Darbo tikslas yra aptarti egzistuojančias romantinės meilės teorijas ir tyrimus bei ištirti jaunų žmonių kultūrinius romantinės meilės modelių vaizdinius Lietuvos kontekste. Siekiant šio tikslo, sprendžiami šie uždaviniai: (1) aptariamos romantinės meilės universalumą postuluojančios teorijos; (2) nagrinėjamos romantinės meilės istoriškumą ir kultūriškumą teigiančios teorijos; (3) aptariamos sociologines romantinę meilę naginėjančias teorijas ir pateikiamas jų empirinis pagrįstumas; (4) aptariamos kultūrinių romantinės meilės modelių teorines prielaidos; (5) derinant skirtingus metodus, aptariama, kokie kultūriniai romantinės meilės vaizdiniai vyrauja tarp jaunų žmonių Lietuvos kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir antrinių duomenų analizė, kiekybinio bei kokybinio tyrimo duomenų analizė. Darbe analizuojamos romantinės meilės teorijos, siekiant išnarplioti romantinės meilės termino daugiareikšmiškumą. Evoliucinė perspektyva romantinę meilę įpina į platesnį poravimosi ir palikuonių auginimo strategijos mechanizmą. Feministinė teorija romantinę meilę laiko represyviu diskursu įkalinančiu moteris tradiciniuose lyčių vaidmenyse. . Darbe romantinę meilę tirsiu kaip kultūrinį modelį, remiantis prof. Victoro de Muncko teorinėmis prielaidomis apie kultūrinį modelį. Sociologinė tarpasmeninių santykių teorinė analizė fiksuojanti intymumo kaitos procesą, darbe tarnauja kaip kontekstas, kuriame kultūriniai romantinės meilės modeliai veiksmų strategijoms suteikia naujas... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the study is to discuss the existing theories and researches on the issues of romantic love and to explore the images of cultural models of romantic love among young people in Lithuanian context. In order to achieve this goal, the study aimed to: (1) discuss theories, which postulate the universality of romantic love; (2) analyze theories, which maintain historical and cultural value of romantic love; (3) discuss and give empirical ground to the theories, which examine sociological aspects of romantic love; (4) discuss the premises of the cultural patterns of romantic love; (5) combining different methods, to discuss what cultural images of romantic love dominate among young people in Lithuanian context. Research methods: the analysis of the academic literature and secondary data, the analysis of the quantitative and qualitative research data. The study analyses the existing theories of romantic love, in order to understand the polysemy of this concept. From an evolutionary perspective romantic love is part of more global mating and caretaking strategies. Feminism considers romantic love to be a repressive discourse, which imprisons women in traditional gender roles. In this study romantic love will be analyzed as a cultural model, according to the theory of cultural model offered by Prof. Victor de Munck. Theoretical analysis of social interpersonal relationships, exploring intimacy tendencies, serves as a context in which cultural models of romantic love... [to full text]

Magistro darbo tema – italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Tyrimo objektas – italų kultūrinė adaptacija. Tyrimo tikslas – išsamiai išanalizuoti italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje ypatumus – aprašyti adaptacijos procesą, adaptacijos veiksnių pasireiškimo sąlygas, įvertinti, kokie veiksniai labiausiai prisidėjo prie italų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje sėkmių ir nesėkmių. Tyrimo uždaviniai: 1) remiantis užsienio ir lietuvių mokslininkų darbais aptarti adaptacijos procesą, 2) aptarti kultūrinio šoko sampratą, 3) išanalizuoti veiksnius, lemiančius kultūrinės adaptacijos sėkmes ir nesėkmes; 4) pristatyti italų ir lietuvių kultūrų pagrindinius aspektus; 6) pasitelkus giluminio interviu metodą, interviuoti 13 Lietuvoje gyvenančių italų. Darbo problematikos specifika lėmė, kad buvo pasirinkti keli metodai: analitinis, interpretacinis. Pasirinkta tema svarbi tuo, kad Lietuvoje ji inovatyvi. Iki šiol nėra rašytų mokslinių darbų, kuriuose būtų analizuojama italų kultūrinė adaptacija Lietuvoje. Pagrindinė magistro darbo literatūra yra J. W. Berry, Y. H. Poortingo, M. H. Segall, P. R. Dasen studija „Cross Cultural Psychology“, Michael C. Howard „Contemporary cultural antropology“, A. Furnhan, S. Bochner „Culture shock – psychological reactions to unfamiliar environments”, A. Juodraičio monografija „Asmenybės adaptacija: kintamųjų sąveika“, N. Kasatkinos ir T. Leončiko knyga „Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga“. Magistro darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of the study – The Cultural Adaptation of Italians in Lithuania. The object of the study: cultural adaptation of italians. The study tasks are: 1) to discuss the adaptation process, 2) to discuss the concept of the cultural shock, 3) to analyze the factors that determine the successes and failures of the cultural adaptation; 4) to introduce the main features of italian and lithuanian cultures; 5) to interview 13 italians in order to reveal the particularity of the cultural adaptation of italians. The method of the study - analytical, interpretive. The theme of the study is innovative in Lithuania – there are no studies in which is analysed the process of the cultural adaptation of Italians in Lithuania. The research of the study revealed that the process of cultural adaptation of Italians in Lithuania is smooth. Italians residing in Lithuania from 1 to 4 years did not suffer cultural shock. Respondents still feel not independent, the majority of them still did not achieve the purpose that they have had before arriving in Lithuania. Only the Italians who arrived already knowing that they will work in Lithuania – now feel the security and think that they reached the goal of the stay in our country. They almost never think of the return to Italy. The Italians are interested in Lithuanian culture, they are able to speak Lithuanian, try to communicate with Lithuanians in Lithuanian. Italians, living in Lithuania from 4 to 7 years, came in Lithuania with the clear purpose... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos kultūrinė periodika. Darbo tikslas – ištirti kultūrinės periodikos situaciją ir specifiką Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti ir suklasifikuoti kultūrinę periodiką Lietuvoje, išanalizuoti kultūrinės periodikos raidą; ištirti šiandieninės kultūrinės periodikos ypatumus Lietuvoje, atsižvelgiant į kultūros politiką, kultūrinių leidinių finansavimą ir kitus kriterijus; išanalizuoti kultūrinės periodikos skaitytojų nuomonę apie kultūrinių periodinių leidinių rinką. Sisteminant mokslinę literatūrą, analizuojant dokumentus, apibrėžtas kultūrinio periodinio leidinio terminas – tai vienodai apipavidalintas, numeruotas ar datuotas, paprastai vienodo formato ar apimties, reguliariai išeinantis leidinys, kuriame nagrinėjami kultūros, literatūros, meno, kino, muzikos, teatro klausimai, pateikiama kultūros renginių informacija ir analizė. Kultūrinių leidinių klasifikacija galima pagal įvairius kriterijus (tipus, periodiškumą, paskirtį, paramos gavimo būdą ir kt.). Kultūrinės periodikos raidoje iki 1990 m. išskiriami du etapai: kultūrinio periodinio leidinio formavimasis (iki 1911 m.) ir specializuotų kultūrinių periodinių leidinių raida (1911–1990 m.). Šiandieninė kultūrinė periodika – tai Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio periodika (1990– 2008 m.), kuri apima tris etapus: nepriklausomos periodinės spaudos sistemos formavimąsi (1990–1996 m.), periodinės spaudos sistemos formavimąsi konkurencijos sąlygomis (1997–2002 m.) bei kultūrinę... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is cultural periodicals in Lithuania. The aim of the survey completed as part of this thesis was to investigate the current situation of cultural periodicals in Lithuania and their specificity. In order to achieve aforesaid aim, the following goals are set: 1) define and categorize cultural periodicals in Lithuania, analyze the formation and development of cultural periodicals in Lithuania; 2) analyze the specifics of contemporary cultural periodicals in Lithuania; 3) investigate the readers' opinion about cultural periodicals, summarize the results. The thesis defines the term of cultural periodical as a regularly released publication that is uniformly formatted, numerated or dated, appearing in homogenous style and size, discussing the themes of literature, art, cinema, music or theatre, providing information on various cultural events and analyzing them. The categorization of cultural periodicals can be done on many different criteria: type of publication, periodicity, etc. Scholars distinguish two main stages in the development of publishing of cultural periodicals in Lithuania: the formation stage (up to 1911) and the development of specialized cultural periodicals (1911–1990). The periodization of contemporary cultural periodicals is divided into development of independent periodicals (1990–1996) and the formation of periodicals' publishing in the competitive market (1997–2002). From the year 2003 the last stage of periodization began concerning... [to full text]

In order to respect cultural identity (i.e. to preserve the existing identity and to reveal its potential) the information regarding the particular identity should be considered during the preparation of a particular project. However, as the estimation of the present situation shows, in urban design, the information about the individual characteristics has not yet been formalized to a necessary degree. Architects should consider the possibilities offered by new information technologies (i.e. digital models of localities and database included into the so-called GIS – Geographical Information Systems) both for the determination of the locus’ cultural identity and for its respectation. Obviously, the orientation toward the application of the formalized information models of locus is purposeful. Although the majority of the authors claim that the environmental design should necessarily involve the estimation of the context and consideration of the local factors affecting the structural intention, they do not introduce clear instrumental tools and do not reveal sufficiently how to embody it in practice. The term identity is often employed to define the essential features of localities and architectural objects, which should be preserved and protected, in a word, respected. Locality is the concept pointing to both natural and relative territorial units of various types that are significant in relevant architectural contexts. The term identity is accompanied by the word cultural in... [to full text]

In order to respect cultural identity (i.e. to preserve the existing identity and to reveal its potential) the information regarding the particular identity should be considered during the preparation of a particular project. However, as the estimation of the present situation shows, in urban design, the information about the individual characteristics has not yet been formalized to a necessary degree. Architects should consider the possibilities offered by new information technologies (i.e. digital models of localities and database included into the so-called GIS – Geographical Information Systems) both for the determination of the locus’ cultural identity and for its respectation. Obviously, the orientation toward the application of the formalized information models of locus is purposeful. Although the majority of the authors claim that the environmental design should necessarily involve the estimation of the context and consideration of the local factors affecting the structural intention, they do not introduce clear instrumental tools and do not reveal sufficiently how to embody it in practice. The term identity is often employed to define the essential features of localities and architectural objects, which should be preserved and protected, in a word, respected. Locality is the concept pointing to both natural and relative territorial units of various types that are significant in relevant architectural contexts. The term identity is accompanied by the word cultural in... [to full text]

Magistro darbo tema „Edukacinių programų įtaka kultūrinio identiteto ugdymui muziejaus veiklos kontekste“. Šio tyrimo tikslas – atskleisti muziejaus pedagoginės veiklos procesą ir jos dalyvių kultūrinio identiteto ugdymą edukacinių programų realizavimo kontekste. Tyrimo uždaviniai – išanalizuoti edukacinę veiklą Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Atskleisti muziejaus lankytojų požiūrį į edukacinę veiklą ir ryšių su visuomene ypatumus bei ištirti muziejų edukacinių programų veiksmingumą ugdant kultūrinį identitetą. Nustatyti veiksnius, lemiančius edukacinių programų realizavimą. Remiantis tyrimo duomenimis, parengti rekomendacijas muziejų edukacinių programų rengėjams. Teorinėje darbo dalyje aptarta muziejaus samprata ir bendras kultūros švietimo kontekstas. Išsiaiškinta edukacinių programų funkcija, jų reikšmė bei įtaka įvairioms amžiaus grupėms, apibrėžtas kultūrinis identitetas. Buvo atliktas Biržų krašto muziejaus „Sėla“ lankytojų empirinis tyrimas. Gautos tokios pagrindinės darbo išvados, kad edukacinės muziejų programos, atlikdamos savo funkciją – padėdamos pajusti senuosius papročius, tradicijas, prisiliesti prie senųjų amatų, išsaugodamos kultūrines vertybes, senuosius papročius, įtakoja kultūrinio identiteto ugdymą ir formavimą. Gautos išvados patvirtina hipotezę. Edukacinės programos yra reikšmingos visiems bendruomenės nariams, nes padeda patenkinti žinių poreikį... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the Master degree essay is “Influence of educational programmes on upbringing cultural identity in the context of museum practice”. Aim of this research is to reveal the pedagogical aspect of museum practice and educational of cultural identity in the context of realization of educational programmes. Goals of the research are: To analyze educational practice of “The Sela”, A regional museum of Birzai region. To reveal attitudes museum visitors have towards the educational programmes and the peculiarities of public relations; to find out the efficiency of educational programmes in upbringing cultural identity: to measure elements for realization of educational programmes; to prepare recommendations for the organizers of future educational programmes using results of the research. Theoretical part of the essay speaks about notions of a museum and cultural context in general and function of the educational programmes is ascertained. There is also definition of cultural identity. Empirical research of museum visitors was held in “ The Sela” , Birzai regional museum. Some conclusions were made. They say that educational programmes in museums have done their function, helping to feel old customs and traditions, to touch old crafts, saving cultural values and old customs make influence on upbringing cultural identity and formation of it. All conclusions affirm the... [to full text]

Lithuania and Italy relationships in 1922– 1940 years SUMMARY Nazi movement gained in popularity not only in Italy, but it became popular in other countries. Were Nazi cultural ideas interesting and near to Lithuania? For the attainment of answering to this question, I reached to find out and evaluate Nazi Italy and Lithuanian cultural life spread in Lithuanian and Italian societies. The subject of my work – Italian and Lithuanian cultural life. Work purpose – reach to find out and evaluate Nazi Italy and Lithuanian cultural propaganda spread in Lithuanian and Italian societies. I referred sparse historiography material, which established Italian cultural life features during writing this work. Furthermore I used two source groups. 1) Archival, manuscript material; 2) periodicals of the days. I put in to work descriptive, material analyzes-synthesis, comparative and statistics method, which let systematize and summing-up data analysis. Research and material analysis let make these conclusions: 1. Lithuanian international recognition determined relations with Italy. Italy and Lithuania had not only political but also miscellaneous cultural, artistic relations. They were very active in the thirties. 2. Interest in not only political but also cultural Lithuanian problems determined that in third-fourth decade of XX century Italian books were printed about Lithuanian art, memoirs about Balts language, Lithuanian geography, and also comprehensive information about Lithuania in... [to full text]

Magistro darbas yra skirtas įrodyti šią hipotezę: suvokiant bei toleruojant skirtingą žmogaus teisių turinio interpretaciją skirtingose valstybėse ar regionuose, galima kovoti su terorizmo kaip socialinio reiškinio suaktyvėjimo priežastimis. Darbe yra analizuojamas dabartinis žmogaus teisių statusas ir reikšmė pasaulyje. Yra pripažįstama, jog žmogaus teisės pastaruoju metu yra naudojamas kaip matas, atskiriantis kas yra gerai, o kas yra ne. Žmogaus teisių idėja yra pripažįstama žmogaus kaip individo teisių sistema, kurios kontekste asmuo gali realizuoti savo galimybes bei tikslus. Žmogaus teisių idėjos universalumo problema yra ta, jog keliamas klausimas: kaip gali egzistuoti universali žmogaus teisių idėja pasaulyje, kuriame egzistuoja tiek daug skirtingų kultūrų, kas lemia skirtingą pagrindą jų suvokimui. Analizuojamas kultūrinio reliatyvizmo įtaka žmogaus teisių turinio interpretacijai. Darbe yra pripažįstama, jog egzistuoja žmogaus teisių idėjos universalumas, kuris savo forma – t.y. – globalumu (kaip žmogaus teisės yra įtvirtintos) – yra beveik vienodas, tačiau jo turinys yra reliatyvus, priklausomai nuo valstybės kultūros, istorijos, religijos ir pan. Bet turinio vertinimo kriterijai kilę labiau iš Vakarų civilizacijos. Darbe taip pat nagrinėjamas terorizmas. Yra teigiama, jog terorizmas yra objektyviai egzistuojantis socialinis reiškinys ir šiuo metu yra jo suaktyvėjimo etapas. Taip pat šiuo metu terorizmas yra maišomas su jo pasireiškimo forma – tai yra teroristines... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE UNIVERSALITY OF IDEA OF HUMAN RIGHTS: PROBLEMS AND A MEASURE TO FIGHT TERRORISM AS A SOCIAL PHENOMENON The aim of this master thesis is to prove hypothesis, that it is possible to fight terrorism as a social phenomenon by tolerating different interpretation of the idea of human right in different countries and regions. In this paper the current status of human rights are analyzed. It is concluded that human rights currently are used as sort of evaluation standard to decided what is positive and what is negative. It is summarized that the idea of human rights means a system of individual rights, as a context where human being can materialize his possibilities and aims. The universality of human rights faces the main problem: how can someone state, that in this culturally diverse world one same interpretation of human rights can exist. Cultural relativism is being analyzed as a mean to fight idea of universality. It is concluded that the idea of human rights universality exist, but the content of human rights is culturally relative, and their evaluation standards evolved more from Western than from Eastern society. Terrorism is analyzed as a social phenomenon which exists objectively. It is stated the nowadays problem is that there is no distinction made between terrorists and terrorism. There is no one accurate reason why this phenomenon exists and most of the time the reasons are complex and coherent. Measures to fight terrorism, which are entrenched in documents... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – gestai emblemos. Darbo tikslas – išanalizuoti ir parodyti gestų emblemų kaitos ypatumus lyginat gestus emblemas naudojamus skirtingų generacijų grupių atstovų. Darbo uždaviniai pateikiant atliktų tyrimų duomenis, rezultatus, remiantis teorinėmis įžvalgomis išanalizuoti teoriškai ir emyriškai patvirtintus duomenis apie gestus emblemas, jų santykį su verbaliniu kodu, kultūra per se, naudojimo ir kaitos ypatybes; atlikus empirinį tyrimą, interviu – nustatyti ir įvertinti kaip skiriasi gestai emblemos, jų naudojimas, suteikiama reikšmė skirtingose generacijose; nustatyti kaip pakito gestai emblemos Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius. Išanalizavus mokslinę literatūra, taikant bendruosius (aprašomasis, sisteminis, analitinis) metodus bei remiantis analoginiu ir indukciniu metodais, prieita prie išvados, kad gestai emblemos yra konvencinio pobūdžio gestai, kurie dalyvaudami kultūros kaitos procesuose kinta, panašiai kaip kinta žodinė kalba, o jų kaitos ypatybės konkrečioje kultūroje geriausiai matomos lyginat skirtingų generacijų leksikonus. Gestai emblemos kaip ir žodinė kalba, yra kultūriniai segmentai. Jų sukūrimą, įtraukimą į kasdienį individų leksikoną, jiems priskiriamos reikšmės, jų vizualinės išraiškos formos sukūrimą ir kitimą įtakoja kultūros kaitos ir raidos procesai: materialinių ir dvasinių kultūrinių vertybių kaita, kultūrų difuzijos, integracijos, niveliacijos, asimiliacijos procesai, taip pat socialinio, ekonominio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the final Master work is about emblematic gestures. The paper aims to analyze and to indicate change of emblematic gestures comparing their usage in different generations. The main tasks carried out in the work are to analyze theoretically and empirically verified data about emblematic gestures, their relationship with verbal code and culture as such, use and change specific features; After doing empirical study interview – the paper also aims to establish and to evaluate differences of emblematic gestures, their usage and their meaning in different generations; to show how emblematic gestures have changed in Lithuania due to last two decades. There are carried out thesis – emblematic gestures change as changes culture in which they are used and comparing emblematic gestures used in different generations, we can make inferences about their change. In order to ground thesis, theoretical data was collected and empirical research was held. The analysis of scientific literature had showed that most of emblematic gestures are cultural borrowings and that their changes in visual form and meaning are influenced by culture. Emblematic gestures as oral language are elements of culture. They are creation and usage in everyday talk. The meaning and form that they gain are influenced by the processes of cultural change and development: creation of material and spiritual values, processes of cultural integration, nivelation, assimilation also the change of political... [to full text]

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Turizmas ir vienos jo šakų – kultūrinio turizmo – apžvalga“ pateikiamos pagrindinės turizmą apibrėžiančios sąvokos, apžvelgiamos turizmo ištakos ir raida, atskleidžiamos pagrindinės turizmo rūšys bei išsamiai pristatoma viena turizmo rūšis – kultūrinis turizmas. Antrajame skyriuje „Kultūrinio turizmo poveikis“ išsamiai aptariama kultūrinio turizmo neigiama ir teigiama įtaka ekonomikai, socialinei terpei bei gamtinei aplinkai, didžiausią dėmesį skiriant poveikiui kultūrai. Trečiajame skyriuje „Kultūrinio turizmo įtaka Dzūkijos regiono kultūrai“ bendrai supažindinama su Dzūkijos etnografiniu regionu, pristatomos Varėnos rajono ir Dzūkijos nacionalinio parko pagrindinės kultūros paveldo vertybės, kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos minėtame regione bei atskleidžiamas kultūrinio turizmo poveikis Dzūkijos regionui. Magistro darbo tyrimo objektas – kultūrinio turizmo poveikis regiono kultūrai. Darbo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo įvairiapusišką įtaką regiono kultūrai, atskirą dėmesį skiriant Dzūkijos etnografiniam regionui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su turizmo verslo šaka, jo ištakomis ir raida bei klasifikacija. 2. Plačiau apžvelgti kultūrinį turizmą, atskleisti jo išskirtinumą iš kitų turizmo rūšių, supažindinti su jo ištekliais bei plėtojimo ypatumais. 3. Atskleisti teigiamą ir neigiamą kultūrinio turizmo poveikį ekonomikai, socialinei terpei, gamtinei aplinkai bei... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work discus the phenomena of cultural tourism and its influence on the culture of region through economical, social, environmental and cultural perspectives. Starting from the beginnings of cultural tourism and ending with present actualities of cultural tourism in regional dimensions – including the development of cultural tourism in the regions that are tourism destinations, with its highly expressed cultural identity. This writing work analyzes the impact of cultural tourism on the inhabitants of the region in cultural and identity terms. And also presents the advantages and disadvantages of the development of this kind of tourism in the region. The main purpose of this work is to analyze the influence of cultural tourism on the culture of region with a special regard to Lithuanian region of Dzūkija. This master’s work consists of three main parts: 1. Tourism and one of its type – cultural tourism – survey; 2. The impact of cultural tourism; 3. The influence of cultural tourism on the culture of Dzūkija region This writing work can be useful for tourism, communication and information students, tourism and heritage specialists, cultural institutions and etc.