Baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos ir Estijos fiskalinės politikos verslo ciklo atžvilgiu. Tiriama, kaip kito valstybių taikoma fiskalinė politika keičiantis verslo ciklo momentams ir valdančių partijų ideologijoms. Darbo tikslas: suformuoti metodiką fiskalinės politikos vertinimui verlso ciklų atžvilgiu. Pirmiausia, ištirta mokslinė fiskalinės politikos, ekonomikos augimo modelių ir valdančių partijų ideologijų teorija. Ja remiantis suformuotas modelis, paremtas Cobb-Duglas ekonomikos augimo veiksniais: darbu ir kapitalu. Sukurtu modeliu tiriama bendrojo vidaus produkto pokyčio priklausomybė nuo dirbančiųjų skaičiaus, bendrojo kapitalo formavimo ir asignavimų pasikeitimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad modelis neparodo fiskalinės politikos ir verslo ciklų ryšio. Valstybės asignavimai gauti kaip statistiškai nereikšmingi bendro vidaus produkto pasikeitimui. Bendram fiskalinės politikos įvertinimui naudotas lyginamosios dinamikos metodas, kuriuo remiantis Lietuva ir Estija vykdo prociklines fiskalines politikas, nepriklausomai nuo valdančių partijų ideologijų. / In the thesis it is analysed fiscal policy of Lithuania and Estonia regarding to business cycle. There is made research how governments’ fiscal policy was changing by business cycle moments and main political parties’ ideologies. Thesis objective: create the methodic for fiscal policy evaluation regarding to business cycles. First of all, in the thesis was made fiscal policy, business cycles, and political parties ideologies theoretical analysis. After theoretical analysis was formed model, by Cobb-Douglas production function major factors: capital and work force. Model was used to find dependence between gross domestic product changes and gross capital forming, employees, government expenditure changes. Research showed that model doesn’t reveal connection between fiscal policy and business cycles. Government expenditure was detected like statistically insignificant for gross domestic product changes. Comparative model was used for general fiscal policy assessment, which showed that in Lithuania and Estonia it is used procyclical fiscal policy independently from political parties’ ideologies.

XIX ir ypač XX amžius pasižymėjo stipriomis ideologijomis, kurios ne tik keitė pasaulio ir žmonių gyvenimus, bet ir turėjo įtakos visoms vėlesnėms kartoms. Šio darbo tyrimo objektas – XIX – XXI amžiaus ideologijos kritika. Bandant suprasti pačias svarbiausias ideologijas, neišvengiamai tenka gilintis į marksizmo, kaip vieną iki šių dienų svarbiausią ideologiją ir pabandyti suprasti, kur slypi marksizmo fenomenas. Žinoma, čia neišvengiamai tenka kalbėti ir apie kitas ideologijas, tokias, kurias neigė pats marksizmas – tai ir buržuazijos ideologija ir hegelizmo ideologija. Todėl darbo tikslas ir problema – atskleisti kuo įvairesnį ideologijų vaizdą ir parodyti, kaip evoliucionavo pati marksizmo ideologija, kuri – jau galima teigti – nėra vienalytė. Joje mes galime aptikti pačią ideologijos šerdį: kuomet mistifikacijos neįmanoma atpažinti „iš vienos“ pusės. Be abejo, toks darbas negali pretenduoti į paprastos ir aiškios „tiesos“ suradimą, o iškelti tikslais ir problemos – tik nuoroda, kuri nurodo, kuria linkme judama. Aptariant vieną po kito marksizmo klasiką, juos analizuojant, aptariant jų samprotavimus apie teorinį marksizmo įgyvendinimą, galime geriau suprasti, kaip evoliucionavo marksizmas ir kodėl XX amžiuje jo įgyvendinimas buvo toks nevykęs. Didžiosios ideologijos negimsta be žmonių lūkesčių. Kita vertus, kuomet kalbame apie ideologijos kritiką – labai dažnai – mes jau kalbame apie pačią ideologiją. Visi didieji ideologai neigė kurią nors ideologiją ir įrodinėjo, kad jų... [toliau žr. visą tekstą] / The 19th century and 20th century in particular were famous for strong ideologies, which not only changed the world and the lives of people but also made some influence on the subsequent generations. The object of the paper is the criticism of ideology in the period of the 19th-21th centuries. In order to understand the most important ideologies, it is inevitable to go deep into Marxism, as one of the most important ideologies, and try to understand the phenomenon of Marxism. It is also necessary to speak about other ideologies that Marxism has been denying: Bourgeoisie and Hegelism. The goal and the problem of this paper aim at revealing the variety of ideologies and showing how Marxist ideology evolved (which is not indiscrete anymore). In this ideology there is a core of ideology: mystification cannot be recognized “on one” side. Of course, this paper cannot put in for the simple and clear finding of the truth, while the goals and problems are only references to the direction we move. Describing the classics of Marxism one after another, analyzing them and commenting on their reasoning about the theoretical implementation of Marxism, the evolution of Marxism, and the failure of its implementation in 20th century can be better understood. The greatest ideologies do not emerge without people’s expectations. On the other hand, when speaking about the criticism of ideology, it is often referred to the ideology itself. The greatest ideologists denied some of the ideologies... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama tradicinių politinių ideologijų kūrimosi raida bei jų pasiskirstymas kairės ir dešinės spektre. Aptariama šios diados ideologinė situacija Lietuvoje, jos atsiradimo priežastys. Daug dėmesio yra skiriama Lietuvoje politinės kairės – dešinės pasiskirstymą lėmusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (TS – LK) ir Lietuvos komunistų partijai (LDDP vėliau LSDP), kurių takoskyros pagrindu Lietuvoje formavosi partinė sistema. Pateikiama partijų ideologinių vertybių kaita, vykusi nuo valstybingumo atgavimo laikų iki dabar. Analizuojama Lietuvos politinių partijų raida šalyje bei partinės sistemos formavimosi ypatumai Lietuvoje. / Master‘s thesis analyzes the traditional political ideologies formation of evolution and it’s distribution of the Left and the Right of the spectrum. Also discusses the ideological situation in Lithuania and causes of its. Much attention is paid to the distribution of political Left and the Right in Lithuania had determined Lithuanian Reform Movement (TS - LK) and the Lithuanian Communist Party (LLDP later LSDP) which were the main basis of Lithuanian Party System formation. In the thesis there is presented the changes of ideological values of these parties, which took place on statehood recovery times to the present. Also analyzes the formation of Party system in Lithuania.