Dėl galimybės laisvai judėti tarp šalių, labai išaugo darbo jėgos judėjimas. Tad multikultūrinė komanda įmonėse tampa įprastu reiškiniu pastaraisiais metais. Šiame darbe nagrinėjama problematika yra susijusi su skirtingų kultūrų sandūra įmonių viduje. Analizuojamos komandinio darbo sritys, kuriose daugiakultūriškumas sukelia daugiau problemų, aptariami vadovų vaidmenys, susiję su tų problemų sprendimu. Pagrindinis šio darbo tikslas – pateikti įmonėms darbo multikultūrėse komandose gerinimo kryptis. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių: Pirmoje dalyje pristatoma mosklinė literatūra apie kultūrą įtakojančius ir jų įvairovę lemiančius veksnius, pristatomi mokslininkų siūlymai multikultūrinės komandos darbo gerinimui, pristatoma tarpkultūrinės kompetencijos samprata bei jos reikšmė multikultūrinėje komunikacijoje. Antrosios dalies pagrindinis tikslas – išanalizuoti ir įvertinti atlikto multikultūrinės komandos darbo tyrimo rezultatus, identifikuoti taisytinas vietas. Trečioje dalyje pristatomos multikultūrinės komandos darbo gerinimo programa, kuri susideda iš 4 krypčių. Tai – siūlymai kaip sumažinti kultūrinį šoką, kaip suvaldyti ir panaudoti kultūrinius narių skirtumus, pristatoma tarpkultūrinės kompetencijos plėtros programa, kur siekiama tobulinti tokias asmens charakteristikas kaip – kultūrinis supratimas, kultūrinės žinios, kultūrinis jautrumas ar reikalingi įgūdžiai. Paskutinioji kryptis, pristatoma šioje dalyje, yra – įvertinti tiek asmens, tiek įmonės socialinės... [toliau žr. visą tekstą] / Multicultural teams in the companies have become very common in recent years. With cross border mobility becoming much easier the number of people moving from one country to another has grown significantly. This paper focuces on the conflict of different culture inside the multicultural teams in the companies. This paper analyzed activity range where the majority of multicultural appears problems in the team, there are discussed the roles of managers related to the solving of those problems. The aim of the paper is to provide ways to multicultural team work development at enterpises. There are three main parts in this paper: The first chapter concentrates on the theory of culture factors, impact of different cultures, scientists advices for improvement of multicultural team work, intercultural competence conception – existing approaches and models and it’s value for multicultural communication. The main reason of the second chapter in this paper is to analyse and to evaluate the results of the multicultural team work at enterprises, to show, which characteristics do not ensure the effective intercultural communication and work in the team. In the last chapter of the paper there are present 4 ways - exhaustive programs for the improvement of multicultural team work at enterpises – advices – how to reduce cultural shock, how to manage cultural differences, intercultural competence program, which includes development of the following attributes: cultural awareness, cultural... [to full text]

Tyrimo tikslas: Ištirti marketingo komunikaciją organizuojant Pažaislio muzikos festivalį remiantis lankytojų vertinimu. Probleminis klausimas: Kokios Pažaislio muzikos festivalio rengėjų pasirinktos marketingo komunikacijos priemonės yra pastebimiausios lankytojų? Tyrimo objektas: Marketingo komunikacija Pažaislio muzikos festivalyje. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti kultūrinio turizmo sampratą ir renginių organizavimo teorijos nuostatas. 2. Išanalizuoti marketingo komunikacijos teorinius aspektus. 3. Ištirti Pažaislio muzikos festivalio lankytojų požiūrį į kuriamą marketingo komunikaciją. 4. Nustatyti, kurios Pažaislio muzikos festivalio rengėjų naudojamos marketingo komunikacijos priemonės buvo labiausiai pastebėtos festivalio lankytojų. Rezultatai ir išvados: 1. Kultūrinis turizmas tai specifinė turizmo sritis, apimanti įvairius kultūrinius išteklius, tradicijas, istoriją. Vienas iš šios turizmo srities elementų ir turistų traukos objektų yra organizuojami kultūriniai renginiai. 2.Marketingo komunikacijos procesu siuntėjas siekia perduoti norimą informaciją apie prekę ar paslaugą gavėjui, bandydamas ne tik sukurti norimą žinomumą ir įvaizdį vartotojo sąmonėje, bet ir užmegzti ryšį tarp tos paslaugos ir vartotojo, tuo pačiu siekiant didinti kliento lojalumą. 3. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiau nei keturi penktadaliai apklaustųjų pažymėjo jog jų nuomone marketingo komunikacijos priemonės yra efektyvios. Taip pat gauti rezultatai rodo, kad festivalio marketingo... [toliau žr. visą tekstą] / Question of investigation: Which Pažaislis Music Festival organizers selected marketing communication tools are noticeable of festival visitors? Object of investigation: Marketing communication in Pažaislis Music Festival. Aim of investigation: To explore marketing communication in Pažaislis music festival based on festival visitors evaluation. Objectives of the study: 1. To educe cultural tourism and event organization features. 2. To analyze the theoretical aspects of marketing communications. 3. To explore Pažaislis music festival visitors assessment of event marketing communications. 4. To find out which Pažaislis music festival organizers used marketing communication tools were the most observed of festival visitors. Conclusions: 1. Cultural tourism is a specific tourism segment, covering a variety of cultural resources, traditions, and history. Organized mass cultural events is one of the tourists attraction elements. 2. In marketing communication process sender using marketing communication tools and channels to transmit information about the product or service to costumer, and trying to create the image service in user's consciousness, also to establish the relationship between services and the consumer at the same time increase customer loyalty. 3. The study revealed that more than four-fifths of respondents said that they believe the marketing communication tools are effective. Also, the results show that the festival marketing communication tools were usually... [to full text]

Magistro studijų baigiamasis darbas, 63 puslapiai, 20 paveikslų, 10 lentelių, 57 literatūros šaltiniai, 6 priedai, lietuvių kalba. Tyrimo objektas – kultūrinis turizmas kaip žmonių gyvenimo kokybės veiksnys. Tyrimo tikslas – įvertinti kultūrinio turizmo vystymo įtaką Jurbarko rajono gyventojų gyvenimo kokybei bei parengti kultūrinio turizmo vystymo stiprinimo priemonių planą, orientuotą į gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti gyvenimo kokybės ir kultūrinio turizmo teorinius dėsningumus. 2. Atlikti kultūrinio turizmo vystymo įtakos gyventojų gyvenimo kokybei empirinį tyrimą. 3. Pateikti Jurbarko rajono kultūrinio turizmo vystymo stiprinimo priemonių planą. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros, dokumentų analizė ir sintezė, kokybinis vertinimas, anketinės apklausos ir pusiau struktūrizuoto interviu metodai, indukcija, dedukcija, grafinis vaizdavimas. Tyrimo rezultatai. Pirmoje darbo dalyje atlikta gyvenimo kokybės ir kultūrinio turizmo teorinių dėsningumų analizė: nustatyta, kad kultūrinis turizmas gyventojų gyvenimo kokybę teigiama arba neigiama linkme labiausiai įtakoja per socialinę, ekonominę, kultūrinę ir aplinkosauginę sritis. Antroje darbo dalyje, remiantis empiriniu kiekybiniu ir kokybiniu tyrimu, įvertinta kultūrinio turizmo vystymo įtaka Jurbarko rajono gyventojų gyvenimo kokybei. Trečioje darbo dalyje, remiantis teorinės analizės ir empirinio tyrimo rezultatais, parengtas kultūrinio turizmo stiprinimo priemonių planas, orientuotas į... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Postgraduate studies: 63 pages, 20 figures, 10 tables, 57 references, 6 appendixes, in Lithuanian. Research object - cultural tourism as a factor of human life quality. Research aim – to estimate the impact of cultural tourism development on life quality of Jurbarkas district residents, to prepare plan for strengthening cultural tourism development, focused on improving residents’ life quality. Objectives: 1. To analyze the theoretical concepts of cultural tourism and quality of life. 2. To conduct empirical analysis of the impact of cultural tourism development on life quality of Jurbarkas district residents. 3. To provide plan of cultural tourism development strengthening, focusing on improving residents life quality. Research methods: analysis and synthesis of literature and documents, qualitative evaluation, questionnaire survey, semi-structured interview, induction, deduction, graphical representation. Research results. The first part analyzes theoretical concepts of cultural tourism and quality of life: cultural tourism impacts quality of human life in social, economic, cultural and environmental areas. The second part, on the basis of empirical quantitative and qualitative research, estimates the impact of cultural tourism on life quality of Jurbarkas district residents. The third part, on the basis of theoretical analysis and empirical research, prepares plan of cultural tourism development strengthening, focused on improving life... [to full text]

Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]