Lietuvoje ir daugelyje Europos šalių pagyvenusių žmonių populiacija sparčiai didėja, tai kelia socialinių, ekonominių, medicininių bei psichologinių problemų. Širdies ir kraujagyslių ligos – opi šių dienų sveikatos problema. Nesveika gyvensena, nepalanki fizinė bei socialinė aplinka lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimą. Šių susirgimų grupei didelę įtaką daro žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, mityba, stresas. Darbo tikslas – Įvertinti Vilniaus miesto gyventojų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis gyvenseną. Darbo uždaviniai – Įvertinti Vilniaus miesto gyventojų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis mitybos ypatumus ir fizinį aktyvumą bei nustatyti kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą, miego trukmę ir patiriamą stresą. Tyrimo laikotarpis nuo 2010 metų lapkričio mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio. Respondentai – 566 Vilniaus miesto gyventojai sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis (232 vyrai ir 334 moterys). Tiriamieji buvo pasirinkti atsitiktinės tvarkos būdu iš apsilankiusių Viešosios įstaigos Centro poliklinikos, Viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos bei Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos kardiologijos skyrių. Anketinės apklausos metodu buvo tiriami Vilniaus miesto gyventojų sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis gyvensena. Tyrimo rezultatai pagrindė išsikeltą hipotezę, kad nedidelė dalis Vilniaus miesto gyventojų sergančių ŠKL pasiryžę keisti gyvenseną. Tik 63 (11,1 proc.)... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania as well as in the most of European countries population of elderly people is growing fast and this phenomenon causes social, economical, medical and psychological problems. Cardiovascular diseases are topical modern-day health problem. Unhealthy pattern of life, unfavourable physical and social environment determines the origin of cardiovascular diseases. Bad human habits, physical activity, nutrition and stress are influential to contraction of this diseases. The goal of this paper is to evaluate the pattern of life of Vilnius citizens with cardiovascular diseases. The main tasks are to evaluate the nutrition habits and physical activity as well as to ascertain the body mass index (BMI), smoking practice, alcohol usage, sleep duration and stress among the Vilnius citizens with cardiovascular diseases. The period of this analysis starts from the November 2010 and lasts till the February 2011. 566 (232 men and 334 women) Vilnius citizens with cardiovascular diseases are examined. Respondents were chosen in random order at the public entity Centro poliklinika, public entity Seskines poliklinika and public entity Vilnius University Hospital Santariskiu klinikos cardiology section. Survey method was used to examine the pattern of life of the respondents. The outcome of the analysis proves the hypothesis that only the smallest part of Vilnius citizens with cardiovascular diseases were willing to change their lifestyle habits (pattern of life). Only 63 (11.1 %)... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos – opi šių dienų sveikatos problema. Daugiau kaip 50% visų mirčių Lietuvoje priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Nesveika gyvensena, nepalanki fizinė bei socialinė aplinka lemia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimą. Šių susirgimų grupei didelę įtaką turi žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, mityba, stresas. Todėl svarbu nustatyti labiausiai įtakojančius šią susirgimų grupę veiksnius. Darbo tikslas. Nustatyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergančiųjų kūno masės indeksą ir gyvensenos ypatumus. Darbe buvo taikomi šie tyrimo metodai: 1. Anketinė apklausa; 2. Antropometriniai matavimai: ūgis, svoris, riebalinės raukšlės; 3. Cholesterolio kraujyje registravimas (ligos istorija); 4. Matematinė statistika. Tyrimas vyko 2006 – 2008 metais Kauno Medicinos Universiteto Klinikose (KMUK), Širdies chirurgijos ir Kardiologijos skyriuose. Tyrime dalyvavo 90 tiriamųjų (moterys ir vyrai), kurių amžius buvo nuo 35 iki 55 metų ir daugiau. Visi tiriamieji buvo suskirstyti pagal amžių į 3 grupes: I grupė 35 – 45 II grupė 45 – 55 III grupė 55 ir daugiau Kiekvienoje grupėje buvo po 30 tiriamųjų (15 moterų ir 15 vyrų). Tiriamiesiems buvo pateikta anketa, kuri leido sužinoti apie tiriamųjų bendrą savijautą, varginančius negalavimus, emocinę būklę, patiriamą stresą, mitybos įpročius - įvairių maisto produktų (ankštinių kultūrų, mėsos, pieno, vaisių) vartojimą, fizinį aktyvumą. Ūgis buvo matuotas ūgio matuokle (cm), svoris - medicininėmis... [toliau žr. visą tekstą] / Cardiovascular diseases are essential problem of health today. More than 50 presents’ of deaf in Lithuania reason is cardiovascular diseases. Unhealthy lifestyle, negative physical and social environment determine the existence of cardiovascular diseases. To these diseases the big influence has physical activity, nutriment, stress, addictions. So, is very important to establish most influential factor to cardiovascular diseases. The aim of this research is to define the body mass index and the lifestyle of patients with cardiovascular disease. The methods of this research are 1) Questionnaires; 2) Anthropometrics measurements: height, weight, oil wrinkles; 3) Quantity of cholesterol in the blood (case-recorded); 4) Mathematical statistics; The research was done in Kaunas University Hospital, Department of Cardiology. There were examined 90 respondents (woman and mans), which age was from 35 till 55 years and old. All respondents were divided in to 3 groups: I group 35 – 45; II group 45 – 55; III group 55 and old. In every group was 30 respondents (15 woman and 15 mans). The respondents had to answer to the questions of questionnaire. The questionnaire allowed known about common health, malaises, emotional state, feeling stress, nutrition, and physical activity of respondents. The height was measured with height meter (cm), weight with medical scale (kg). There was defined the common oil quantity of the organism according measured oil wrinkles. The results show: The... [to full text]

CONTENT 1. INTRODUCTION 7 2. PATIENTS AND METHODS 8 2.1. Patients 8 2.2. Control Group 8 2.3. Study Methods 9 2.4. Treatment of Patients 9 2.5. Outcome State 10 2.6. Statistical Data Analysis 10 3. RESULTS 10 3.1. Clinical Manifestations of Cerebral Arteriovenous Malformations 10 3.2. Consciousness according to Glasgow Coma Scale 10 3.3. Distribution of Patients According to Spetzler-Martin Classification 11 3.4. Localization of Cerebral Arteriovenous Malformations 11 3.5. The Localization of Intracranial Haemorrhages after the Rupture of Cerebral Arteriovenous Malformations 11 3.6. Distribution of Patients with Intracerebral Haemorrhages after the Ruptures of Cerebral Arteriovenous Malformations and without Haemorrhages according to Spetzler-Martin classification 12 3.7. The Relationships between Haemorrhagic Manifestation and Size of Cerebral Arteriovenous Malformations 13 3.8. Transcranial Doppler Sonography Sensitivity and Specificity in Patients with Cerebral Arteriovenous Malformations 13 3.9. Cerebral Haemodynamics in Patients with Cerebral Arteriovenous Malformations and Healthy Controls 15 3.10. Cerebral Haemodynamics Changes in Patients with Cerebral Arteriovenous Malformations before and after the Surgery 16 3.11. Transcranial Doppler evaluation of Different Localizations Cerebral Arteriovenous Malformations 18 3.12. Cerebral Haemodynamics in Patients with Intracerebral Haematomas after Ruptures of Cerebral Arteriovenous Malformations 19 3.13. Cerebral... [to full text]

Darbe yra analizuojama sveikatos kontrolės lokuso, depresiškumo, agresyvumo tarpusavio sasąjos bei skirtumai sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis bei sveikų suaugusiųjų grupėse. Tyrime dalyvavo 203 tiriamieji, t.y. 100 širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių, stacionare besigydančių pacientų, ir 103 sveiki suaugę, kurie sudarė kontrolinę grupę. Apklausti 88 vyrai (43,3 proc.) ir 115 moterų (56,7 proc.) kurių amžiaus pasiskirstymas 35-89 metai, o vidurkis 62,21 metų (SD.=10,855). Sveikatos kontrolės lokusas nustatytas Daugiamate sveikatos kontrolės lokuso skale, A forma (MHLC-Multidimensional Health Locus of Control Scale; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978), depresiškumas įvertintas Beko depresijos klausimynu (BDI-Beck Depression Inventory; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961), agresyvumas - Perkeltos agresijos klausimynu (DAQ- The Displaced Aggression Questionnaire; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis labiau, nei sveiki pasižymi depresiškumu ir agresyvumu emociniame bei kognityviniame lygmenyse. Pacientams labiau būdingas išorinis kitų poveikio, o vyrams ir vidinis sveikatos kontrolės lokusas. Moterims būdingas stipriau išreikštas agresyvumas emociniame lygmenyje bei kitų poveikio sveikatos kontrolės lokusas lyginant su vyrais. Jaunesnis pacientų amžius susijęs su aukštesniu agresyvumo lygiu, tačiau vyresni vyrai, priešingai, stipriau išreiškia agresyvumą elgesiu, o moterys – depresiškumą. Priklausomai nuo šeimyninės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to analyse health locus of control, depressiveness and aggressivness interface and comparison between cardiovascular disease patients and healthy population. There were 203 participants in this study, 100 were in-patients with cardiovascular disease and 103 control group healthy adults. 88 of them were men (43,3 %) and 115 women (56,7 %) between 35 and 89 years of age, mean of age is 62,21 years (SD.=10,855). Health locus of control was assassed with Multidimesional Health Locus of Control Scale, A form (MHLC; Wallston, Wallston, DeVellis, 1978). Depessiveness was assessed with Beck Depression Inventory (BD; Beck, Ward, Mendelson, Mock, Erbaugh, 1961) and aggressiveness - with The Displaced Aggression Questionnaire (DAQ; Denson, Pedersen, Miller, 2006). Patients with cardiovascular disease are more depressive and express more aggressiveness in affective and cognitive dimensions comparing with healthy population. Patients are more prone to external powerful others health locus of control, also men – to inner health locus of control. Women express higher scores in affective dimension agressiveness and powerful others health locus of control in comparison to men. Lower age is related with higher expressed aggressiveness in patients group, but, conversely, older men express higher behavioral displaced aggression, and women – depressiveness. There were no significant differences according to family state, in contrast to healthy population, what shows that... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti reabilitacijos ligoninėje po širdies ir kraujagyslių ligų gydomų pacientų subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvenimo prasme ir socialiniu palaikymu sociodemografinių veiksnių kontekste. Eiga. Tyrime dalyvavo 172 tiriamieji (vyrai: n=91 (52,9 %), moterys: n=81 (47,1 %), amžiaus intervalas: 40 – 88 metai (vidurkis 67,9, st.n. 10,954)), LSMUL KK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninės pacientų, besigydančių šioje ligoninėje po širdies ar kraujagyslių ligų. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyvi sveikata statistiškai reikšmingai susijusi su psichologiniais veiksniais: gyvenimo prasmingumo turėjimu (p(0,000) < 0,05), sociodemografiniais veiksniais: socialiniu palaikymu (p(0,038) < 0,05), darbiniu statusu (p(0,011) < 0,05). Subjektyvios sveikatos ryšys su kitais veiksniais (gyvenimo prasmės ieškojimu, lytimi, amžiumi, gyvenama vieta, šeimynine padėtimi, išsilavinimu, turimų vaikų skaičiumi, ligos pobūdžiu) statistikai nereikšmingas (p > 0,05). Nustatyta, kad geresnę subjektyvią sveikatą gali lemti tai, jog tiriamasis yra dirbantis, mažiau ieško gyvenimo prasmės ir daugiau jos jau turi (p < 0,05). / The aim of the study was to establish rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients subjective health links to the meaning of life and social support in the context of socio-demographic factors. The subjects of the study were 172 rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients (men: n=91 (52,9 %), women: n=81 (47,1 %), age: 40 – 88 years (mean 67,9, st.d. 10,954)). Study was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Virsuziglis Hospital of Rehabilitation. The results of the study showed that the subjective health significantly associated with psychological factors: the meaning of life presence (p (0,000) < 0,05), and sociodemographic factors: social support (p (0,038) < 0,05), working status (p (0,011 ) < 0,05). Subjective health link with other factors (meaning of life searching, gender, age, place of residence, marital status, education, number of children, the nature of the disease) is statistical insignificant (p > 0,05). It was found that better subjective health may lead to the fact that the patients are working, less searching the meaning of life and the more they already have (p < 0,05).