Objektas – socialinių pedagogų kūrybingumo raiška profesinėje veikloje. Tikslas – nustatyti socialinių pedagogų kūrybingumo raišką profesinėje veikloje. Uždaviniai: 1. Įvertinti socialinių pedagogų kūrybingumo sampratos atitiktį teorinei kūrybingumo konceptualizacijai. 2. Nustatyti kokiose profesinės veiklos situacijose socialiniams pedagogams labiausiai reikalingas kūrybingumas 3. Įvertinti ar skiriasi socialinių pedagogų kūrybingumo kompetencijos raiška tarp trumpą ir ilgą darbo stažą turinčių soc .pedagogų. Hipotezės: 1. Praktinį darbą dirbančių socialinių pedagogų kūrybingumo samprata atitinka teorinę kūrybingumo konceptualizaciją. 2. Socialiniams pedagogams labiausiai kūrybingumas bus reikalingas individualiame darbe su vaikais. 3. Kūrybingumu pasižymės ilgesnį darbo stažą turintys socialiniai pedagogai. Problema: Šio darbo problematiką nusako poreikis įvertinti ar Lietuvoje socialinių darbuotojų kūrybingumas reiškiasi taip pat, kaip Vakarų Europos šalyse ir kokie asmeniniai veiksniai susiję su socialinių pedagogų kūrybingumu. Lietuvoje socialinių pedagogų kūrybingumas beveik nėra tyrinėtas Lietuvos autorių, tad šiame darbe kūrybingumas yra nagrinėjamas kaip svarbi profesinė kompetencija, kuri reiškiasi įvairiose socialinio pedagogo darbo veiklose. Išvados 1. Socialinių pedagogų turima kūrybingumo samprata atitinka teorinę konceptualizaciją, pateikiamą mokslinėje literatūroje: kūrybingumas – tai nuo veiklos srities priklausantis subjektyvus konkretaus asmens... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose – explore the manifestation of creativity in the domain of social education. Objectives: 1. To compare social educators’ subjective creativity with theoretical conceptualization. 2. To set the main professional roles in which social educators‘ creativity is needed 3. To evaluate the role of service length for social educators’ subjective creativity. Hypotheses: 1. Subjective creativity in the domain of social education corresponds with the theoretical conceptualisation of creativity. 2. Social educators’ creativity is mostly needed in the domain of direct service. 3. The longer service length it is associated with the higher level of subjective creativity. Probem of this paper is to describe the need to clarify the concept of subjective creativity in the domain of social education. Social educators’ subjective creativity is underreasearched area in Lithuanian creativity investigations. Creativity is important professional competence, so the reasearch is valuable for the development of social educators’ professional roles. Conclusions 1. Social educators’ subjective creativity coresponds to theoretical conceptualization of the phenomenon. Creativity in the domain of social education can also be defined using the definition of C.Ford and D.Gioia (2000), e.g. it is individual domain, specific results, which are new and valuable. Social educators’ are in agreement that every duty can be done creatively and creativity is manifested in everyday activities. Only a... [to full text]

Magistro darbo objektas – žinių vadyba ir jos priemonės. Darbo tikslas – išanalizuoti ir ištirti žinių vadybos įtaką kompetencijų plėtrai. Darbo uždaviniai: išnagrinėti kompetencijų tobulinimo poreikį ir sampratą; išanalizuoti kompetencijų rūšis ir jų charakteristikas; atskleisti žinių vadybos svarbą tobulinant organizacijos kompetencijas; išnagrinėti žinių vadybos priemones, kurios daro didžiausią įtaką kompetencijų plėtrai; atlikti žinių vadybos įtakos kompetencijų plėtrai analizę Išsiaiškinta, kad stiprėjanti konkurencija tarp organizacijų, turbulencinė, sunkiai prognozuojama aplinka, mokslo ir technologijų pažanga, socialinis ir kultūrinis kontekstas, augantys žinių visuomenės poreikiai, sąlygojantys netradicinių novatoriškų sprendimų paiešką, lemia naujo lygmens organizacijos žinių, mokėjimų, gebėjimų ir įgūdžių poreikį. Organizacijos, siekdamos prisitaikyti, vystytis, tobulėti, įgyti konkurencinį pranašumą, užsitikrinti lyderio poziciją turi nuolat valdyti, plėsti, didinti ir tobulinti turimas žinias ir gebėjimus. Išanalizavus mokslinę literatūrą, naudojantis sintezės, apibendrinimo metodais prieita prie išvados, kad žinių vadyba lemia ir teigiamai įtakoja kompetencijų plėtrą. Nustatyta, kad žinių vadyba yra nukreipta į intelektinio kapitalo kūrimą ir tobulinimą, remia individualų ir grupinį mokymąsi, nuolatinį tobulėjimą, atsinaujimą ir plėtrą, geriausios patirties sklaidą. Žinių vadyba kompetencijų plėtrai suteikia sistemingumo ir kryptingumo. Ištyrus žinių vadybos ir... [toliau žr. visą tekstą] / The evolution and change of the environment, public needs influence changes in organizations. Organizations seeks to survive, so must adapt, develop and grow. The basis for this are the knowledge of employees, knowing, skills, abilities, experience, which must be permanently moved to new level, continuously improved if organizations wants to adapt to environment. The object of Master-thesis - knowledge management and it’s measures. The purpose of Master-thesis is to examine and analyse the influence of knowledge management on competencies development. The main tasks are to examine the needs of competencies improvement and understanding; to analyse type and characteristics of the competencies; to clarify the importance of the knowledge management for competencies development; to examine the knowledge management measures, that have the greatest impact on the development of competencies; to make the knowledge management of competencies development analysis. Using the analyze, synthesis and summarizing methods it was concluded, that the knowledge management has positive influence for competencies development. Found, that the knowledge management is focused on intellectual capital creation and development, supports individual and group learning, continuous improvement, renewal and dissemination of the best practice. Knowledge management provides a systematic and directional of competencies development. Examine, that the knowledge management contributes to the development of... [to full text]