Šiame magistro darbe nagrinėjamas vienas iš svarbiausių baudžiamojo proceso teisės institutų – valstybinis kaltinimas. Darbas pradedamas visapusiška valstybinio kaltinimo sampratos analize, kurioje atskleidžiama jo esmė, teisinis reglamentavimas Lietuvoje, trumpai apžvelgiami šio instituto panašumai ir skirtumai užsienio valstybėse, pasitelkiant istorinį tyrinėjimo metodą analizuojami Lietuvos prokuratūros veiklos palaikant valstybinį kaltinimą raidos ypatumai, apibūdinama privataus bei valstybinio kaltinimo išskyrimo reikšmė. Darbe gana išsamiai nagrinėjamos valstybinio kaltintojo teisės bei pareigos pirmosios instancijos teisme – parengiamojoje teismo posėdžio dalyje, atliekant įrodymų tyrimą teisme bei sakant baigiamąsias kalbas. Tam, kad valstybinio kaltinimo palaikymo kokybė būtų gera ir prokuroro veikla padėtų įgyvendinti teisingumą, apginti pažeistus asmenų ir visuomenės interesus ir teisingą nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, svarbus yra ne tik prokuroro pasirengimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, bet ir atsakingas jo požiūris į jam deleguotą valstybės funkciją – pasikeitus tam tikroms aplinkybėms valstybinio kaltintojo pozicija teisme taip pat gali pasikeisti – jis gali pakeisti kaltinimą ir netgi jo atsisakyti. Siekiant gilesnio temos pažinimo, prokuroro procesinės padėties teisinio reglamentavimo aprašymas iliustruojamas praktiniais pavyzdžiais. Nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigiasi teismui priėmus nuosprendį ar... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this Master‘s Thesis analyses one of the most important institute of the criminal process – the state accusation. In this work is seeking to disclose the concept of the state accusation, the substance of legal regulation in Lithuania, describe the historical development of Lithuanian Prosecutor's Office function supporting public prosecution. There is also presented a brief overview of this institute‘s similarities and differences in foreign countries,. There is also described the significance of distribution of accusation into the private and public. One of the main important parts of this work is the detailed description of legal rights and obligations which the public prosecutor has during the process in a first instance court. The analysis includes the position of prosecutor during preparatory part of the hearing, the investigation of evidence in court and his final speech. During support of state accusation public prosecutor protects damaged interests of the society, helps to implement justice and seek the fair punishment of the guilty person. Therefore, it is important the qualification and ethical attitudes of the public prosecutor. It can be mentioned, that when the certain circumstances change - the public prosecutor's position in court may also change – he may change the initial charge or even eliminate it. As the intermediate between the first and the appellate instance there is described the right of prosecutor to appeal against the First Instance... [to full text]

Teorijos bei praktikos analizė leido pažvelgti į kaltinimo formų pakeitimą probleminiu aspektu. Teisės doktrinoje kaltinimo formų pakeitimo baudžiamajame procese problemos nekeliamos, tačiau tiek praktinė medžiaga, tiek patys praktikai išduoda, jog šiai temai turėtų būti skiriamas dėmesys – pirmiausiai iškeliant problemas į dienos šviesą, o po to jas sprendžiant. Praverstų tiek šiuo metu galiojančių teisės normų, susijusių su privačiai viešo ir ypač su privataus kaltinimo institutais, peržiūrėjimas, detalesnis reglamentavimas ar bent jau išaiškinimas, tiek bandymas formuoti kitokią praktiką. Šiame darbe analizuojamos Lietuvos, Vokietijos, Norvegijos bei Rusijos baudžiamuosiuose procesuose įtvirtintos kaltinimo formos. Detaliai aptariami jų požymiai bei sąlygos, leidžiančios vieną kaltinimo formą pakeisti kita. Tokia teorinė analizė atveda prie praktinių problemų, kurios apribojamos Lietuvos baudžiamuoju procesu. Daug dėmesio skiriama „visuomeninio intereso“ neapibrėžtumui bei formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ traktavimui, svarstomas privačiai viešo bei privataus kaltinimo veikų tinkamumas ir vertinamas nuoseklus baudžiamojo proceso vykdymas dviem kaltinimo formomis. / Theory and practice‘s analysis let aproach to a change of prosecution form in a problematic aspect. In the law doctrine the problems of a change of a prosecution form are not imposed, but as a practical matter, both issued by practitioners themselves, that this topic should focus on - primarily by bringing problems to light, and then solving them. Useful for both the current law relating to private public and especially the private prosecution institutions review, more detailed regulation, or at least the interpretation, and attempt to shape a different practice. This work examines Lithuanian, German, Norwegian and Russian prosecution forms enshrined in criminal proceeding. Discussed in detail the characteristics and conditions for a change of prosecution form. This theoretical analysis leads to practical problems that are limited by the Lithuanian criminal proceeding. Much attention is paid to an uncertainty of "public interest" and treatment of "unability to defend one‘s legitimate interests for valid reasons". Public private and private prosecution acts are under consideration and the appropriateness of criminal proceeding in two prosecution forms consistently is assessed.

KALTINIMO PAKEITIMAS TEISME Santrauka Baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis, taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės. Viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme apribojimas ir kaltinimo keitimo tvarkos nustatymas. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribų nustatymas yra grindžiamas ta idėja, kad vienintele ir pagrindine teismo funkcija baudžiamajame procese yra teisingumo vykdymas. Pagal Lietuvos teisės doktriną teismas negali išeiti iš kaltinimo ribų, nustatytų kaltinamajame akte, negali pats formuluoti kaltinimą, negali savarankiškai apsispręsti dėl kaltinamojo statuso suteikimo asmeniui. Nežiūrint į skirtingų nuomonių dėl teismo kompetencijos inicijuoti kaltinimo keitimą į sunkesnį egzistavimą, manyčiau, kad tokia tvarka atitinka funkcijų atskyrimo principą, užtikrina kaltinamojo teisių apsaugą ir tuo pačiu nepažeidžia nukentėjusiojo interesų, kadangi jam, kaip ir prokurorui, suteikta teisė prašyti keisti kaltinimą į sunkesnį ar esmingai skirtingą faktinėmis aplinkybėmis. Teisinio reguliavimo ydingumas įžvelgiamas tame, kad... [toliau žr. visą tekstą] / THE CHANGE OF THE CHARGE IN THE TRIAL Summary The relations of criminal procedure with the law are regulated in such way as legal premises were made to quickly disclose and thoroughly investigate the criminal acts, rightly punish the offenders who committed the criminal acts, also to ensure that no one guiltless of a crime was convicted. It is necessary to seek that the protection of the rights of persons who suffered from the criminal acts was ensured, also, that the rights of persons who committed criminal deeds were not unreasonably restricted. One of the measures for the attainment of this goal is the restriction on the hearing of a criminal case in the court and determination of the indictment changing procedure. The establishment of limits on the hearing of a criminal case in the court is grounded by the idea that the only one and main function of the court in the criminal process is justice administration. According to the Lithuanian law doctrine, the court may not exceed the limits of indictment established in the bill of indictment, may not formulate the indictment by itself, may not independently decide as to granting the defendant status to the person. Irrespective the existence of different opinions regarding competence of the court to initiate the change of indictment into the harder one, I would think that such procedure complies with the principle of function segregation, ensures the protection of defendant’s rights, and at the same time such procedure does not... [to full text]

Privataus kaltinimo procesas yra įtvirtintas daugumos valstybių baudžiamojo proceso teisės sistemose. Pagrindinė šio proceso formos ypatybė –nukentėjusysis yra svarbiausia figūra baudžiamajame procese, nuo kurio valios ir veiklos priklauso visa bylos nagrinėjimo eiga ir rezultatas. Šio baudžiamojo proceso formos įtvirtinimo baudžiamojo proceso įstatyme tikslas- užtikrinti nuo nusikaltimo nukentėjusiojo asmens efektyvią teisių ir interesų apsaugą, plėsti nukentėjusiojo kaip baudžiamojo proceso subjekto teises, stiprinti jo statusą baudžiamajame procese. Tačiau privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose praktika rodo, kad teisingumo įgyvendinimas šia baudžiamojo proceso forma susidūrė su sunkumais, kurių vienas – įrodinėjimo veikla. Šiame darbe analizuojamas įrodinėjimo procesas privataus kaltinimo bylose, siekiant nustatyti įrodinėjimo ypatumus ir išskirti problemas, su kuriomis susiduria privatus kaltintojas, atlikdamas kaltinimo funkciją. Šiuo tikslu buvo ištirtos 154 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2005 -2007 m. privataus kaltinimo tvarka išnagrinėtos baudžiamosios bylos. Pirmoje darbo dalyje analizuojama privataus kaltinimo instituto teorinė koncepcija, jo raida, reglamentavimas Lietuvos ir užsienio baudžiamojo proceso įstatymuose, išskiriami pagrindiniai privataus kaltinimo bruožai, galintys turėti įtakos įrodinėjimo procesui privataus kaltinimo bylose. Antroje darbo dalyje išskiriami įrodinėjimo ypatumai, kurie išryškėjo privataus kaltinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Private prosecution proceedings are included in criminal proceeding law systems of many states. The key peculiarity of this form of proceedings: the aggrieved party is the key actor of the criminal proceedings, so the run and the results of the examination of the case depend on the will and the activities of the said party. The purpose of the said form of criminal proceedings – to ensure an affective protection of rights and interests of the aggrieved person, to extend the rights of an aggrieved person as a subject of criminal proceedings, to strengthen its status in criminal proceedings. However, the practice of investigation of private prosecution proceedings at courts of first instance shows that implementation of justice by this form of criminal proceedings comes into collision with difficulties – the averment-related activities. In the Paper, the process of averment in private prosecution case is analyzed striving to establish the peculiarities of the averment and to single out the problems met by a private prosecutor while executing the indictment function. For this purpose, 154 criminal cases investigated by Vilnius Circuit Court No. 3 in the years 2005-2007 according to the procedure of private prosecution were examined. In the Part One, the theoretical conception of the institute of private prosecution, its evolution and regulation in Lithuanian and foreign laws on criminal proceedings are analyzed; the key properties of private prosecution that can impact the... [to full text]

Vienu iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų yra šalių rungtyniškumas. Pareiga įrodinėti kaltinamojo kaltumą yra suteikta tik kaltinančiajai pusei. Svarbi prokuroro funkcija – jo dalyvavimas teisme ir kaltinimo palaikymas. Prokuroras baudžiamojoje byloje yra viena iš proceso šalių – jis kaltina įtariamąjį. Būtina baudžiamojo proceso sąlyga – valstybinis kaltinimas, kaip viešojo intereso gynimo būdas. Valstybė privalo bausti asmenis pažeidžiančius įstatymų normas. Iš čia kildinamas kaltinimo funkcijos viešumas. Ši funkcija yra pavesta prokuratūrai. Prokuroras dalyvaudamas nagrinėjant teisme baudžiamąją bylą, sakydamas kaltinamąją kalbą, įrodinėja žodžiu teisiamojo kaltę, reikalauja bausmės. Kaltinimas yra baudžiamąjį procesą užvedantis mechanizmas, jis suteikia pirmapradį impulsą visoms kitoms procesinėms funkcijoms. Prokuroro dalyvavimas teisme yra ne tik garantija, kad teismas priims teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir viena iš prokuroro veiklos formų, užkertant kelią nusikalstamumui. Valstybinio kaltinimo palaikymas baudžiamosiose bylose teisme yra viena iš prioritetinių prokuroro veiklos krypčių vykdant priežiūrą, kad visi įstatymai valstybėje būtų taikomi tiksliai ir vieningai. Visais savo veiksmais baudžiamosiose bylose pirmoje instancijoje prokuroras turi padėti teismui nustatyti tiesą ir tuo pačiu įgyvendinti teisingumo tikslus. Šiame darbe analizuojama prokuroro procesinė padėtis, pasirinkta kaltinimo palaikymo taktika, prokuroro dalyvavimas pirmojoje... [toliau žr. visą tekstą] / State Accusation in a First Instance Court. The adversarial principle is one of the fundamental principles of criminal procedure. The obligation to prove the accused's guilt is available only to accusation half. An important function of a prosecutor - his presence in court and prosecution support. A prosecutor in criminal proceedings is one of the parties to the proceedings - he accuses the suspect. It is necessary to the criminal process - the State's complaint, as a public interest remedy. The State must punish those infringed legislation. Here originates from a charge function publicity. This function is delegated to the Public Prosecutor's Office. Prosecutor involvement in the consideration of criminal proceedings in court, saying indictment language, to argue orally the accused guilt requires punishment. The allegation is the starting mechanism of the criminal process, it gives impetus to all the other primordial procedural functions. The Prosecutor in court is not only a guarantee that the court will accept the legitimate and reasonable decision, but one of the prosecutor and the activities of prevention of crime. Maintenance of public prosecutions in criminal cases in court is one of the priority activities of the Prosecutor in the care that all laws of the would be subject to a precise and uniform. In all their actions in criminal cases at first instance the prosecutor should assist the court to establish truth and justice in the implementation of the same goals. For... [to full text]

The Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms drawn up in Rome on 4 November 1950, entered into force in September 1953, consolidated the minimal standarts of human rights protection which are equally binding for all democratic Europe countries. Article 6 guarantees the right to a fair trial – one of the favourable condition to realize human rights. It is the fundamental right and the guarantee of other human rights protection. The aim of the master thesis is to scrutinize the conception of the right to a fair trial under the Article 6 of the European Convention, its content and the practice of The European Court of Human Rights on this question. It is considering especially urgent questions of the Article‘s 6 application. On that ground the position of the Court is formed and the analysed regulations becomes the part of theory. The master thesis should create the basis for the further analysis of the Article 6 and promote the publication of the problem on human rights and safeguard them in Lithuania. In the Article 6 there is determined the right that everyone is entitled to a fair and public hearing within a reaonable time by an independent and impartial tribunal established by law. In the Convention sense the right to a fair trial is interpreted widely because of its significance in the democratic society. Otherwise the narrow interpretation of Article 6 would not answer the purpose. The right to a fair trial should be analysed as the whole... [to full text]