. Swiss Chard cultivated in field soil samples within a greenhouse monitored heavy metal bioavailability. Compost amended soil was incorporated into chicken feed to simulate soil ingestion in a free-range production system. Compost application increased total soil Pb over time yet decreased both available soil and corn plant Cu levels over time. No heavy metal accumulation was observed in Swiss Chard or poultry tissue. Biosolid composts containing elevated Cu or Pb levels can be safely used for crop or free-range broiler production.

Risk assessment of trace-metal contamination in soils requires predictive models that can accurately describe the complex uptake processes at the soil-plant interface, which are usually characterized by the coexistence of and interaction between multiple components. Competing cations such as Ca and H can affect metal availability to plants and subsequent rhizotoxicity. The biotic ligand model (BLM) has been proposed as a promising approach to model these interactive processes. Under the BLM assumption, we designed experiments to investigate how the solution chemistry is correlated with metal uptake and rhizotoxicity. Our first goal is to acquire a set of BLM parameters that can accurately represent the experimental data over varied solution conditions and parameters that are easy to integrate with general speciation models. The second objective is to get insight into the physical nature of the interactions. Our titration experiments revealed three types of biotic ligands in the pea roots with defined site densities and stability constants with H. Our ion sorption experiments estimated the surface-adsorption stability constants of Ca, Mg, Cd, Cu, Ni, and Zn with excised fresh pea roots. Our 48-h root growth tests have established the formation constants (KMe's) of living pea roots with Ca, Cd, Cu, Ni, and Zn. In these studies, we hypothesized and confirmed that the concentration of the metal-root complexes correlated with observed rhizotoxicity and that Ca, H, and trace metals competed for root absorption where lower solution pH decreased both Ca and metal uptake. Root elongation was found to be highly sensitive to root Ca content rather than merely to the direct toxic effects of the trace metals. It is shown that the physiological complexity arising from a living root affected our modeling so that adjustable KMe values, as a function of solution and root chemistry, are required for good model fits. The established model parameters were tested in hydroponic mixture solutions for their ability to predict the uptake of multiple metals simultaneously. The joint effects of Cd, Cu, and Ni in mixtures on root growth were studied and the potential interactions between these ions were also investigated.

The research presented in this thesis entailed an investigation of heavy metal uptake by Palmaria palmata, a red marine alga. The alga was dry and organically certified. The heavy metals of interest were those commonly found in the wastewaters of the printed wiring board industry, namely Cu2+Pb2+, Cd2+, Zn 2+ and Ni2+. The ultimate objective of the work was to determine whether or not the factors expected to influence the metal uptake to the greatest extent could be optimized within functional ranges, leading eventually to process design (beyond the scope of this thesis). These factors were pH, temperature, initial concentration of metal in aqueous solution, and contact time. A number of preliminary experiments were performed to establish a basis for the design of the optimization studies. / Although it was not possible to adequately define optimal regions of operation for the biosorption of heavy metals by Palmaria palmata , general trends were elucidated, and the limitations of the methodology used were clarified. (Abstract shortened by UMI.)